|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Balta bangos puta - kažkam išdžiūvę viltys, Kažkam tai sapnas rytmečio aušros Kažkas palietęs kojom jūros krantą, Dievams vėl galdrą tyliai užgiedos,
Kažkas pašauks iš kopų baltą vilką, Kuris ten tūno vienas išdidžiai, Kažkas išgirs, jog meilės balsas virpa, Ir patikės bendra jėga, gyvenančia giliai,
Kažkam sunku suvokt bus tiesą, Kažkas šešėliuose užklius, Kažkas dvejos ar nešti šviesą, Kažkam drakonas mielas bus.
Kažkas išskleis sparnus į saulę, Ir nuplasnos su juodvarnių pulku, Kažkur ant mūsų jūros kranto, Kažkas nepasiklys tarp švyturių,
Kažkam raganių burtai sklaidos, Kažkas paklydęs dar tarp jų kerų, Kažkas savęs atsargiai baidos, Nes netiki savosios sielos tyrumu,
Kažkur nakty trumpam sustoja laikas, Ir kažkodėl jaučiu jog kartais man, Tačiau paskui nubėga jis lyg mažas vaikas, Pajutęs, jog neužsibus ilgam.
kažkur toli girdžiu ataidi balsas, Kuriuo kviečiau kažką ir kažkodėl, Į tolį nusilieja mano galdras, Kad meilę skleistų mūs visiems žmonėm,
Kažkur jaučiu pakyla vėtra, tačiau šalin ją veja saulės spinduliai, jaučiu po kojom smėlis baltas drėksta, Ir mėtosi ldiniai skausmo gabalai,
O už savęs kažkur čia pat jaučiu tvirtybę, Kuri palaiko tarsi ramstis audroje, Bendrumo dvasią, jėgą ir stiprybę, Apjungtą meilės kupina galia.
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Ket Geg 12, 2005 12:14 pm |
|
|
Brigita
Senbuvis (-ė)
Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm Pranešimai: 183 Miestas: Vilnius
|
Bejėgė aš prieš vaiką su spindinčiom akim, su smėlio sauja rankoj ir mylinčia širdim...
Žvilgsniu mane jis kviečia ... aš einu artyn... Jis brenda jūron ir aš brendu gilyn...
TYLA.... ir saulės diskas nežeidžiantis akių....
|
Ket Geg 19, 2005 1:58 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Šaukiau aš tyruose kažką Igesyje paskendus buvau, Ateinant rytui vėl blaškiaus Norėjosi tave balsu pašaukt Dabar į dangų giedrą pažiūriu Ir ieškau aš šviesiųjų spindulių Einu pirmyn, į nežinią brendu Nereikia man dvejonių ar raudų
Vardu pašaukt bandau kažką Esmės ieškot, gyvent suprast Rasoj nuplauti savo skausmą Kažkur surasti savo džiaugsmą Ėjimo kupinam kely.
Dangaus skliaute aukštai parimus Auksiniais raštais išrašyta Nuvalkiota nors dar negimus, Giesmė manoji debesim rašyta Užmerk akis ir atsigręžk, Saulutę danguje surask...
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Ant Bir 14, 2005 10:18 am |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Atleiskit jeigu skausmą, Aš sukeliu širdy, Atleiskit jeigu žodžiai, Per ašrūs, svetimi.
Už tai kad abejonių, Paskendus debesy, Paklydus tarp dvejonių, Nakty ir užmaršty.
Atrodo man suskausta, Kai žodžiai per tvirti, Tačiau galbūt aš skausmą, Taip pat nešu savy.
Kad užsimerkus bėgu, Per pievas tekina Ir nematau ką lemia, Lietus ar dargana.
Puikybė kad kerojas, Pavydas ar aistra, Kai šaltis kerta kojas, Tada aš vėl miela.
Kai debesys aplinkui, Ir pliaupia lietumi, Kad kartais noris būti, Man pačiai savimi.
Kad paimu už rankos, Ir skaudžiai vėl kertu, Kad pačiai man jau skauda Nuo smūgių atremtų.
Už tai kad siela klykia, Nerasdama dangaus, Už tai, ko neišmokau, Savęs atsiprašau.
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Ket Lie 14, 2005 3:43 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Ramybės jūron išplaukė laivai, Žuvėdros pasitiko ryto pradžią, Tik tu, kaip ilgesio šešėlis palikai, Ir dainavai parimęs dainą gražią.
Ramybės uostai tylūs ir be galo tolimi, Rieškučiomis semiu aš saulės šviesą, O iš gelmių gilių pakyla skausmo kupini Verpetai, kurie veržiasi į tikrą tiesą.
Ramybės jūra plauna mano kojas Putotos bangos ritasi ramiu krantu, Matau, ant kalno tyliai ošia gojus, Tyla paskendusi tarp rytmečio ūkų.
