|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
jotvingis
|
Baltoji iltie! Gili tava mintis Žmonėm ji teikia vilti Eilėse,amžiu slypi išmintis
|
Tre Lap 16, 2005 9:30 pm |
|
|
BaltojiS
|
Gruodžio pasaka balta, Miškas dunkso tolumoj, Mėnesio šviesa šalta, Švyti girios gūdūmoj.
Takas tarp tamsių kamienų, Veda Šiaurėn paslapčia, Žvilga, spindi mėnesienoj, Mena Žvėrį jis nakčia.
Skaidraus Speigo skambesy, Pasigirsta girgždąs sniegas, Ir spyglių ant tako šnaresy, Spaudžias pėdos To, kuris nemiega.
Baltas pasišiaušęs kailis, Gruodui artimos spalvos, Kojos bėgančios be baimės, Tvirtai stoja ant kalvos.
Žvilgsnis alkanas gilus, Lekiantis strėle į dangų, Sielos kauksmas toks ilgus, Virpa šautas Dvasios lanko.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:40 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Pen Lap 18, 2005 7:52 pm |
|
|
BaltojiS
|
Kuomet pavargęs ir išsekęs būnu, Ir nebėra visai jėgų, Tarp sienų keturių netūnau, Ir kylu eiti aš Šventu Taku.
Keliauju aš pro ežerėlį mažą, Tylus vanduo man sielą nuramina, Panardinu rankas į tekantį upelį gražų, Ir Tyras gurkšnis Dvasią atgaivina.
Į Kalvą kylu Ąžuolų, Jaučiu kamienų jų tvirtumą, Užlietoje paukščių giesmių, Sieloje bunda vėl linksmumas.
Einu toliau Miško Taku, Ir mano žingsniai vis lengvėja, Girdžiu Ošimą aš aukštų pušų, Pažadina jis mano Dvasios Vėją.
Ir skrieja mano Siela vis greityn, Taku smėlėtu ir saulėtu, Keliauju jau plačiais laukais tolyn, Vėl jausdamas po Saulę savo vietą.
|
Pen Lap 18, 2005 8:02 pm |
|
|
Svečias
|
Vidurnakty išmuša laikrodis, Ir pilnatis šviečia danguje. Girdi kaip loja šuo tolumoj, Ir girdi kaip kažkieno vaikas verkia.
Girdi kaip žiurkės bėgioja po grindim, Ir tarakonai žaidžia po lova. Ir kažkas vaikšto po langais, Ir maldauji dievo kad dabar šviestų saulė.
Nes niekas tavęs nepasigestu Jei papultum manijaukui y rankas. Ir niekas neišgirstu tavo klyksmo Kai pajustu peily nugaroj.
Išsigandusi yjungi šviesą, Ir kažkas tau neduoda ramybės. Koks ten triukšmas už lango? Kas per šešėlis ant sienos?
Ir išsigandusi apalpsti, Vaidenas tau visokie gyviai. O ryte anksti pabudus, Supranti kad tai buvo sapnas...
|
Šeš Lap 19, 2005 12:43 am |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Nakties tyloj ištirpsta laikas, Mintis keliauja tyliai į žvaigždes, Ir atveria plačiai paslėptas, Ramybės kupinas erdves.
Tamsoj tūnot viena išmokau, Palaimą siela ar suras? Atėjęs nerimas man kelia juoką, Ar kas paklydusią savy suras?
Kodėl save aš sunkiai atpažįstu, Kas sukelia širdy gilias žaizdas, Kodėl kalbėti tiesiai nebemoku Ir nerimo barstau birias skujas?
Ar rožė žydinti ant mano lango, Spyglius nušalo per šitas dienas? Ar į save sugrįšti vėl išmokau? Jei taip, tai ar mane kiti supras?
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Ket Lap 24, 2005 12:48 am |
|
|
BaltojiS
|
Atverki savo Dvasią Vėjui, Kai Siela dega Ugnimi, Mintis pasiųski Tu Kūrėjui, Lai Svajos plaukia Dangumi.
Širdis karšta ištirpdo Ledą, Griausmu ataidi dūžiai Jos, Tvirta Valia tolyn vis veda, Praskrieja Tamsą prarajos.
