|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
2 Burtonis Dekui uz sveikinimus. O dabar dar vienas eilerastukas is mano ekspromtines kurybos Kai mano basos kojos lies Susalusia lig skausmo zeme, Ir asaros upeliais begs Is kruvinu mano akiu, Kai varpas gintarinis skelbs Pasaulio pabaiga ir pradzia, Kai eisiu as pirmyn nejausdama, Jog tu eini kartu... Tada dangus lietums prapliups, O saule debesis tirstus praskleidus Pazers pasauliui spinduliu Kuriuos mazi zuikuziai zaidzia, Tada vaivokrykstinis angelas isskleis Placiai sparnus, gyvybe skleidziancius...
|
Šeš Lap 27, 2004 2:13 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Jegos tame jauciu Ka rašo tavo plunksna. Kuriuos renkiesi tu? Ir ko gi tau taip trūksta?
Kai paliečia tave ranka Nubėga virpuliukai. Ką slepia virpulio banga? Juodieji šiurpukliukai.
Šviesos aš proveržį jaučiu, Ir mago ranką baltą. Pakelkim mes krives abu Nuvykim naktį šaltą.
Įtempkime lankus dabar Strėles vėl užkalbėkim. Ir pasijusi ginama, Kai šviesuliu apgaubsim.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Šeš Lap 27, 2004 7:16 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
O kaip norėčiau aš suprast, Kodėl mana širdis nerimsta, Ko ieškau aš ilgai nerasdama, Kada nakties šešėliai tįsta.
Galbūt juodoj šaltoj širdy Šviesa giliai po truputį rusena, Galbūt jėga kurią tu taip jauti Sukaustyta ir užrakinta tegyvena
Atrodo juodą angelą bandžiau nuvyt Tačiau kas nakt jis grįžta O ilgesio ir skausmo kupina širdis Kasnakt giliau vis plyšta
Norėčiau aš į šviesą eit Ir angelą kaip galima toliau nuvyti Tačiau jaučiuosi uždaryta ir viena Pasauly kur tiktai šešėliai plyti...
|
Pir Lap 29, 2004 6:08 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Kiekvienas mato tai Ka nori pamatyt. Ar šešėlių karalystę, Ar tai, kas bando jį praryt.
Kai Saulės spindulys palies Minčių ašinę juodą, Pasauly vėlgi suspurdės Tai, kas gyvybę duoda.
Ir juodas nevilties šešėlis Pasisuks aplink ašinę. Laiko prasmę jis įdės Gyvybės devintinę.
Vienatvė tam ir duodama, Kad jaustum trūkumą artumo. Tik juodoji tuštuma Ieško spindulio šviesumo.
O tu jau čia nebeviena, Šešėlių apdaru aprengta. Kai kūną atiduoti su aistra, Šviesos vėl pasigendi.
Šviesos keliukas į Dausas Paneigia meilės aistrą. Tai ką darysi į valias Paleidusi raudoną gaisrą?
Ugny tu degdama Pajunti tamsumos šaltumą. Ar ryt tu verkdama Vėl kelsi angelo abejingumą?
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pir Lap 29, 2004 7:12 pm |
|
|
Svečias
|
Electra rašė: O kaip norėčiau aš suprast, Kodėl mana širdis nerimsta, Ko ieškau aš ilgai nerasdama, Kada nakties šešėliai tįsta.
O kaip norėčiau pasakyt Tau- tai laikina, Ramūs tik radę kelią, pašvęstieji, jie žino tylą...
Galbūt juodoj šaltoj širdy Šviesa giliai po truputį rusena, Galbūt jėga kurią tu taip jauti Sukaustyta ir užrakinta tegyvena
Galbūt dar pasakyt norėčiau ką ir tu pati žinai Naktis jug šviesoje gyvena...
Atrodo juodą angelą bandžiau nuvyt Tačiau kas nakt jis grįžta O ilgesio ir skausmo kupina širdis Kasnakt giliau vis plyšta
Kai darosi nepakeliama- Angelams tu patikėki Nes jau žinai svarbiausią- Vaivorykštinę tiesą
Norėčiau aš į šviesą eit Ir angelą kaip galima toliau nuvyti Tačiau jaučiuosi uždaryta ir viena Pasauly kur tiktai šešėliai plyti...
