Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pir Gru 16, 2019 11:37 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas
Prietarai 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Prietarai
Jei turite prietarų, ar jie trukdo jums gyventi, pasidalinkite jais.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Spa 23, 2005 11:20 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Prietarai
Mano močiutė turi nuostabų prietarą – išeidama iš namų, ji visuomet kryžiaus ženklu pažymi namų duris ir persižegnoja pati. Nežinau, kodėl tas prietaras man taip patinka. Gal dėl to, kad niekada nežinojau, ką jis reiškia – saugios kelionės ženklas?, namų apsauga?, šiaip įprotis? Niekada, tiesą sakant, ir nenorėjau tiksliai žinoti, ką šis prietaras reiškia mano močiutei. Lyg man trūktų savų. Apsižiūrėjęs pamačiau, jog mano gyvenimas ir be to pilnas tabu – vengti kopėčių, dairytis juodų kačių, nenaudoti žvakės vietoj degtukų, svečius pasveikinti tik viduje ir šiaip nešvilpauti namuose. Surašiau tik prietarus, kurie galioja man. Esu tikras, kad kiekvienas jų turi daug ir žymiai įdomesnių nei manieji– su prietarų įvairove gali varžytis nebent religijų įvairovė. Jie praslysta į gyvenimą lyg nekviesti svečiai į pobūvį, ramiai įsikuria kamputyje ir, atrodo, nereikalauja daug dėmesio. Tačiau vienąkart akiai už jų užkliuvus darosi įdomu – kaip jie čia atsirado? Ką jie čia veikia? Apskritai, kodėl jie čia yra? Prietarai nebūna įnoringi – jie nenori daug, jie pripildo gyvenimą smulkių užduotėlių (nesisveikink per slenkstį, nusispjauk per kairį petį, pabelsk į medį), kurias įgyvendinant nereikia daug pastangų. Jie žada teigiamą rezultatą (arba neigiamo išvengimą) jiems paklusus – nebus susipykta su draugais, išsipildys noras, neatsitiks nelaimė. Tačiau juk ne visuomet prietarai išpildo savo pažadus. Tad kodėl mes jiems paklūstame? Kam sportininkui rinktis skirtingus maršrutus į tą pačią salę treniruočių ir varžybų dienomis, kas verčia komandos trenerį žaisti su savo garderobu laimint ar pralaimint, kodėl spjaudytis išsigandus?
Siūlau padiskutuoti apie prietarus ir prietaringumą. Kodėl prietarui lengviau paklusti nei nepaklusti? Kokia jo funkcija mūsų gyvenimuose? Iš kur jo sugebėjimas prasprūsti į mūsų apšviestus ir racionalius protus ir ten jaukiai įsikurti? Kur jo gajumo paslaptis?
parašė Gabija, 2005.01.16, 23:02
Įdomūs komentarai:
http://www.lhpa.lt/diskusijos.
parašė Budelis, 2005.01.17, 23:12
Man rods, prietarai yra kvaišalai, kuriais naudodamiesi siekiame neužsidirbtos, nepelnytos sėkmės, ramybės, siekiame išvengti atsakomybės.
O paklūstame prietarui iš baimės, dėl to, kad esame "prisidirbę". Kas be nuodėmės? Tai ir atpildas bus.
Prietarai mūsų gyvenime (funkcija) - kaip kūno temperatūra - simbolizuoja, kad yra negerų dalykų, už kuriuos reikia atsakyti. Taigi, apninka jie tiek, kiek esame "prisidirbę" ir "nešvarūs". Ne jie - gajūs parazitai, "prasprūstantys į mūsų apšviestus ir racionalius protus" (manyčiau atvirkščiai - į tamsius ir savanaudiškus protus), o mes esame gajūs ir tikri titnagai.

parašė Žilvinas, 2005.01.19, 17:51
Kažkaip pernelyg supaprastintai tie prietarai atrodo po žmogaus, besidangstančio Budelio slapyvardžiu pasisakymo. Gaunasi, kad prietarai tėra mūsų nuodėmingumas, bailumas, tamsumas, savanaudiškumas ir kitokie nešvarumai, besišaukiantys išpažinties ir atgailos. Gal tada ir pseudonimai tėra prietaras, kuris tarsi padrąsina, leidžia įsivaizduoti jog esu kažkuo kitu, turiu dar vieną internetinę gyvybę, dar vieną moralinį veida ir pan. Kita vertus, gal mano nusiteikimas prieš pseudonimus tik prietaras. Žodžiu, man nėra aišku kas tai yra tas prietaras. Močiutė, žegnojanti prieš kelionę savo namų duris man atrodo gražiai ir šviesiai ir gal jai pačiai neatrodo, kad ji užsiiminėja prietarais. Arba: linkime vieni kitiems gerų naujųjų metų, sveikinamės su žodeliu "labas...", spaudžiam vieni kitiems rankas. Kaip ir kokie gerumo ritualiukai, užkalbėjimai gaunasi. Ar visi simbolinę prasmę turintys veiksmai yra prietarai? Kokie kriterijai, atskiriantys prietarą nuo neprietaro?

parašė Aldona, 2005.01.20, 17:55
Man prietarai, maži burtai ir ritualai man suteikia jaukumo. Tai - toks savitas mano būdas žiūrėti į pasaulį. Taip pat, kaip, pavyzdžiui, apsivilkti dryžuotą megztinį, kad pakelčiau sau nuotaiką. Prietarai man panašūs į mažus menkniekius namuose, kurie iš esmės niekam nereikalingi, tačiau suteikia jaukumo.

