Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Sek Gru 15, 2019 2:01 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 93 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Kitas
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis 
Autorius Žinutė
Standartinė 
Dar kelios smiltys saujoj liko,
Stūksojusių kaupu kadais,
Kiauram delne jos susitiko,
Jau tolstanciais smėlių krantais.

Dar kelios mintys pasiklydę,
Atrėja ten, kur išeitis,
Iš tuštumos saldžios išslydę,
Keliaus pro veidrodžių kliūtis.

Pustys smiltis prie marių vėjas,
Laike išdils ir mintys tos,
Palaimins laisvę ten Kūrėjas,
Jo vardą jūra atkartos.


Pir Sau 31, 2005 10:55 pm
Standartinė 
Sąmonei švytint erdvėje,
Stovėdamas ant kalno,
Radau šešėlį savyje,
Kurs išmušė iš balno.

Kai skriejau aš kadais laukais,
Į išsvajotą kraštą,
Minčių takais, dvasios keliais,
Laike išmintu raštu.

Kuomet į ištakas savas,
Atvestas dvasios rankos,
Savo šaknis radau senas,
Tuomet šešėlis trenkė.

Ir nuo akimirkos aš tos,
Vis klaidžiojau rūkuose,
Ieškojau laisvės ir šviesos,
Troškau išsivaduoti.

Ir štai dabar aš stoviu čia,
Ant savo dvasios kalno,
Šešėlis laukia apačioje,
Mėgins vėl mušt iš balno.

Žirgas-užgrūdinta dvasia,
Balnas-siela ugninė,
Globojanti Dvasios šviesa,
Ves mūšin paskutinin.

Tikėjimas vėl skries pirmyn,
Nešdamas ugnį, šviesą,
Praskriet šešėlius, lėkt ašin,
Išsaugot amžių tiesą.


Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:35 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Sek Vas 06, 2005 8:51 pm
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Sugrįžo jausmas viltimi,
Pavasaris, kaip varvantis varveklis.
Gyvenu su balta viltimi,
Šešėlius vėl prarys tarpeklis.
Jausmai prabudo vėl kvapais,
Žibuoklę užuodžiu po sniegu.
Pažįstami man primena kapais,
Nepamiršk bendraut su Dievu.


Pir Vas 14, 2005 3:51 pm
Aprašymas WWW
Naujakurys(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm
Pranešimai: 33
Miestas: Raseiniai
Standartinė 
samone@musu.XXI

Skausmas aplink,
Kodėl jo tiek daug.
Žydintis jausmas sudužo,
Visų širdys išejo lauk.

Akmenys iš inkubatorių vaikšto
Gatvėm tamsiom ir molinėm.
Klimpstam vis giliau į save
Ir nežiūrim ant ko užmynėm.

Poetizuojam popierinį orgazmą,
Siurbiam artimo kraują.
Kreipiam akis žemyn į batus
Kol vaikai už lango kariauja.

Elektroniniu flirtu patikėję
Sodinam galvas į smėlį.
Metam į šalį meilės ideją,
Laistom blogį, džiovinam gėrį.

Saulės paukštis atskridęs
Vis pasuka sparnus atgal.
Čiulbėt net nepradeda,
Nes visi kartojam “Gal”.

Naujam sapne atsidūrę
Stabiliai darom košmarą.
Kitaip gyvent ir nemokam -
Tik renkam ir parduodam tarą.

_________________
Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule,
Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...


Ket Vas 24, 2005 6:43 pm
Aprašymas
Naujakurys(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm
Pranešimai: 33
Miestas: Raseiniai
Standartinė 
Nesitikėk mano sielos

Tu - tarsi šešėlis slidus
Ant skersgatvio sienos.
Dantis iššiepes ateini
Mano vis dar spindinčios sielos.

Tu pasirodai ir dingsti
Kada tik panorejęs.
Kiekvieną kartą kai tu šalia,
Jaučiuos lyg išprotejęs.

Kai žiūri klastingom akim,
Bloga nuojauta siaučia -
Žinau, jog jau kirsi ten,
Kur labiausiai man skauda.

Tu taip nori plasnoti
Mano dar galingais sparnais.
Bet niekad jais nepakilsi
Ir pats tai puikiai žinai.

Tu juk per daug juodas,
Kad jie neštu tave,
Nes aš dar kovoju
Už žmones ir už save.

Taip, tu velniškai stiprus
Ir man be galo sunku.
Tačiau niekas neatims
Mano vienintelių sparnų.

Ir spardyk mane kiek nori,
Man visvien nebaisu -
Kol Dievo šviesa su manim,
Aš netapsiu tavo vergu!