Norėčiau dar tau pasakyti- didžiausia krizė prieš pat pasveikimą, Laikykis...siunčiu Tau vieną šiltą, geros kloties spindulį... Ir ačiū, kad esi šitam pasauly....
|
Pir Lap 29, 2004 10:21 pm |
|
|
RRR
Savas (-a)
Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm Pranešimai: 221 Miestas: Vilnius
|
Vos tik akis pramerkusi aklas Išdegintas karštom Neišraudotom ašarom, Žiūrėjai praeitin Ir laidojai Dienas Ir laidojai viltis... Ir laidojai Dar tai, kas tau atrodė gyva Laidojai skausme... O atmintis Jau pasiruošusi užpilti pelenais Giliai... Kad nepulsuotų Lyg žvėries širdis Pašauto taikliai Vienišo medžioklio Nežinia Ir nelauktai Suradusio beginklį priešą... Argi kalta strėlė Jei lankininkas ją naudoja Patenkinti instinktui?
|
Ant Lap 30, 2004 12:43 am |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Laukiniam ir keistokam sūkury Aistrų, instinktų ir dvejonių, Paskendusi esu giliai giliai, Kad niekam nebelieka abejonių
Iš ryto kai į šviesų dangų pažiūriu Ir pamatau kaip sniegas krinta, Taip norisi išleist į lauką tai, Kas mano sieloj užrakinta.
Kaip norisis kas naktį bėgt Su žvengiančiais žirgais pirmyn Ir pasitikt kas ryt ateinančią Auksinę, spndinčią ramybės aušrą
Kaip norisi tvirtai savim tikėt Kada pilki tamsos šešėliai slopsta. Kaip norisi kažką šalia turėt Kada aplinkui viskas nusibosta. Ir ilgesio bei skausmo kupini šešėliai Kaip norisi, kad pasitrauktų nuo manęs Nors trumpai valandėlei... Ir salanti širdis karštoj liepsnoj Vėl ugnimi skaisčia netrukus sužibėtų O mano akyse ne liūdesys, ne rūpesčiai O vien tik džiaugsmas tespindetų...
Paskutinį kartą redagavo Electra Tre Geg 25, 2005 3:09 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Ant Lap 30, 2004 10:00 am |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
RRR rašė: Argi kalta strėlė Jei lankininkas ją naudoja Patenkinti instinktui? Instinkto strėlėInstinktas, gyvulio pasaulis. Senoliai ji vadino ome. Sulaikykime mes strėles, Ir liksim meilės šone. Amūrai paleis instinktus Strėlių jie turi į valias. Kad žmonės aistrose patirtu Dievų gyvybines galias. Kai kasdieninis protas Įsitempia lyg lankas, Instinktas įdeda strėles. Staiga iššauna lankas. Pažeistas krinta elnias, Didžiavęsis ragais. Skausmas meilės telkias Draskomas nagais. Ar kaltas tas kuris iššovė, Jei protas yra lankas? Ar meilė tik instinktas, Lyg pervertas gyvybės langas? Amūrai, jūs Dievo gyvuliai. Paleidžiat omės strėles, Žemėj gyvybės gimsta vėl Sujungę aistringas sielas.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
Paskutinį kartą redagavo BURTONIS Sek Gru 05, 2004 10:45 pm. Iš viso redaguota 2 kartus.
|
Ant Lap 30, 2004 4:19 pm |
|
|
BaltojiS
|
Ir kyla saulė su vėju, Iš ten, kur dangus su žeme susilieja, Iš ten, kur krūtinėje plaka širdis, Iš ten, kur gyvena viltis.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Tre Bal 13, 2005 9:40 pm. Iš viso redaguota 3 kartus.