parašė Aušra, 2005.01.20, 18:53
Man kažkodėl atrodo, kad prietarai susiję su mūsų visų noru kažkokios apsaugančios visagalės jėgos. Taip kaip kai kurie ieško ekstrasensų, būrėjų, parapsichologų ir pan., tam kad jie kažkaip paveiktų gyvenimą, padarytų jį geresniu, taip panašiai atrodo ir prietarai, tik čia mes patys galime kažkiek valdyti situaciją.
Aš pati prietarais nelabai tikiu, nors kai kurios ritualus visgi atlieku: pvz., nusispjaunu issigandus. Pastebėjau, kad visai neblogai "apversti" prietarą: kai kelią perbėga juoda katė, labiau tikiu kad man tai lemia sėkmę ir skubu pirma pereiti tą vietą. Nežinau kaip ten viskas būna, bet turbūt čia kaip ir horoskopai: kuo tiki ir lauki, tas ir nutinka. Tiesiog tuo metu ritualas nuramina ir tiek, vėliau niekuomet nebandžiau stebėti kiek prietaras pildosi.
Bet kokiu atveju, tiek kylančią baimę, tiek nusiraminimą, tiek tikėjimą ar netikėjimą tais dalykais susikuriame patys.

parašė Atgailaujantis budelis, 2005.01.22, 20:32
Žilvinai, tai - tik mano labai asmeniška nuomonė, nepretenduojanti į jokią tiesą. Atrodai susierzinęs. Ar aš neturiu teisės galvoti, kaip išmanau, ir į slapyvardį? O dangstausi - iš silpnumo. Gal to žinojimas padės Tau geriau jaustis? Įtariu, kad kitokią, nei Tavo nuomonę, priimi, kaip pasikėsinimą, ir dėlto reaguoji taip emocionaliai. Man tikrai labai labai gražios Aldonos ir Aušros nuomonės apie prietarus. Nuo jų šilta ir jauku, nors visai kitaip galvoju. Aš manau, kad prietarai kiekvienam žmogui turi kitokią prasmę ir tai priklauso nuo jo supratimo apie pasaulį, žmogaus vietą jame bei jo gyvenimo patirties. Vieniems jie – malonūs kasdienybės papuošaliukai, kitiems – negailestigi kanonai, dar kiti - abejingi jiems.

parašė dviratininkė, 2005.01.22, 23:55
Sveiki ! Papasakosiu atsitikimą:
ogi vieną pavakarę minu savo dviratuką vasariškos Vilniaus gatvės grindiniu, kazkur ties mokytoju namais.. ir žiū- juoda katė per gatvę bėgt pradeda... iš priešingos gatvės pusės...taigi man švysteli mintis: na jau ne, tai aš pirmiau tau kelią- ne tu man- perbėgsiu..ir tik spusteliu sparčiau pedalus.. ir žinote....... gi kad pyliau ant asfalto ! iš džinsų po to šortus persiūti teko, nubrozdintas kelienis savaitę gijo...pasirodo, kliudžiau bordiūrą..iš to skubėjimo :) ir, regis, spontaniškos reakcijos į sąmonėj švystelėjusį prietarą :)) ir dabar prisimindama, ir tąsyk juokiausi iš savęs... net nespėjau pastebėti, ar šiuo būdu pavyko nubaidyti tą švelnų juodą padarėlį......

parašė irute, 2005.01.23, 9:05
labas rytas. kazkaip anksčiau negalvojau apie prietarus... manau, jie patys savaime kaip ženklai, veiksmai, įvykiai neturi galios, juk tokių dalykų atsitinka maždaug milijonas kartų per sekundę; visa jų galia žmogaus galvelėj, jie geba paleisti kažką labai seną, archaiską, laiko apdailintą, ir vargu ar reikia aiškintis kas tai; manau kiekvienas mūsų bent kartą gyvenime nustebom kaip taip atsitiko, kad prisapnavom, nujautėm ar kokiu kitu būdu numatėm kas ivyks... pajautėm galią ir staiga vel ją nukišom (tipo aš netikiu, tipo nesąmonė, tipo blevyzgos...) Man prietarai tai - kažkokiu būdu (visiškai neracionaliu, visiškai intuiyyviu, subtiliu) galimybė paliesti savo dvaselėje tai, ką gavome dovanų iš savo pro-pro-pro...mamų ir tėvų. Nereiškia, kad jų prisireikia ant kiekevieno kampo, bet kartais..., kai nu tiesiog pajunti, kad reikia va kažko būtent tokio - atsisuki i savo stiprumą (ne silpnumą - silpnumas, mano manymu, įsivaizduoti, kad valdai save: absoliuciai ir racionaliai; silpnumas - apgaudinėti save, jog žinai ribas savo ir pažįsti tai, kas tu esi; kad ženklai, kurie tave sujaudina kažkodėl, neaišku kodėl, "iš tikrųjų juk nieko nereiškia":). Taigi man prietarai - mūsų iracionaliosios, musu stipriosios dvasinės pusės viena išraiškų (aišku, nekalbu apie ekstremalus - piktnaudžiautojų yra visur, turbūt yra ir priklausomų nuo prietarų - aš ne apie tai).
taip, turbūt kiekvienam žmogui jie turi kitokią prasmę - gal tiksliau skirtingą tos pačios prasmės kampą, o gal .... sukelia kažkokią baimelę, kuri gražiai transformuojasi į racionalų "netikiu"?... uhhhhhhh..., ačiū už dėmesį:)