Jaučiu pakyla lengvas ryto vėjas Ir šnabžda apie nerimą baltų bangų, Prisėdu ant žolės lengvai nuėjus, Ir į ramybės ilgesį gilyn grimztu.
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Pen Lie 15, 2005 8:58 am |
|
|
ašvienis
|
Pagalbos šauksmas
Tėvynėje gimiau kasdieną, Miniau takus gūdžius Mėgindamas suvokti Kodėl ir kas esu... Bet liūnas pasimaišė Tarp vandenų dviejų Klampindamas staiga Pilkajam akmeny... Belange slegianti, Palik ramybėje mane! Ir leiski džiaugtis Gyvenimo pilnatve. O siaube begalini! Tu jau žudai mane, Neleisdamas suvokti Kodėl... kodėl esi! Nepajėgiu laimėt... Viliuos...išgirs mane Ir atskubės pagalbon Laimingieji...
|
Ant Rgp 16, 2005 4:58 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Virš kopų žibant pilnačiai aukštai, Žvaigždės savos ieškojau tyliai, Lytėjo jūros krantą pėdos atsargiai, Ramu apilnkui buvo - jūra tyli...
Rieškučiomis pasėmiau baltą smėlį, Pabiro jis srovelėmis trap pirštų, Tarytum spindintis žibintas mėnesėlis, Neleido kad mane naktis užmirštų...
Ramybė švelniai gimė mano sieloj, O ašaros nuplovė mano skausmą, Tylėdama žvelgiau į kopų smėlį, Ir sielą artimą bandžiau pajausti...
Gyvenimo pasėtą karštą aistrą Aš jūra ušgesint bandžiau sutrikus, Bet atsiritusi bangos puta padėjo, Žuvėdra nuplasnot šaižiai suklykus...
Ir pajutau aš vėjo švelnų dvelksmą, Kursai atsargiai pranešė - ateina rytas, Ar kas atsiliepė į tą žuvėdros klyksmą Ar pluksną paėmė po kojomis nukritusią...
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Šeš Rgp 20, 2005 12:18 am |
|
|
jotvingis
|
Ir kokį tarti žodį Link nūdienos žmonių Kad suskambėtu širdys Miegančių dievų Kad jausmas tas užplūstų Suvirpintų sielos jis gelmes Kad žmonės širdimi suvoktų Amžini juk esam mes Žvelgia bardas tolin Žvilgsniu amžius skrodžia jis Mintimis jis begalybę kuria Tikras Dievo jis karys Ištaria jis žodį Suvirpina stygas Deivė linksmą šokį šoka Juk jis, esu ir aš Paima aukšta nata Skamba nuostabi apyaušrio daina O sieloje jau aušta Nauja, pasauliui šiam aušra Ir kuria eiles skirtingas Juk skirtingi esam mes Visaip skambina stygas Kad visi suprastum mes Aciū barde tau už klodus Kūrybai atvertus Mes dar labiau atversim Dabar jau pravirus vartus Ištaisiau klaidas. Kitą kartą būtų gerai kad naudotumėte lietuviškas raides. Beje, po skyrybos ženklų reikia palikti tarpą. Dėkui. ElectraTurejau pertaisyt .Save gerbentis poetas netaiso svetimos poezijos
Paskutinį kartą redagavo jotvingis Tre Spa 12, 2005 7:44 am. Iš viso redaguota 3 kartus.
|
Pir Rgp 22, 2005 8:08 pm |
|
|
Šešėlis
psichologas konsultantas
Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am Pranešimai: 273 Miestas: Buvusi sostinė
|
Aptilo vasaros kaitra, Atšipo karščiui dantys, Artėja rudenio tyla, Lietus liūdesį išrantys.
Diena, o gal visa savaitė, Dar džiugins švelnumu, Nematomo, tarsi gyvatės Laiko neapgausi gudrumu.
Kuronas skambina varpais, Kas sugeba išgirst, jau čia. Ir jūs ateikit vaivoros tiltais Pasveikint žvaigždikius nakčia.
_________________ Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom... Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)
|
Tre Rgp 24, 2005 1:01 am |
|
|
Šešėlis
psichologas konsultantas
Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am Pranešimai: 273 Miestas: Buvusi sostinė
|
Aš peiliuką pagalasiu, Kai užaugsiu, žvėriu tapsiu. Mano dantys kaip lūšies, Kirsiu priešui iš peties
_________________ Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom... Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)
|
Šeš Spa 01, 2005 1:42 am |
|
|
jotvingis
|
Zengiu i miska as siandiena, Pauksciai ciulbesiu vilioja, Myliu as sali sita, Lietuviai cia dumoja.
Atrodo zmones cia tie patys, Bet zvilgsniai glosto ju mane Dziaugsmingai spindi mano akys, Kai plaukia menuo Nemune.