Kalbėki Širdimi su Saule, Mintim dalinkis su Žvaigždėm, Sielą atverk Gyvam Pasauliui, Meilę pasiųski Tu Visiem.
Tegul neblėstanti Šviesa, Parodo Kelią tiems kas ieško, Ji švyti Tavo Akyse, Tikėjimu ir Meile Tiesai.
|
Tre Gru 07, 2005 10:50 pm |
|
|
BaltojiS
|
Saulė pakilus aukštai, Šviečia melsvam danguje, Debesys balti plaukia lengvai, Vidurdienio šiltoje tyloje.
Žemė alsuoja kaitra, Mirga, raibuliuoja virpantis oras, Vėjas savo lengva ranka, Paliečia švelniai ką tik tai nori.
Aukštom pušimis pasipuošęs kalnas, Dunkso vilnijančioj pievoj plačioj, Žvelgiant nuo jo visa tartum ant delno, Ežero veidas plyti ramus apačioj.
Aukštai viršum šio nuostabaus krašto, Išskleidęs plačiai savo galingus sparnus, Dangaus gelmėje dailiai suka rato raštą, Spirale kyla aukštyn Griausmo Paukštis kilnus.
Klyksmas jo ištęstas žaibu perveria širdį, Sudunda ji tartum būgnas kovos, Siela pabudusi Dvasios kvietimą vėl girdi, Keisti šiurpuliai laksto ant nugaros.
|
Ket Gru 29, 2005 4:28 pm |
|
|
optiMiste
Senbuvis (-ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm Pranešimai: 194 Miestas: Vilnius - Raseiniai
|
Nauja
Delnais į žemę Varpais į dangų Bičių kailiais išklota Žvėries irštva tuščia
Vėjų veidais tik paliesk Upių bėgiais nuglostyk
Girdi ką jie kalba Ir magai suklumpa Tik prieš save Baimė ugnies suviliota Rūgštimi išsiėda Juodai baltuose sapnuose
Dar atnešk ir padėki Gabalėlį šalia Savo smalsumo alkį Kaip bado dievai Nepasotinamą
Ir tik tada Skimbčiojant šalčiui Subyra rasa Smilkstančio rūko Deivė balta Tave į amžinybę išsiveda Dabar tu nauja.
_________________ Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.
|
Ant Sau 03, 2006 3:15 pm |
|
|
BaltojiS
|
Sudegt, ištirpt, lietum iškrist, Vaivorykšte žydėti, plaukti debesiu, upe, Pavirst paukščiu, su vėju skrieti, Į saulę degint širdį, Susprogt į begalę dalių, iššaut strėle, lėkti žaibu, Dundėt griausmu, suplėšyt grandines, Kvėpuoti laisva krūtine, Giesme išlieti širdį saulei, Mušt būgną, šokti šokį, Su šėlstančia banga kanopų bildesy, Ir dulkių sūkūry lėkt sparčiai, Pavirsti laisve, vėju, lekiančiu laisvai, Per žydinčius gėlėm laukus, Paukščiu pakilusiu aukštai, Saulės lietus man glosto plunksnas, Jaučiu sparnai kaip liečia vėją, Širdies giesmė plaukia aukštyn, Nakčia sustaugt vilku, Išlėkti į žvaigždėtą jūrą, Ištirpt erdvėj, laike plukdyti sielą, Amžinybės alsavimas ir šnabždanti Dvasia, Sugrįšiu aš dar čia...
|
Sek Sau 08, 2006 4:44 pm |
|
|
RRR
Savas (-a)
Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm Pranešimai: 221 Miestas: Vilnius
|
Kai abejonė širdyje gyvena, Nebegaliu kvėpuot ramiai, Sapnuot nebegaliu- Erškėčiais žydi, žiežirbom rusena- Elgiuos tada kvailai Ir šansų neturiu.
Paklausiu jos, kur užsidarius kiūto- Ko rytas be sparnų, Išdžiūvę ežerai, Norėdama atkast pasėtą grūdą, Nebežinau tik jo vardų, Nebejaučiu - turbūt giliai.
Gal šaknimis jisai įsikabinęs, Kaip dilgėlė rūsti Jau nuo rudens vėlai. Gal kardas virtęs karabinu - Prieiti negali Ir pastangos bergždžiai.