parašė Aušra, 2005.01.23, 22:09
visgi kažkokiu būdu prietarai susiję su baime... ir ko gero, daugiau su ta, kuri neįsisąmoninta. ir keičiantis gyvenimui, vidiniams procesams, paprastai keičiasi ir mūsų baimės. vadinasi, ir požiūris, jausmas ar kt. į prietarus.
sunkiai turbūt aš čia sušnekėjau, bet pati esu patyrusi kažką panašaus: bijojau aukščio (ne paniškai, bet būdavo pakankamai baisu). bet ta baimė ryškiai sumažėjo po to, kai įvyko keletas svarbių "atradimų apie gyvenimą", vidinių pokyčių. dabar žiūrėti žemyn nebebaisu, nors nedariau nieko tikslingai tam, kad įveikčiau tą baimę.
ar nėra ir su prietarais panašiai?

parašė Audrone, 2005.01.25, 10:18
Man atrodo,kad prietarai turi galios,kai zinai juos ir ju prasme-'kas bus,jeigu...'.Tuomet ir reikia i juos atsizvelgti-saugotis pasekmiu.Ir as naudoju namus,ju ramybe,seima saugancius ritualus.Tik nelabai viesinuosi,manau,kad slapciom atlikti jie turi daugiau jegos.
Noriu pasakyti,kad vienas paplites prietaras pabelsti i medi gali buti pakeistas fraze'neduok Dieve'. Beldziant gasdinamas nelabasis.

parašė SuperDuper power TADAS;), 2005.01.31, 17:55
Labadiena. Taiva pasiskaiciau apie prietarus. Beveik nieko nesupratau. Supratau tik budelio nuomone, kuriai nepritariu. Bet visdelto savo nuomone isreiksti galiu. Nekenciu prietaru, kurie gali lemt bloga. Kad ir su ta kate. Velnias butina ten tas nesamones skleist? Apskritai, tai nelabai as ir tikiu tais prietarais, dazniausiai nekreipiu absoliuciai i juos demesio(turbut delto ir nesupratau jusu diskusijos). Taciau yra ir isimciu. Del ivikiu, kurie man svarbus(krepsinis), bet as negaliu nei kiek prisidet, kad pakeisciau ivykiu tekme. Tuomet is pradedu 100x kart pradedu tyket prietarais ir dar prisikuriu kruva savu. Paaiskint to nlb galiu.

parašė Nutirpęs iš laimės budelis, 2005.02.02, 23:51
Tadai, kokia laimė, kad Tu esi, - ir aš nieko nesuprantu, ypačiai, ką pats parašiau. Kada nors Tu mane apšviesi (prieš nukertant Tau kaukolę). Gal ir aš sau nepritariu?
Dar pamislijau, kad prietarai yra būdas nebrendiloms gąsdinti, kad jie nenuodėmiautų, nors jie tikisi pabeldimais ar išmaldom išvengsią atsakomybės. Kai kurie (-ios) vartoja juos gyvenimo padabinimui. O man visos šitos saviapgaulės tik į naudą - nelieku be darbo, ir mano kirvis nerūdija. Iki malonaus.

parašė Žilvinas, 2005.02.04, 17:52
Sutinku su Aušra, kad prietarai keičiasi ir mes patys galim juos prisitaikyti kaip tinkami. Gaunasi tokie savos, arba pusiau-savos gamybos prietarai. Prie tokių prietarų priskirčiau ir kai kuriuos mūsų visuomenės stereotipus. Pavyzdžiui, su aukštesnes pareigas užimančiu žmogumi elgiamasi taip, tarsi jis būtų protingesnis, nors dažnai sykiu tuo ir abejojama. Turbūt daugeliui prietarų būdinga, kad sykiu jais ir tiki, bet sykiu ir netiki - užstringi kažkur per vidurį. Bet, kaip suprantu, Irutė šneka ir apie kitokius prietarus - protėvių prietarus. Jeigu stereotipai yra arčiau netikėjimo, tai šitie protėvių prietarai, man rodosi, arčiau tikėjimo. Gal tai kokio senojo tikėjimo fragmentai. Jų man nesinori keisti, nesinori maištauti prieš juos. Greičiau norisi pagauti juos kūrusių protėvių pasaulėjautą.

parašė Saulė, 2005.02.04, 22:43
Man tik kartais įdomu, kodėl kai kurie objektai yra kažkuo nusikaltę: pvz., juodos katės. Pati turiu juodą katę ir ji tikrai nėra niekuo ypatinga - tokia kaip visos. Bet kaimynai jos vengia labiau...

parašė Besusierzinąs budelis, 2005.02.04, 23:07
Žilvinai, trečiąkart man gali neužtekti jėgų Tau atleisti ir susiturėti. Jau mano kirviui niežti ašmenis ir, Tavo kaklas gundo jį. Koks dar čia naujas prietaras viršėnininkesnį laikyti protingesniu? Ar Tu bent pats supranti apie ką kalbi? Jei taip, turėsiu pats sau nusikirsti makaulę. Padėkit kas nors suprasti, nepraraskit manęs.