|
Ant Lap 30, 2004 10:53 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Tai mano laisva interpretacija, to, ka parase BaltojiS. Beje, rasydama, kaip tik prisiminiau viena filmuka, kuri kazkada maciau. Kas nematet, tai rekomenduoju pasiziureti, nes ten labiai idomiai ir subtiliai vystoma misko dvasios tema. Tai Hayao Miyazaki (berods) filmas "Princese Mononoke" ("Mononoke Hime")
Ten, misko vidury, yra mazute proskyna Kurios nezino niekas, tik vienintele dvasia Kuri ateina ten, kas vakra, vis netiketai pasirodo, Atgimsta netgi ziema ten gamta zalia. Ateina ji taip isdidzia, taip tyliai ir lengvai Kaip tik viena temoka eiti paslaptingai Ir medziai lenkias jai, ir pauksciai tyliai gieda O diena ja garbina, ateinancia tylioj ramybej. O elnias devynragis atgula slapioj zolej Ir laukia kol dangus atnes jam vakaro raudona zara Tada ragai istista, susilieja su naktim Isdygsta rankos ir i tamsa zvelgia veidas Ne dvasios ir ne gyvulio, o spindincio, sviesaus zmogaus. Nakties klajunas tyliai tyliai eina Aplink ramybe skleisdamas ir sviesa zemei nesdamas Menuli garbina ir tyliai tyliai laukia ryto, Kai spindinti ausra pakeis jo zmogiskaji kuna Ir jis vel bus gamtos dvasia su devyniais ragais auksiniais...
|
Tre Gru 01, 2004 2:28 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Artejanti pūga
Jaučiu tamsos tirštumą Kažkas susikaupė seniai. Ar balto sniego vientisumas Prapliups vėl nelauktai?
Tačiau seniai aš laukiu Švelnios pūgos plaukų. Kuri kasmet aplanko Lyg duodama tau dovanų.
O kaip aš pasiilgau Baltos spalvos plaukuos. Barzda seniai jau žyla Primindama senus laikus.
Pūga tai dvasios brolis, Baltai jaukus tamsoj. Ir lyg ant lauko stovi Dievybė skendinti šviesoj.
Atleidžiu sniego mazgą, Tegu pasninga prieš Naujus. Vėl burtininkai šnabžda, Viliodami šviesius metus.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Ant Gru 07, 2004 4:31 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Balti lengvuciai sniego kasniai Kasmet paliecia musu zeme, Ir pamatau kada kazkaip nedrasiai Vaikai nulipdo pirma sniego sene.
Jauciu kada ramiai laukai uzmiega, Apskloti patalu pukiniu sniego balto Ir iseinu tada i lauka pasitikti ziema Ir mano kojoms, anei rankoms nebesalta...
As pamenu, kad tai labai daznai kartojas Kiekvienais metais per gimimo diena Gamta sau balta patala vis klojas, Taciau veliau is jo vel bando keltis.
Ateina kucios pamazu, dziaugsminga svente, Saulegriza atnesdama visiems kartu Ir balto sneigo patalas vel klojas kad ramiai Sutiktu zeme vel ateinancius naujus metus...
|
Ket Gru 09, 2004 12:27 pm |
|
|
Svečias
|
Ir nieko nebereik kada jauti jog laikas ir niekas nesvarbu Kada tiki... kitais...savim... nes viskas tada Viena Niekas nėra melas ir viskas gali būt tiesa....
L?
|
Ket Gru 09, 2004 9:52 pm |
|
|
GintarineAkis
Neapsisprendęs (-usi)
Užsiregistravo: Šeš Gru 11, 2004 11:36 pm Pranešimai: 25 Miestas: Vilnius
|
Žiemą Sninga
Nubluko spalvos margos Išnyko šypsenos žiedų Nuo debesų dangus aptemo Saulė slepiasi už jų.
Iš dangaus krinta sniegas baltas Pradžiugindamas tuo visus. Tikėkit ir kalėdos baltos Atsėlins tyliai ir pas jus.
|
Sek Gru 12, 2004 12:11 am |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Kodėl labai keistai sakai, Jog spalvos margosios nubluko, Apsidairyk aplinkui įdėmiai, Baltoj spalvoj jos slepias rūko, Kuris virš klonių skleidžias nelauktai, Kas kart naujai aplanko mūsų žemę, Kai rytmetiniai saulės spnduliai, Dienos naujos vėl pradžią lemia. O žiemą kartais jis ateina su pūga, Keistai miela ir visad paslaptinga, Ir snaigėms krintant iš aukštai, Jaučiu manoj širdy kažko taip stinga. Išėjusi į sapną vėl savęs ieškot, Aš patenku į vėjo sūkurį klastingą, Blaškaus po jį kol iš miegų atsibundu, Ir pamatau - už lango SNINGA...
|
Pir Gru 13, 2004 3:56 pm |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|