Kišenės tuščios - švilpia pykčio vėjai, O veidrodis vos ant silpnos vinies- Žvilgsniu paliest baugu. Ir trypia širdį abejonė, kad galėjai... Vandens gal per mažai, per daug ugnies. Tikriausiai per vėlu...
_________________ Kaip žiūri taip ir matai
|
Ket Sau 12, 2006 2:53 pm |
|
|
Pagone
Besimokantis (-i)
Užsiregistravo: Ant Gru 06, 2005 8:38 pm Pranešimai: 127 Miestas: Raseiniai- Londonas
|
Tenoriu būt Žemės vaiku Nesvarbu, ar Nusileidusiu is žvaigždzių...
Noriu vaišint tave Apeiga Dubysos slėnio arbata Pasaldinta Mana šypsena. Tylėt su Žemės dievais Rymojančiais po ąžuolais. Kalbėt naktyje Su ugnele Laužo žarija Apšvietusia mane... Dainuot su niūniuojančia upele Krykštaujančia jos srovele. Dalintis su tavim Žiedelių skridinėliais Nubučiuot Bitučių paplotėliais. Tirpti lietaus glamonėse Mūsų šiltų Rankų svajonėse.
Ir šokti Gyvenimo meilės šokį Saulės žvejonėse...
_________________ Mylėdama mokausi.
|
Sek Sau 15, 2006 2:59 am |
|
|
optiMiste
Senbuvis (-ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm Pranešimai: 194 Miestas: Vilnius - Raseiniai
|
---liūto ir šaulio šokis---
Subridę lig šerdies Į verdantį ledą, Gaurais ir strėlėm Dailiai išsipuošę, Šokdina jie nuodus - Vylingus žodžius Ir meta į viens kitą Žvilgsnius vylingus, Ir neša per ugnį Kits kitą glėbiais.
Kova siekia amžius: Sulydytom oro pilim Aistra nemari išsilieja - Kartojasi tai, Ko dar niekad nebuvo, Žus tie, Kurių niekad nebus.
_________________ Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.
|
Pir Sau 23, 2006 8:19 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Pramyniau dilgėlių lauke takelį siaurą, Nudegino rankas ir kojas jų liepsna, Susirinkau i puokšte apgavystes ir apgaulę, Ir paskandint panorau ryto žaroje.
Gyvenimui ilgai ir nelemtai mokėtą duoklę, Gražino sakalo sparnai tvirti, Jausnystės tviskančios nualintos sūpuoklės, Paskendo lengvo rūko apsupty.
Suulbo liepoje aukštai varnėnas pilkas, Prisiminimų juostą nutiesė kely, Rasa ant pienės pūko žvilga, O mano kojos mirksta prūdo vandeny.
Grįžau atgal taku pramintu dilgėlyne, Susirinkau į saują rytmečio ūkus, Paskendo mintys tolimam beržyne, O pievos patarė surast širdies namus.
_________________ Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...
|
Pir Sau 23, 2006 11:42 pm |
|
|
ašvienis
|
Nerima agniala Betekant saulala Tėvuželi jaunaj Pastikt skubeja
Nerima širdela Skubia susopėja Pasnorėj tamsnoj Pasilsėt labio
Nerima tėvelis Prismins sunel Panorėj namučia Apkabint labi
Nerima nuvyja Greita atsikėla Nuskuodė namučia Apkabint sunela
|
Pen Kov 03, 2006 5:10 pm |
|
|
ašvienis
|
Dainuojančiu lietum Linguodamas žengiu, Peršokdamas balas Betelkšančias šalia,
Dažnai vėl paslystu Purvuosna aklinai, Vis gena tik viltis - Dainuojančio lietaus...
Klampiuos beribiuos toliuos Man kelrodė viltis - Nida. Vėl švyturys styprybę kelia Bei gainioja po kopas šešėlius, Padėdamas ir vėl surasti kelią Į laiką, erdvę viename....
Dainiuojančiu lietum Žengiu jau drąsiai, Nors garso negirdėt - Bet aidi vis daina.
|
Ant Kov 07, 2006 10:30 am |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|