parašė Nusivylęs budelis, 2005.02.13, 22:55
A-ū-ū-ū...Humanistai! Vaduodami kitus nuo kompleksų, ar tik nebūsite patys jais užsikrėtę ir dabar dūstate jų apnikti? O gal bijote prasižioti, kad neprarastumėte galvų? Nebijokit, pajuokavau - giljotiną jau kadai padovanojau muziejui. Dabar bedarbiauju ir nuobodžiauju. Galvojau, gal humanisto profesiją nusipirkti, bet, jeigu toks darbo tempas, - ne mano natūrai. Atia, neapsinuodykit savimi.

parašė irute, 2005.02.15, 17:14
nu ir keistas tu, nusivyles, besusierzinantis, atagilaujantis ..... ir dar koks budeli! toks jausmas, kad be galo ieskai santykiu, vargseli, o prietarams ne per daug vietos tavo budeliskoje galvoje:) labai norisi ant ko nors supykti? nusivilti? atgailauti? nu ir kaip sekasi? o gal pabandytum drauga susirasti? galima ir suniuka nusipirkti - jei ka... nu gerai gerai nepyk :)

parašė Deima, 2005.02.15, 20:03
sveiki:) Žaidžia budelis, žaidzia. tegu sau.
man artimas Žilvino požiūris. įdomūs ir keisti tie protėvių prietarai, ateinantys iš amžių glūdumų, perduodami mums artimų žmonių, savi, tuo ir mieli:)

parašė Dovile, 2005.02.19, 17:29
Budelis, atrodo, yra ne psichologas, ir jis musu - psichologu - nesupranta. Gal pabandykim surasti bendra kalba? Tikriausiai labai baisu yra, kai psichologui apie save pasakoji, o jis taves nesupranta, dar blogiau - pasisaipo...

parašė Nepsichologas budelis, 2005.02.19, 23:06
Matau teks susigrąžinti savo ašmenis iš muziejaus. Ar tikrai čia psichologo žodžiai: "...kai psichologui apie save pasakoji, o jis tavęs nesupranta, dar blogiau - pasišaipo..."? Tada aš tikrai ne psichologas, ir neduok, Dieve, tokiu būti. Beveliju likti budeliu. Sielų nevalysiu, tai nors pasaulį - nuo nešvarių sielų.

parašė Ausra, 2005.02.20, 13:26
Apie prietarus mes cia ar vieni apie kitus? Bandom isgirsti kitu nuomone, ar tik issakyti savaja? Kazkaip susipainiojau...

parašė Dovile, 2005.02.20, 15:35
Puslapis "diskusiju" - tai ir diskutuojame... Pritariu, kad geriau nenukrypti nuo temos.
Man irgi mieliau yra kalbeti apie tuos "geruosius" prietarus, su kuriais gera laikas nuo laiko susitikti, kurie yra tarsi mano savasties dalis. Viena toki prietara isigijau Universitete, per prof.Beresneviciaus paskaitas. Jis pasakojo, kad senoves lietuviai tikedave, kad zmogui nusiciaudzius, zmogaus sveikata trumpam islenda laukan. O velnias tupi ir laukia, kol tai ivyks. Jei aplinkiniai nepasako zmogui "i sveikata", velnias sveikata pagriebia ir nusinesa. Zodziai "i sveikata" atbaido velnia.
Vadinu siuos zodzius prietaru, nes nuo Universiteto laiku, kas benusiciaudetu - ar as pati, ar artimi, ar nepazistami zmones - visada sakau "i sveikata". Manes tai nevargina, bet atvirksciai, leidzia prisiliesti prie proteviu, geriau pajausti savo tautines saknis.

parašė viktoras, 2005.02.22, 3:29
Dovilė pasakoja man įdomų įvykį - apie prietaro gimimą. Būtų įdomu, jei ji pabandytų nusakyti, kodėl tas prietaras jai pradėjo galioti. Juk ne visi klausę paskaitos atkreipė dėmesį į Beresnevičiaus pastabą, juo labiau ne visiem ta pastaba ką nors reiškė. Man įdomiausia - kodėl prietaras veikia, kaip mes jį (jis mus?) išsirenkame?

parašė Dovilė, 2005.02.22, 21:52
O atrodė, kad tas prietaras toks nekaltas, toks geras, toks linkintis kitiems gero... Visgi jis ne veltui pasiliko su manimi. Manau "prilipo" toje vietoje, kuri buvo silpnesnė, gal kažkiek pažeista, kurią reikėjo "užtaisyti". Dar anksciau norejau rasyti, kad yra dvi rūšys prietarų: tų, kurie padeda mums įveikti baimę, sukuria iliuziją, kad galime valdyti padėtį, ir tų, kurie mus praturtina, pagražina, be kurių mes taip pat sėkmingai išgyventume. Bet dabar manau, kad visi prietarai turi tą pačią kilmę - baimę. Tik, priklausomai nuo baimės stiprumo, vieni prietarai yra švelnesni, kiti - sunkesni.

