|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Kažkas sumaišė Žiemužei takus, Pavasario dvelkimas pumpuruos. Taip pasiilgom mes visi pūgos, Kad blaškomės juoduos laukuos.
Juodai žemei atsvara vanduo. Pavirtęs baltom žiemos snaigėm. Baltais drabužiais pasidengs liemuo, Aplipęs kristalinėm deivėm.
Ir Žemę nuramins pūga, paslėpusi jos iškankintą veidą. Šiltai guolyje miegos meška, Sapnuos ji saldžią laimę.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pir Gru 13, 2004 5:32 pm |
|
|
GintarineAkis
Neapsisprendęs (-usi)
Užsiregistravo: Šeš Gru 11, 2004 11:36 pm Pranešimai: 25 Miestas: Vilnius
|
Balta - tai ne spalva, Balta - tai visos spalvos viename. Dabar aplinkui tvyro pilkuma Ir rūkas juodą žemę dengia.
Visi suspėjom pasiilgt žiemos Baltai nukloto sniego kelio. Kažkas šį vakar neįleido jos Į mūs šiaurinę šalčio žemę.
O spalvos suplaukė nūnai į pilkumą, Paskendusios tenai tada Praradusios žaismingą savo toną Tapo sutrintų kirminų ir lapų košeliena.
|
Ant Gru 14, 2004 9:48 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Žiemos lengvučiai patalai, Kasmet aplanko žemę, Ja turi džiaugtis ir mylėt vaikai, Kurie vis lipdo mielą sniego senę, Tačiau žmogus vis eina pamažu puikyn, Ir jo nedžiugina žiemužės šaltis, Nedžiugina ir patalai balti, Nes būna baisiai baisiai šalta. Žiema galvojo tyliai sau viena ramiai Kol pagaliau tvirtai nusprendė, Nemylit jus manęs, na ir gerai: - Aš išeinu atostogų, jūs be manęs gyvenkit...
Paskutinį kartą redagavo Electra Tre Geg 25, 2005 3:04 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Tre Gru 15, 2004 2:01 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Tai kur jūs burtininkės buvot, Kai žiemužė atostogų sumanė? Ledinės meilės ar pritrūkot, Gal ją purvais aptaškėt?
Mylėti baltą spalvą reiškia Priimti vaivorykštės tiltus. Pasiuskyt mintį aiškiai, Žiemužei atveriam vartus.
Kviečiu jus susijungti šventei, Pakelkime baltas rankas. Dievybė tykiai sklendžia, Klausydama šventas maldas.
Be miego, be sapnu ir be tylos Ursula danguj pasiusti gali. Neradus žemėj baltos spalvos Pavasarį užvėlins mūsų šaliai.
Neatsivers vaivorykščių tiltai Pranešdami lietaus galia, Jei žiemužei gyvent šaltai Neleisim išvarydami mes ją.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Tre Gru 15, 2004 9:41 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Naujų 2005-ųjų nakty Balti vilkai užstaugė Kodėl žali gaidžiai Lietuvišką Vilką smaugia?
Ar kinų išmintis didesnė, Ar noras kopijuoti pavirs mada šviežesne? Vilkams tik pasijuokti:)
Kurono rėda 32-eji Balto Vilko Iš eilės jau ketveri. Išmintis atvyko.
Sveiki sulaukę Saulės Ji gryžta su nauja jėga. Ir be jokios apgaulės Pasveikina šviesa.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pir Sau 03, 2005 4:24 pm |
|
|
RRR
Savas (-a)
Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm Pranešimai: 221 Miestas: Vilnius
|
Sugrubę pirštai nuo šalnos Palies dar sudaužyto smuiko stygą, Dar vienąsyk ji sudejuos Ir mirs tarp meilės ir kančios paklydus...
Ir toj mirties giesmėj paskendus, Ugnies upe nuplauksiu užmarštin, Atmerktom neregio akim pažvelgus Tiek kartų išraudotos sielos praeitin...
