Tai mano laisva interpretacija, to, ka parase BaltojiS. Beje, rasydama, kaip tik prisiminiau viena filmuka, kuri kazkada maciau. Kas nematet, tai rekomenduoju pasiziureti, nes ten labiai idomiai ir subtiliai vystoma misko dvasios tema. Tai Hayao Miyazaki (berods) filmas "Princese Mononoke"
("Mononoke Hime")
Ten, misko vidury, yra mazute proskyna
Kurios nezino niekas, tik vienintele dvasia
Kuri ateina ten, kas vakra, vis netiketai pasirodo,
Atgimsta netgi ziema ten gamta zalia.
Ateina ji taip isdidzia, taip tyliai ir lengvai
Kaip tik viena temoka eiti paslaptingai
Ir medziai lenkias jai, ir pauksciai tyliai gieda
O diena ja garbina, ateinancia tylioj ramybej.
O elnias devynragis atgula slapioj zolej
Ir laukia kol dangus atnes jam vakaro raudona zara
Tada ragai istista, susilieja su naktim
Isdygsta rankos ir i tamsa zvelgia veidas
Ne dvasios ir ne gyvulio, o spindincio, sviesaus zmogaus.
Nakties klajunas tyliai tyliai eina
Aplink ramybe skleisdamas ir sviesa zemei nesdamas
Menuli garbina ir tyliai tyliai laukia ryto,
Kai spindinti ausra pakeis jo zmogiskaji kuna
Ir jis vel bus gamtos dvasia su devyniais ragais auksiniais...
|