parašė irute, 2005.02.22, 23:18
turbut baime, siekimas apsisaugoti, likimo sukontroliavimo iliuzija labai svarbus prietaru issilaikymui. Tik kodel mes imamames butent tokio magisko zodzio ar veiksmo, o ne tiesiog stengiames griebtis kazkokiu realiu materialiu veiksmu (vaistu ar atsargumo savo elgesyje)? man atrodo, kad prietarai - tai apeliavimas i anapusybe, kurios pojuti turime, bet neisisamoniname; kazkokiu budu jauciame prisikaupusia prietaru galia, bandome ja naudotis; juk kitaip galima butu ju prisigalvoti savu, visokiu, ivairiais atvejais tinkanciu -... tik jie bus be jegos, nu kazkokie plokstuminiai o ne trimaciai

parašė Dovilė, 2005.02.23, 12:34
Tai štai kodėl jie tokie mieli - su baimės ištakomis, bet mieli. Nes gera yra jausti pasaulyje esant aukštesniąją jėgą ( kokios formos ji bebūtų ). Man netikėtas atradimas: prietarų naudojimas gali būti viena iš dvasingumo išgyvenimo (transpersonalinė psichologija) formų!

parašė Tadas, 2005.03.06, 0:47
Jei, kas leistu uzmirst visus iki siol zinomus prietarus, tai sutikciau, nes, mano nuomone, tie prietarai nepadeda apsisaugot nuo baimes(apsidraust), o tik kelia, kazkur viduje(ta dalyka turbut psichologai vadina pasamone) nerima, jog kazko nepadariai(tarkim nenusispjovej tris kartus, kai kate juoda prabego). Nematau naudos ish ju. Nepykit, kad diskusija nukeliau laipteliu i zemesni lygi :) Bo visvien norisi ishsakyti savo nuomone arba minti, kuri kilo begalvojant apie prietarus.

parašė Dovilė, 2005.03.06, 13:17
Kirbėjo ir man dar sukonkretinti, kad ne visos prietaru formos gali buti siejamos su dvasingumo isgyvenimu. Dvasingumo idejos visgi neissizadu.

parašė Gailis, 2005.03.13, 14:23
Man atrodo, kad prietarai - tai mūsų neįsisąmoninti psichiniai veiksmai, kuriais siekiame išvengti nesėkmių, praradimų ar net pražūties, kuriuos gali sukelti mums nepažįstamo ir dėl to nesuprantamo nematomojo pasaulio reiškiniai. Prietarų pagalba "žaidžiame" su Lemtimi, bandome jai "užkalbėti dantį", kartais tikėdamiesi išvengti ir atsakomybės. Kaip pirmykščiai žmonės, nesuvokdami, kas dedasi ant šio svieto, mistifikuojame tai, ko neįkertame. O silpnesnieji, gindamiesi nuo įtampos, savo nesupratimą dar romantizuoja ir džiaugiasi, kaip gyvenimo blizgučiais. Man prietarai - Būties supratimo spragos.

parašė Dovilė, 2005.03.14, 12:01
Gaili, jei "prietrai yra būties supratimo spragos," ar tai reiškia, kad idealus variantas būtų gyventi be jų?

parašė Gailis, 2005.03.14, 18:56
Gyventi be jų, visai nereiškia gyventi idealiai šiame sviete. Tiesiog būtų gyvenama neapgaudinėjant savęs, t.y. jei baisu, tai ir sakyti sau, kad bijau, kad kas nors negera nenutiktų, jei nesuprantu, kas ir kodėl dedasi, prisipažinti, ir pan. Be to, vertėtų grūdintis priimti visokius gyvenimo nutikimus, jaučiant atsakomybę už juos. Idealus variantas būtų tada, jei pažintume Būtį...

parašė Dovilė, 2005.03.16, 18:40
Esu tikra, kad visos Būties žmogaus protui pažinti neduota. Dalis lieka to, ką tegali tik nujausti, gal net ne visada. Ko gero vėl priėjome prie klausimo: ar žmogus 100 proc. gali valdyti savo gyvenimą? Ar tokiu būdu nebando žmogus konkuruoti su Tuo, Kuris sukūrė pasaulį? Žinoma žinoma, didžiąją dalį gyvenimo privalome kontroliuoti, bet man rūpi ta kruopelytė, kuri lieka mūsų nepajėgiama suvaldyti. Ideali asmenybė - tik teorinė. Realus gyvenimas - tai ne teorija.

parašė Gailis, 2005.03.16, 22:34
Žinoma, kiekvienas atsakymas į Tavo, Dovile, klausimą atspindi atsakančiojo pasaulėžiūrą bei jos gylį ir plotį. Aš galvoju, kad žmogus 100 procentų atsakingas už savo gyvenimą. Manau, kad tai ne tas pat, kas valdyti. "Valdyti" - aš suprantu kaip kontroliuoti. O kontroliuoti manau, galima tik save. Su Kūrėju tikrai nekonkuruojame - jis tuo neužsiima. Kai kurie Filosofai sako, kad Būtis yra anapus pažinimo. Tada kyla neišvengiamas klausimas: kaip teisingai gyventi nepažinus esmės? Manau, kad atsakymą irgi turime - Dekalogas.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Paskutinį kartą redagavo Baltas Pen Spa 28, 2005 10:12 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Sek Spa 23, 2005 11:22 pm
Aprašymas WWW
Standartinė 
Mano gyvenime,prietarai neužima jokio vaidmens.Mūsų tuose prietaruose,galima atrasti daug pagoniško tikėjimo pėdsakų ir tiek labai praktiškų patarimų.Jie mane domina,tik kaip folkloro dalis.
Gal kas žinot,ką reiškia šis prietaras:niekada nesisveikink stovėdamas ant slenksčio?Man visi,šitą labai dažnai sako. :oops:


Ant Spa 25, 2005 8:49 pm
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Matai Griaustini, dalyje prietarų yra senojo tikėjimo reliktų, tačiau nereiškia, kad jie yra nesąmonė. Kaip tik grįžau iš mokslinės konferencijos apie Darną. Mokslininkai masiškai įvairiais aspektais teigė, kad dvasinis pasaulis egzistuoja. Kad ir torsioniniai laukai, juk tai informacinio lauko, jungiančio viskas kas gyva apibūdinimas.
Tavo atveju minimas prietaras turi mitologinę praeitį. Seniau buvo žinoma namų Dievybė, kuri gyvena po slenksčiu. Bet tai jau supagonėjusi atgyvena, o esmė yra tokia: sveikintis, tai yra ne šiaip sau rankos paspaudimas ar apsikabinimas, bet apsikeitimas bendrumu, o jei tai darai ant ribos (slenksčio), jus skiria skirtingos erdvės dimensijos, kurios anksčiau turėjo anapusinę reikšmę (mirties aspektas). Tai kas anapus durų yra anapus neapgyvendintos erdvės, kuri yra nestabili ir pavojinga gyvybei dvasiniu ir energetiniu aspektu. Svečias pas baltus reiškė Dievo pasiuntinį, todėl labai juo džiaugėsi (posakis:svečias į namus-Dievas į namus). O svečias ateina iš antikultūrinės erdvės, iš lauko, todėl sveikinantis reikia įeiti į namus, kad apsikeistumėte nuoširdžiu apsikabinimu ar pasisveikinimu, nes dalinatės širdies šiluma ir jausmais, kuriems įtaka daro "riba". Ant ribos sveikinantis, žmonės gali jausmiškai tapti priešais, greitai susipykti, o to vengta, nes niekas nenorėjo turėti neprietelių. Mūsų tauta buvo diždžiai išmintinga ir nieko nedarė iš prisigalvojimo, o kai krikščionys išžudė mūsų žynius, senieji pamokymai ir kultūrinė raiška buvo uždrausta ir supagonėjo.
Dabar tu gali elgtis kaip tinkamas, bet jei save laikai lietuviu pripažįstančiu savo tradicijas ir papročius, tęsk tai ir pamatysi, kad tai veikia nuostabiai:)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Spa 25, 2005 9:17 pm
Aprašymas WWW
Standartinė 
"Matai Griaustini, dalyje prietarų yra senojo tikėjimo reliktų, tačiau nereiškia, kad jie yra nesąmonė."
Aš nesakiau,kad tai yra nesąmonė!Tiesiog,prietarais nesinaudoju gyvenime,nes nepakankamai juos suprantu.Mano manymu,juose slypi,daug užslėptos gilios išminties,kurią nevisada pavyksta suprasti.
Pastebėjau,jei tikėsi prietarais tai jie ir išsipildys,o jei ne-neišsipildys.Tai kam tada,prie jų prisirišti?O gal,aš čia labai klystu?[/i]


Tre Spa 26, 2005 8:52 pm
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Cituoti:
Pastebėjau,jei tikėsi prietarais tai jie ir išsipildys,o jei ne-neišsipildys.Tai kam tada,prie jų prisirišti?O gal,aš čia labai klystu?


Prietaras nuo žodžio pritarti. Jei pritari tam tikroms žinioms ar reiškiniams, kurie vyksta, vadinasi tavo sąmonė automatiškai laikosi to, ką vadiname pritarimu. Čia ne prie ko tikėjimas (tai sieju išimtinai su Dievu). Jei pritari, kad juodas katinas yra blogio įsikūnijimas, tai kertantis tau kelią blogis paveikia tavo somatiką. Tai ateina žaibiškai, nes tai glūdi pasąmonėje, kuri paleidžia visą sudėtingą žmogaus organizmą. Jei perskaitei visus žmonių pasisakymus, turbūt pastebėjai, kiek daug jie nurodo prietarų, kuriuos turbūt ne visus žinojai? Tai ar gali veikti tie prietarai, kuriu nežinai, juk nežinai ar reikia pritarti ar ne, tiesiog sąmonė nepateikia jokios reakcijos.
Sakai ar reikia prisirišti, o prie ko gi? Jei prie papročių, tai tada kyla klausimas, ar reikia švęsti užgavėnes, kur ten apstu prietarų. Prietarai yra mūsų kultūros dalis. Prisirišti nereikia prie nieko, bet palaikyti savo kultūrinį paveldą, tai reiškia sąmoningai suvokti savo tautinį identitetą. O čia gal aš klystų? Gal panagrinėkim daugiau prietarų, kurie mums trukdo ar padeda gyventi, gal bus lengviau su jais tvarkytis gyvenime :)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Spa 27, 2005 12:28 am
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Prisimenu kaip močiutė mums, 6-7 metų vaikams, drausdavo žiūrėti į veidrodį ir švilpauti namuose. Esu girdėjusi, kad jūrininkai turi prietarą, kad "laive negalima švilpauti, nes galima prisišaukti audrą ir t.t.". Gal kas žinot ką tie prietarai reiškia :?:

_________________
Gyventi čia ir dabar


Ket Spa 27, 2005 7:31 pm
Aprašymas
Standartinė 
"Sakai ar reikia prisirišti, o prie ko gi? Jei prie papročių, tai tada kyla klausimas, ar reikia švęsti užgavėnes, kur ten apstu prietarų. Prietarai yra mūsų kultūros dalis. Prisirišti nereikia prie nieko, bet palaikyti savo kultūrinį paveldą, tai reiškia sąmoningai suvokti savo tautinį identitetą. O čia gal aš klystų?"
Jūs, truputėli netaip supratot.Aš norėjau pasakyti,kam vadovautis prietarais,kurių nevisiškai suprantu ir kurie gali man visiškai negalioti.
Aš su jum visiškai sutinku,kad reikia brangint savo kultūrinį paveldą.Man begalo yra brangūs mūsų papročiai,tradicijos,žinios sukauptos per amžius,nors apie tai dar labai mažai žinau.


Ket Spa 27, 2005 8:35 pm
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Griaustinis rašė:
Jūs, truputėli netaip supratot.Aš norėjau pasakyti,kam vadovautis prietarais,kurių nevisiškai suprantu ir kurie gali man visiškai negalioti.
Aš su jum visiškai sutinku,kad reikia brangint savo kultūrinį paveldą. Man begalo yra brangūs mūsų papročiai,tradicijos,žinios sukauptos per amžius,nors apie tai dar labai mažai žinau.


Matai Griaustini, sakyčiau, kad tu teisus ir vadovautis prietarais nereikia. Tačiau tik su viena sąlyga, jei tau dzin senoji baltų pasauležiūra ir tikėjimas. Daug kas išplaukia iš senosios mitologijos, kitaip tariant baltų mitologinio paveldo, kuris sudvasino gamtos reiškinius ir priėmė, kaip gyvosios gamtos apraiškas, su kuriomis reikia apsieiti kaip su gyvuoju pasauliu, turinčiu savo sąmone. Galim visą tai atmesti ir tapti ateistu arba priimti kitos religijos pasaulėvaizdį ir tada vadovautis juo. Pvz.: priimti krikščioniškąjį pasaulėvaizdį, monoteistinę religiją, bet kartu pripažinti ir jų demonus, tai yra Velnią, bet baltai tokios mitologinės būtybės nežinojo, todėl egzorcizmą gali atlikti tik krikščioniško pasaulevaizdžio kunigas tokios pat religijos išpažinėjui, kitaip neveikia. Ar tau to reikia? Ir ką tu norėtum sužinoti? Mes esame baltų dvasinio palikimo kunigai ir mums priimtina baltų mitologema.

pastaba dėl citavimo, jei nori mane ar kitą asmenį cituoti, tai dešinėje yra mygtukas "cituoti", paspausk jį ir atsiras specialus kodas [quote] reiškiantis citavimą. Galima ir kitaip: pažymėk tą sakinį, kurį norėtum cituoti, tada virš rašymo laukelio paspausk mygtuką "Quote" ir tada pažymėtas sakinys atsiras baltame laukelyje.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Spa 27, 2005 11:37 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Brigita rašė:
Prisimenu kaip močiutė mums, 6-7 metų vaikams, drausdavo žiūrėti į veidrodį ir švilpauti namuose. Esu girdėjusi, kad jūrininkai turi prietarą, kad "laive negalima švilpauti, nes galima prisišaukti audrą ir t.t.". Gal kas žinot ką tie prietarai reiškia :?:


Neaišku, kada tau drausdavo žiūrėti į veidrodį. Patikslink.

Švilpavimas susietas su Dievybės Borėjo iškvietimu. Pernai kai jį iškviečiau prie jūros, pasipylė sniegas ir kruša, tai gali paliudyto RRR, Electra, Geltonoji akis, BaltojiS ir kiti. Padariau nedidelę klaidą, iškvietimą pradėjau be tam tikros apsaugos ir spec. drabužių. Jei ne Electra, tai klausimas kuo ten viskas butu pasibaigę, jai lieku skolingas už savo sveikatą. Faktas tas, kad prasidėjo jūroje audra, o Nidoje buvo šilta, žiemos nė kvapo. Tada buvo nukreiptas kvietimas specialiu švilpesiu į jūrą Borėjui iškviesti. Prasidėjo lokali atmosferos kaita, kuri per kelias valandas Nidą užklojo sniegu, bet pačiam teko patirti mirties alsavimą tiesiai anachatos srityje. Todėl prietaras nešvilpk (ypač jūroje), susietas su šiaurinės galios dievybe, kuri gali sukelti audrą ir mirtinai pavojingas bangas, šaltį ir vėją. Namuose tai gali sukelti poltergeistą, atidaryti vartus labai pavojingoms jėgoms. Kambaryje gali staigiai atšalti, prasidėti kiti negatyvūs veiksniai. Brigita, negi man tai reikia aiškinti parapsichologui?:) Tai turėtum žinot nuo 2 kurso.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Spa 27, 2005 11:56 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Ačiū už išsakytas mintis :) .....bet noriu pareikšti pastabą dėl netikslumų.... aš nesu parapsichologė. Domiuosiu šia sritimi, mokausi, skaitau, išklausau kitų nuomonę (nebūtinai perskaitytą iš knygų), įdomu asmeninės patirtys, ką ir papasakojo Baltas :wink:
O kada neleisdavo žiūrėti į veidrodį konkrečiai neprisimenu, tik žinojau kad vaikams negalima žiūrėti. Suaugusiems ta taisyklė negaliojo.
Gyventi man tai netrukdo, veidrodžio neignoruoju :D o su švilpavimais sudėtingiau.... nešvilpauju, o ir sūnui sakau, kad negalima švilpauti namuose.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Pen Spa 28, 2005 4:01 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Brigita rašė:
...aš nesu parapsichologė. Domiuosiu šia sritimi, mokausi, skaitau, išklausau kitų nuomonę ...
O kada neleisdavo žiūrėti į veidrodį konkrečiai neprisimenu, tik žinojau kad vaikams negalima žiūrėti. Suaugusiems ta taisyklė negaliojo.
Gyventi man tai netrukdo, veidrodžio neignoruoju :D o su švilpavimais sudėtingiau.... nešvilpauju, o ir sūnui sakau, kad negalima švilpauti namuose.


