PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS
http://baltai.lt/psichologija/

Seku seku pasaką (forumo žaidimas)
http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=46&t=182
Puslapis 35

Autorius:  BaltojiS [ Tre Lie 20, 2005 6:41 pm ]
Pranešimo tema: 

Vos tik vilkas priartėjo prie juodojo lokio jie abu akimirksniu atsidūrė kažkur aukštų kalnų slėnyje. Lokys priėjo prie žiojėjančios juodos olos kalne ir paliepė Alundai sekti jį iš paskos. Taip jie abu staiga atsidūrė aklinoje tamsoje ir buvo tegirdėti vien jų alsavimas ir girgždantys maži akmenukai po pėdomis.

Autorius:  GintarineAkis [ Šeš Lie 23, 2005 1:10 am ]
Pranešimo tema: 

Tuomet aklina tamsa pradėjo pamažu sklaidytis ir joje išryškėjo palaimingas Hipno veidas. Šis linksmai ir garsiai nusikvatojęs išnyko. Tuo tarpu Alunda pabudęs iš saldaus sapno ir apsižvalgęs pamatė jog nukeliavo paskui Hipną toli toli į priešingą pusę nuo savojo tikslo.

Autorius:  RRR [ Šeš Lie 23, 2005 3:01 pm ]
Pranešimo tema: 

Baltasis vilkas užlipo ant kalvos ir pažvelgęs į dangaus šviesulius iš nevilties ėmė staugti taip, kad balsas nuskambėjo per laukus ir girias, per tirštą tamsą link akinamai baltų žvaigždžių, ten kur buvo iškeliavęs jo mokytojas ir globėjas, jo senasis draugas Baltasis Burtininkas. Netikėtai iš dangaus ėmė leistis neįtikėtino grožio Juoda Paukštė, kurios sparnai buvo pats žvaigždėtas dangus, o akyse švietė dvi saulės. Jos balsas suskambo kaip arfa: "Alunda, sėsk man ant nugaros, aš nunešiu tave pas Baltąjį Burtininką, jis seniai tavęs laukia."

Autorius:  Electra [ Pir Rgp 01, 2005 11:19 pm ]
Pranešimo tema: 

Alunda su nepasitikėjimu ir baime pažvelgė į paukštę. Dar akimirką dvejojo ir nedrąsiai pratarė:

-Aš truputį bijau, nes niekada nesu skriejęs, nesu niekad pakilęs nuo žemės. Ar tu manęs nenumesi?

Autorius:  BaltojiS [ Ket Rgp 04, 2005 6:39 pm ]
Pranešimo tema: 

Tačiau Juodoji Paukštė vietoje atsakymo vien pažvelgė vilkui į akis ir šis suprato, kad neturi likti jokių baimių ir abejonių jei nori pakilti. Alunda sukaupė visą savo valią ir ėmė justi kaip keista jėga ima jį nešti aukštyn. Netrukus Alunda skriejo visatos ervėse ir regėjo keliaujančias žvaigždes kartu su juo ar prasilenkiančias ir traukiančias savais keliais.

Autorius:  RRR [ Ket Rgp 04, 2005 10:27 pm ]
Pranešimo tema: 

Tuo metu mažylė mergytė išlindo iš uolos, pažadėjusi senajai žynei niekur toli nebenuklysti. O beto gi ją juk akylai saugojo žynės ištikimasis sakalas. Mergytė užvertė garbanotą galvytę į žvaigždėtą dangų ir pamačiusi naujai suspindusį žvaigždyną savo pačios nuostabai ištarė :
- Canis lupus...

Autorius:  BaltojiS [ Tre Rgp 10, 2005 4:42 pm ]
Pranešimo tema: 

Vos tik ji ištarė šiuos žodžius, aplink ją pasigirdo garsus šlamesys ir vėjas švelniu šuoru palietė jos plaukus ir primerkė blakstienas. Kai mergytė atsitokėjo po tokio staigaus netikėtumo ji apstulbo tuo, ką išvydo priešais save. Ten stovėjo didelis baltas vilkas ir spindinčiomis akimis žvelgė į ją.

Autorius:  RRR [ Ket Rgp 11, 2005 12:16 am ]
Pranešimo tema: 

Alunda net nesuprato kas jį taip stebuklingai atvedė prie tikslo ir dar labiau nustebo, išvydęs kaip greitai išaugo šitas keistas kūdikis, dabar virtęs jau paaugle mergyte. Tačiau mergiščia tik sukrykštė ir spruko į tamsią uolą, o iš jos išėjusi sena burtininkė taip ėmė kalbėti Baltajam vilkui:
- Klausyk, Alunda, tik tuomet jei tu per tris dienas ir tris naktis čia atneši iš Juodųjų jūrių baltą akmenį, šis vaikas galės keliauti su tavim ten, iš kur tu atėjai. Tačiau jei tu pavėluosi bent vieną minutę, mergytės širdis virs akmeniu ir tu daugiau niekada jos nepamatysi.