Melsvais rūkais užkloję žemę, Tą šaltą naktį leisis žvaigždės. Nebylios lūpos klaus, ką lemia Ant sudaužytų šukių raidės...
O alkanas praeivis pabandys Išduoti tas slaptas dievų mintis... Ir ausys kurčios išklausys, Tiktai vienintelė pravirks širdis...
Ji vėlei pabandys išraut geluonį, Užnuodytą sušąlusios vilties Ir kaukę gal būt žiaurią, gal malonią Ant nužudytos meilės užsidės...
|
Pir Sau 10, 2005 4:32 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Akys tavo - vandenai, Nosis - Neringos smelynai, Ant kaktos sėdės dažnai, Laiko rašmenų gėlynai.
Ir atūžusi banga Vardą Ervino dejavo. Nukentėsi Lietuva, Lūžtančiom šakom mojavo.
-Ar seniai tave plakiau? Audra krantui pagrūmojo. -Pasiduoki, bus blogiau, Šėldama bangom vėl tvojo.
Kas norėtų būt auka, Kai gyvybės laikas tyli? Pasiims neklausdama Erviną ji klaikiai myli.
Bet praūžusi audra Nuskalavo vieną skruostą. Neringos ilgam veide Nepalietus meilės uosto.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pen Sau 14, 2005 1:18 am |
|
|
juoda_plunksna
Naujakurys(ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm Pranešimai: 33 Miestas: Raseiniai
|
"Pajacas"
As pajacas, Kuris juokina minia. Ir manyje juodvarnis, Kuris rekia ir klykia.
As juokinu zmones, Nes jiems to reikia. Turiu astuonias kaukes Ir visos jos veikia.
As pabundu jau paruoses vaidinima - Pasiruoses vaidinti kas diena. O vienisa nakti kiekviena Tyliai saukiuosi as Dieva.
Kad bent vienas zingsnis Butu be sukiu - Juk kelio galas dar toli, O as jau basas slubuoju.
Taciau kasdien Juodvarnis vis klykia ir rekia, Nes pajacas ir vel Siandien juokina minia.
_________________ Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule, Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...
|
Pir Sau 24, 2005 6:18 pm |
|
|
BaltojiS
|
Kaip tyliai krinta sniegas baltas, Taip kalba dvasioj gruodas šaltas, Tik ašara karšta nukris žemyn, Nuplaus šešėlius užmarštin, Ir atrakins kietumą sieloj, Pakils liepsna i viršų vėlei, Nušvies mintis, atmerks akis, Akmuo krūtinės žemėn kris, Žymėdamas nueitą kelią.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Tre Bal 13, 2005 9:42 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Pir Sau 24, 2005 10:33 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Kartais... taip tuščia... ...apakina erdvė...
Tyliai verkia smuikas... mano ašaros ...krinta kaip lietus... Aš vis klausiu... Kodėl?..
|
Ant Sau 25, 2005 2:23 pm |
|
|
juoda_plunksna
Naujakurys(ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm Pranešimai: 33 Miestas: Raseiniai
|
Kai Drakonai iseina
As matau, Kad mano akys Vis dar uzmerktos, Todel dabar zinau daugiau Nei bet kada anksciau. Ir patraukit nuo manes tuos veidrodzius - Visvien jie kreivi ir ten ne as. Jie tik parodys, Kaip kas ryta Seseliai tiesia i mane rankas. Bet niekada neatspindes, Kaip kas vakara Dievo as saukiuos. Ir viskas, ka galiu dabar - Plasnoti sulauzytu sparnu. Nes tik jis ir tikejimas man liko, Kai Drakonas iskeliavo uz vakariniu kalnu.
_________________ Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule, Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...
|
Ant Sau 25, 2005 5:18 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Drakonu patikėt Kaip krokodilo ašarom Geriau Dievą mylėt Nespringsi meilės ašakom.