_________________
Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule,
Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...


Ket Vas 24, 2005 6:50 pm
Aprašymas
Savas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm
Pranešimai: 221
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kaip mintys, tuščios, skaudančios iš smilkinio,
Kaip juodas sniegas, mirštantis prie plento,
Kaip žingsniai užmarštin nuskambantys per smiltis,
Atodūsiais sugrįžta, tai kas kažkada man buvo šventa...

Ir tolsta gulbėmis per gruodžio dangų,
Per speigą, žydintį aštriom gėlėm,
Per ledo judesy sustingusią putotą bangą
Ir virsta vėl nostalgija alsuojančiom eilėm...


Šeš Kov 12, 2005 1:21 am
Aprašymas YIM
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Aš kartais tylinčioj gūdžioj nakty,
Pametus taką išsigandusi blaškausi,
Šaltam beribiam žvaigdžių spindesy,
Aš vedlio ieškau ir prašausi,
Kad suspindėtų ta mana,
Žvaigždė auksinė, nušviečianti taką,
Kad rytmečio žaros pažadinta šviesa,
Padėtų man išgirst, ką bočiai šneka,
Kad vestų tarsi jūros švyturys ,
Kursai laivus paklydusius namo gražina,
Kad laisvę man giedotų vyturys,
Ir pienės, galvas tiesdamos, man dovanotų
savo saldų vyną...


Sek Kov 27, 2005 11:52 pm
Aprašymas
Standartinė 
Prie Dvasių Kalno grįšiu aš,
Kai karštis vasaros prisirps,
Sparnai į laisvę vėlei neš,
Ledai krūtinėje ištirps.

Įkvėpsiu tyro oro vėl,
Gilyn į sielą įsileisiu,
Nebus svarbu daugiau kodėl,
Tvirtai žinau,čia vėl ateisiu.

Pasveikinsiu laukus,miškus,
Ant kranto ežero prisėsiu,
Pakelsiu miegančius takus,
Jų atmintį ranka paliesiu.

Laužas vėl naktyje liepsnos,
Fleitos garsai plauks į žvaigždes,
Dvasia dunksos prie šilumos,
Ir paslapčių atskleis skraistes.


Tre Bal 13, 2005 9:33 pm
Neapsisprendęs (-usi)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Gru 11, 2004 11:36 pm
Pranešimai: 25
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pavasario šviesiais keliais
Atbėga Saulė mūsų žemėn.
Paukščiai skambiais balsais
Jos džiaugiasi sulaukę.

Lai grįžusi šviesa sušildo
Ne tik ledinę žemę
Bet ir visų širdis
Skaisčios Saulužės pasiilgusias.

_________________
Tebūnie šviesa


Sek Bal 24, 2005 8:10 pm
Aprašymas YIM
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pojūtis Žaliai

Melsvai žaliam rūke,
Tau gėlę jis ieškojo.
Baltu ragu sapne
Vienaragiu sieloj apsistojo.

Žaliam pavasario miške
Fėjos fleitom grojo,
Kai atsibudo jis rūke,
Nuo rasoto žalio skonio.

Rūgštoka meilės ašara gaili,
Ištryško vienaragiui,
Pamatęs, kad užmynė jis nakty
Neužmirštuolės akį.

Žaliai rūgštoka ašara tava
Prikėlė vėl gyventi.
Nutolo Baltaragis vėl rūke,
Palikęs meilėje sruventi.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Bal 25, 2005 11:56 pm
Aprašymas WWW
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Ar pameni tą nakt
Kai juodbėriai žirgai
Padangėm nušuoliavo
Kad sutiktų naujo ryto pradžią,
Ir saulės šildantys
Auksiniai spinduliai
Pasaulį vėl spalvom
Keistai vilnijančiom išrašė

Ar pameni tą ryt
Kada lakštingala lengvai
Nutūpusi ant rožių krūmo
Jį rausvai nudažė
ir krintančios rasos
Mažyčiai krištolo lašai
Lyg laišką skaidrų ant žolės
Taip palengva surašė

Ar pameni tą dien
kai jūron išplaukė
Laivai auksiniai
kad surastų naują žemę
Ir bangos vėl į krantą
Plovė kūnus nelauktai
Tarytum gintarą,
Kurį vaikai rieškučiom semia

Ar pameni tą vakarą
Kai saulei sėdant vakaruos
Norėjos saujomis pasemt
Ir nešt į naktį šviesą
Ir tyliai žvakė
Plazdanti manuos delnuos
Ramybę vėl aplinkui ėmė skleist
Ir nešt pasauliui tiesą...