Autorius:  marija [ Ant Rgp 16, 2005 10:57 am ]
Pranešimo tema: 

Vilkas užsuko prie didžiosios olos, kreipėsi į savo mamos vilkės Gi dvasią. Jis tik norėjo, kad kas patvirtintų jo nuojautą apie baltojo vilko širdį, kuri dabar buvo beveik šalta, lyg tas baltasis akmuo...Ar jau atėjo laikas?

Autorius:  BaltojiS [ Ket Rgp 18, 2005 5:26 pm ]
Pranešimo tema: 

Ir motinos vilkės dvasia išskleidė priešais Alundos akis viziją, o tylus vėjo šnaresys skambėjo vilko ausyse : " Laikas, laikas, laikas... " . Jis regėjo save, krintantį į juodą prarają, kurios apačioje tyvuliavo bekraščiai tamsūs ir neramūs vandenys. Ilgai jis jautė kaip krinta į Juodųjų jūrių gelmę, jautė kaip ima trūkti oro, kaip mirtis skverbiasi į jį, ir tik nežinia iš kur, toje šaltoje tamsoje pasigirdęs skambaus vaikiško juoko vilnijimas išnešė jį į viską užliejusią šviesą.

Autorius:  marija [ Pir Rgp 22, 2005 11:33 am ]
Pranešimo tema: 

"Pagaliau aš išsilaisvinsiu"-pagalvojo Alunda. "Pagaliau Šviesa !"
"Kaip gera sugrįžti namo......................

Autorius:  GintarineAkis [ Pen Rgp 26, 2005 2:11 pm ]
Pranešimo tema: 

Staiga Alunda atsippeikėjo ir pasijuto grimztantis gilyn į tamsų juodą vandenį, kuris užspaudžia krūtinę ir nutildo paskutinį kauksmą, kurį amžinai nešios nerimstančios jūrių bangos, tačiau tai vilkui nebesvarbu, nes jis vel girdėjo paukščių balsus, matė žaidžiančius pievoje savo brolius ir jautė kaip jo mirusi motina švelniai laižo jo galvą. Alunda tik grimzdo gilnys ir jam neberūpėjo nei akmenys, nei žmonės, jis tiesiog jautėsi laimingas ir pagaliau laisvas, bėgiodamas su vėju žaliose Anapilio pievose. Tuo tarpu kažkur kalnuose iš olos išėjo burtininkė, pažvelgė į žvaigždes ir į paskui ją išbėgusią mergaitę, giliai atsiduso ir tyliai tarė:
- Jis pavėlavo, ir daugiau čia nebeatbėgs, Romute, jis pavėlavo.

Autorius:  RRR [ Šeš Rgp 27, 2005 8:52 pm ]
Pranešimo tema: 

Tačiau kažkur juodosiose gelmėse staiga nuaidėjo širdį veriantis ir kraują stingdantis vilko staugimas - Gi dvasia žadino iš palaimingos ir pražūtingos ramybės savo sūnų. Patekėjusi virš jūrių Aušrinė tarsi kardu perkirto tamsias bangas ir savo šviesa iškėlė Alundą ant kranto. Jis vis dar leisgyvis gulėjo ant kranto, o prieš jo šlapią nosį spindėjo baltasis akmuo "vilkės širdis".

Autorius:  marija [ Pir Rgp 29, 2005 9:56 am ]
Pranešimo tema: 

Dabar mergaitė galės keliauti ten...is kur as atėjau ir kur vėl išeinu....dabar jos dvasia laisva...., -pagalvojo vilkas ir uzsimerke. Akmuo atrodė dar ryškesnis pro uzmerktus vokus. Ir visata pradėjo artėti , vis greičiau ir greičiau, su kiekvienu virpesiu vis plėsdamasi.

Autorius:  RRR [ Pir Rgp 29, 2005 8:55 pm ]
Pranešimo tema: 

Po to visata ėmė pašėlusiu greičiu suktis ir netikėtai iš jos susiformavo didžiulis ugnies kamuolys, kuris su griausmu trenkėsi į žemę prieš mirštantį vilką. Staiga akinančioje šviesoje pasirodė Senolis ir palietęs vilko kūną švytinčia ranka, tarė: ”Tu jau greitai būsi ten kur visi tavo protėviai, kur mes tavęs laukiam, tačiau dabar privalai atlikti savo misiją -išgelbėti tą, kuri tęs mūsų kelią.” Ir Alunda su protu nesuvokiama nežemiška jėga pakilo ir datimis pagriebęs baltą akmenį ištirpo miško gilumoje.

Puslapis 35 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/