Ne tau Martynai Mėlynas dangus Ne tau Drakonas Mielas bus
Drakonas gimsta Jis dar bus Rytuose švinta Kraujuose dangus.
Bendrauti su Drakonu Galėsi gal ir tu, Jei drakonėt pradėsi kalbėsi kalba jų.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
Paskutinį kartą redagavo BURTONIS Pen Sau 28, 2005 7:26 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Ket Sau 27, 2005 10:37 pm |
|
|
BaltojiS
|
Iššaus strėlė tolyn balta, Mintis šviesi, mintis greita, Aštresnė nei širdies rauda, Sielos kančias palikdama.
Nuskries tolyn, ten kur rytojus, Kur kyla saulė viršum klonių, Kur žemę laimina Dvasia, Šviesia ir mylinčia ranka.
Prašys strėlė dvasios stiprybės, Suteikti širdžiai jo ramybę, Įpūsti viltį dar kaitriau, Sustiprint sielą dar tvirčiau.
Kad nenuleistų jis galvos, Užkoptų drąsiai ant kalvos, Iškeltų dangui jis rankas, Pasveikintu visas dvasias.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:32 pm. Iš viso redaguota 3 kartus.
|
Pen Sau 28, 2005 7:05 pm |
|
|
juoda_plunksna
Naujakurys(ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm Pranešimai: 33 Miestas: Raseiniai
|
Dievu as tikiu, Tik Jis palaiko mano sviesa. Nes visi, kuriuos mylejau, Kasdien praranda savo tiesa.
Tik Jis neleidzia man prazuti Atsidurus saltoj, tamsioj nakty. Ir nors as beldziu i duris, Nieks nenori man ju atidaryt.
Todel tik Dievas liko Mano atskaitos tasku. Ir zinau, kad suklupes atsistosiu, Nes visa sirdim as juo tikiu.
_________________ Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule, Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...
|
Šeš Sau 29, 2005 3:38 pm |
|
|
RRR
Savas (-a)
Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm Pranešimai: 221 Miestas: Vilnius
|
Sušąlusiais keliais grįžtu Į šimtametę girią, kur antai, Išvarginti likimų ir vardų, Šventi dar tebestūkso ąžuolai.
Prie to vienintelio, nebetikėjusi, Kad jį pašauksiu galdru užgintu. Grįžtu, ne vieną kart išsižadėjusi Ir mintyse prie aukuro aš vėlei suklumpu...
Užgęsęs aukuras - palaimintai ramus... Vestalių basakojų kenčianti dvasia Maldauja vėl atvert jausmus, Kur užrakinti medy ir akmenyje.
Maldauja akmenys šalti kaitros Ir šiaurės vėjų išblaškytos meilės - Tiesa jau nebegali kęst tylos, Ir nesuvaldomos jau liejas eilės...
Tik rankos prisiliest negali Prie to vienintelio, sustingusio rimty... Žiūriu - jau pirštai, grubūs ir sušalę, Šakom įaugę lajos apsupty...
Ir žengti žingsnio negaliu, kur šaukia, Maldauja grįžti sielos ugnimi, Žiūriu - jau kojos šaknimis įaugę Ir mintys gęliančios pavirtę lietumi...
Tuo lietumi čionai grįžtu Tai vėlei palieku, neradusi ugnies, Uždegti aukuro aš nedrįstu... O gal ne aš...o gal manęs čia nėr...
O gal įaugus ąžuole ir uždaryta Aš siela - klaidžiojanti, užkeikta, Vilke pavirstanti, sulaukus ryto, Medžiu - vos tik išblėsta sutemų žara...
Palaiminu aš dangų šakomis, Šaknim - tamsos dievų vardus Ir vėl maldauju uždaryta šerdimi Išlaisvinti paklydusius jausmus...
Tik vėlei nusisukus nuo lemties, Raganių burtais pasmerkta, Negalinti uždegti aukuro ugnies, Aš - gal tik siela užkeikta...
|
Sek Sau 30, 2005 3:57 am |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|