Pen Bal 29, 2005 10:50 am
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Nepamenu aš nieko.
Laivai paskendę jūroj
vėl priminė laikus,
Kai saulė švietė mudviem,
Ir glostė lyg vaikus.
Ant kranto aš sustingau
Žvarbus Šiaurys
Pakluso mano balsui
Įslinko širdin jis.
Tadien prie jūros
Meldžiausi jūros dievui,
Baltos pūgos vaikams.
Ir runos išrėžtos ant smėlio
Padėjo burti man.
Bet niekas nežinojo
Kur tadien aš buvau,
Smėlynuos dievų ieškojau
Tik rytą sugrįžau.
Ir atradau save jau mirus,
Po vandeniu laive.
Sakų ašaroj sustingęs
Paslėptas gintare.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Šeš Bal 30, 2005 8:25 pm
Aprašymas WWW
Besimokantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm
Pranešimai: 118
Miestas: Vilnius
Standartinė 
x x x

Žolėj radau žiogelio pėdą
Ir lyg iš sapno pabudau.
Man pasidarė net truputį gėda,-
Kiek daug per užmaršumą praradau!..

Nepakeliu akių į dangų,
Po debesų pusnynus nebraidau
Ir obelų žiedynų kvapą
Užuost kas rytą užmiršau.

Tokia tamsa širdy... Vėjuota
Ir darganota kiekviena diena.
Atrodo, daug ką atiduotum,
Kad obelys pražystų akyse...

DIEVO MEILĖ

Paparčio žiedo liepsnele tvisku
Dangaus delnuos, lakštingalos sapne.
Žvaigžde krentu į ievų pusnį...
Tirpstu kaip snaigė karštame delne.

Aš- Dievo Meilė begalinė.
Saldus nektaras saulės bučinių.
Šventų mišių saldusis vynas.
Ir Ostija, iškilus virš miškų.

x x x

Iš kur ateina vienuma,
Tokia liūdna, tačiau- sava?..
Iš kur ateina liūdesys,
Pramerkiantis tamsoj akis?

Gal iš gelmių, kurias slepiu?
O gal iš sielos šulinių?

Norėčiau būti atvira,
Šilta- kaip saulėta diena.
Bijau: pasmerks ir nesupras.
Pauostys gėlę ir išmes.

Ir pasiliks širdy šalna,
Bjauri, vėjuota dargana...

x x x

Glostau gėles ir medžius...
Žvilgsniu palydžiu paukštį...
Vardu pašaukiu vėją...
Ir šoku basa ant aštrių akmenų...
Nesužeis jie mano kojų...
Nenuplikys skausmas širdies...
Danguje ir many- giedra giedra!..
Neprišauks vėjas audros...
Ji... miega!.. Ji - laukia. Ji- tyli... :wink:

_________________
"Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba


Sek Geg 01, 2005 6:19 pm
Aprašymas WWW
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Suklupo juodbėriai žirgai,
Kurie turėjo nešti naują dieną,
Tačiau gūdžioj tamsioj nakty
Mačiau aš skaisčią mėnesieną

Lakštingala nutilo nelauktai,
Nes sielą jai durklu kiaurai subadė
Ir laiškas rašomas rasos man atvirai
Krauju pasruvo ir raudonai nusidažė

Paskendo jūroj tie balti laivai
Kurie turėjo tolimų erdvių ieškoti
O kūnai vėl į krantą plakėsi ramiai
Primindami, ką turime žinoti

Pasėjo jūra gintaro laukus,
Kuriuos dar išbraidysiu, kol surasiu
Kol vėl išvysiu žaidžiančius purslus,
Kelionę ilgą aš manau iškęsiu

Kol vieną dieną pagaliau,
Iškelsiu rastą gintarą į šviesą,
Jei tik manoji žvakė neužges,
Suprasiu pagaliau aš tiesą


Pir Geg 02, 2005 12:11 pm
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kur balto gintaro sakai
Palietę krantą Eglei vis kartojo,
"Kur tavo Žilvine vaikai?"
Išduoti motinos raudojo

Krauju pasruvęs jūroje Žaltys
Kraujo puta dar bandė pabučiuoti.
Bet palietė tik basakoję jis
Viltim per ją vaikus myluoti.

Bet Kronas vėl vaikus prarijęs
Šešėlių rojun vedė juos.
Ir tamsą garbinti negyvus
Vaikus privertęs, užmiršo juos.

Šviesa užgeso, nugrimzdo gintarai,
Kraujo putą sugėrė smiltys.
Tamson paniro laiko kraugeriai,
Išdžiuvo baltai putotos viltys.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ant Geg 03, 2005 12:13 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 93 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007