Zole as per rasas zengiu, Oro ikvepiu gaivaus. Meile as sirdy nesu, Visi jos siandien gaus.
Kaip gera zvelgt i dangu, Sokdinti debesis aukstai, Seklyte nest ant ranku, Laimingas as, mes Lietuvos vaikai
Einu.Neinu-skrendu as Virs Vilniaus, Daugu, Alytaus... Ir svaigus gi skrydis tas, Vis is zmoniu as patiriu kazka grazaus.
Sulietuvinkite tekstą. Electra
|
Ant Spa 11, 2005 8:42 pm |
|
|
BaltojiS
|
Pakilo Vėjai Keturi, Iš delno išlėkė Kūrėjo, Ištroškę skrydžio, alkani, Nakčia į Žemę jie atėjo.
Gyvybės Medžio šakose, Sutūpę lapuos jie šnarėjo, Išvydęs Saulę Rytuose, Jauniausias kelt sparnus pradėjo.
- Lekiu tenai, o Broliai mano! Pasveikint Saulę, kilt su ja, Pavasarį Gyvybei berusenant, Įpūst Tikėjimą nauja jėga.
Aukštai iškilus Pietuose, Pasiekusi aukščiausią savo Galią, Saulė palietusi šilta ranka, Kvietė vyresnį Brolį Vėją skrieti į jos šalį.
- Skrendu, kur visad Vasara šilta! Kur Meilės spinduliai geltoni, Gyvybei šilumą dalinsiu visada, Krūtinėse jausmai žydės maloniai.
Ir leidos Saulė Vakaruos, Rausvai nudažė Tolius, Sesuo Žvaigždė suspindo jos plaukuos, Bučiavo ji vyriausią Vėją Brolį.
- Einu, per krintančius lapus! Ruduo lydės Gyvybę Slėnin, Viltis atgimt išmins takus, Skaidrius Sapnus pabudins vėlei.
Ir kas tai? Krinta sniegas baltas, Žemė pasidengia Šviesa, Alsavimas jos tyras, šaltas, Pažadina Senelį Vėją šakose.
- Žiema šerkšnu nudažė mano plaukus, Saulė akis manas dabina Žvaigždėmis, Tai, kas Gyvybės Šiaurėj laukia, Yra Didžioji Paslaptis.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:37 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Tre Spa 26, 2005 9:44 pm |
|
|
Siluma
|
Kaip skauda, kai savy žodžius jauti, Kai širdis jais bando prakalbėti... Bet kas uždarė juos giliai many?! Kaip galiu padėti jiems iš ten pabėgti?..
Mane tuoj sudraskys nebylės mintys – Jos žodžių reikalauja! Aš jų neturiu... Save vis primena sudužę viltys... Jų šukėse ko ieškau surasti negaliu.
Atleiskit, šiandien aš tylėsiu, Nes pamečiau raktus nuo požemio, Kur uždaryti žodžiai...
|
Tre Lap 02, 2005 11:26 pm |
|
|
BaltojiS
|
Stovėjau Šiaurėn veidu aš, Nakčia, kuomet Dangus skaidrus, Mintis, jausmus Paukščių Taku nunešt, Atvėriau Sielai aš Vartus.
Žvaigždėm papuoštos Medžių šakos, Keičia nukritusius lapus, Šviesa užlietas Vėlių Takas, Jau Žiemai atveria Vartus.
Šviesos Dvasia Žiemos sparnu, Palies žalias pušų viršūnes, Į Žemę leisis aiškiu ji Sapnu, Baltu Sniegu apklos jos kūną.
Tylioj Nakty švytės Dangus, Spindės Žemės Balta skara, Skaidrins mintis, atvers jausmus, Žiema pavirtus Pasaka gražia.
Šaltis Šerkšnu plikas šakas išpuoš, Snaigės su Vėju Žvaigždžių šokį šoks, Dainą Stebuklo Balto medžiai oš, Visi naujai save atras, pajus, suvoks.
|
Ket Lap 03, 2005 10:38 pm |
|
|
Baltas
psichologas
Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 1849 Miestas: Vilnius
|
Kai tu ėjai ieškoti kelio, O galbūt savos šviesos, Ar sielos pramerkei akelę, Ieskodama žvaigždžių tiesos?
Nida, išbandymas tikėjimui, Kopos, šešėlių ir kerų sapnai, Švyturys, dvasios sustiprėjimui, Į KURONĄ sielą pakelia šventai.
Tikiu į tavo sielos tyrą šauksmą, Į mintis, kaukiančias vilku, Į tą šventą baltą Vėlių kelią Kuriuo ėjome ir eikime kartu.
Baltasis
_________________ Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5
|
Tre Lap 16, 2005 12:16 am |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|