O kaip vadinasi žmogus, kuris mokosi konkrečios profesijos? :wink: Jei mokaisi buchalterijos, tai gal esi buchalterė, o gal traktoristė?:)

Atsakau dėl veidrodžio prietaro. Vaikui buvo draudžiama žiūrėti todėl, kad senovėje nebuvo elektros, dažnai naudojo žvakes, žibalines lempas, dar anksčiau balanas (bet veidrodžius turėjo tik ponai), todėl vakare žiūrint į veidrodį gali pasivaidenti (ar gali pamatyti anapusinę realybę) dėl neaiškios šviesos ar žvakių netolygaus apšvietimo. Vaikui tai gali sukelti šoką, išgąstį, dėl ko jis gali nustoti augti ar sutrikti kiti svarbūs brendimo procesai. Štai kodėl suaugusiems tai negaliojo, nes žmogus jau buvo subrendęs ir jo fizinei brandai tai negaliojo, nebent emocinei ar dvasinei būsenai.
Dabar, kai geras apšvietimas, šis prietaras kaip ir tapo iškreiptas, nes liko draudimas, bet neliko išminčių, galinčių paaiškinti draudimo prasmę:) Aš čia ne prie ko :lol:

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pen Spa 28, 2005 10:24 pm
Aprašymas WWW
Standartinė 
man atrodo, kad didžioji dalis prietarų, beabejo ne visi, buvo samoningai ar nesamoningai sukurti (atsirado) tam, kad bent netiesiogiai išlaikytų pagarbą supančiam pasauliui. pvz, musų šeimoje pats seniausias prietaras susijęs su duona, netgi du prietarai: 1. negalima laikyt duonos apverstos; 2. negalima padet duonos atpjauta puse atsukus į duris. aš iki šiol net svečiose pamatęs taip "nepagarbiai" laikomą duonos kepalėlį, paslapčia paimu ir padedu, kaip priklauso :roll: :)
seniau sakydavo, kad "duona gali išeiti iš namų". asmeniškai aš nelabai tikiu ta gąsdinančiąja prietarų prigimtimi, tačiau iš pagarbos seniesiems papročiams kai kurių prietarų prisilaikau :) o gerbti reikia viska, kad ir ta duonos kepalėlį dabar tekainuojantį pora litų. :roll:
dėl prietaro su veidrodžiu įdomu pasidarė. nesu girdėjęs tokio prietaro, man vaikystėje niekas nedraudė žiūrėti į veidrodį, tačiau vaikystėje vengiau į jį žiūrėti, net nežinau kodėl, netgi jei dažnai visus kambaryje esančius veidrodžius apversdavau, o kambarių, kuriose būdavo kabantys dideli veidrodžiai, vengdavau.. net ir dabar nemėgstu žiūret į veidrodį, nors tikrai niekada veidrodyje nesu matęs jokio "baubo" :)

prisiminiau dar vieną prietarą, man mažam močiutė visada sakydavo, pamačiusi, kad sėdėdamas ant kėdės mosuoju kojomis: "velnio vaiką supi!" :roll:

dėl švilpavimo, tai tikrai, galiu patvirtint, kad labai puikus derinys su spiritizmu ir pan dalykėliais, jei namuose pernelyg "ramu" :wink:


Tre Lap 02, 2005 9:28 pm
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė 
MOKSLO POPULIARINIMO SERIJA
Nils Bjorn Kvastad „Paranormalūs reiškiniai senojoje skandinavų literatūroje“


<…..tarp jų ir “prietarams”, retai pavyksta rasti visiems priimtiną apibrėžimą. Ašehaugo ir Julensdalio žinynas (Aschehoug og Gyldensdals leksikon) apibrėžia taip: „Tikėjimas galiomis ir priežastiniais ryšiais, kurie nepakliūna į mokslo dėsnius ir kurie neturi loginio pagrindo“. Taigi ši sąvoka yra reliatyvi. Juk tai ką mokslas pripažįsta, nuolat keičiasi, o drauge kinta ir tai, kas į jį nepakliūna, t.y. prietarai.
Didžioji prietarų dalis yra susijusi su paranormaliais reiškiniais.....>

_________________
Gyventi čia ir dabar


Ket Lap 17, 2005 11:27 pm
Aprašymas
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
manau, prietarai žmones dažniausiai veikia kaip saviįtaiga. kaip pavyzdys, prietaras su kate: įtiki, kad jei katė perbėgs kelią, nutiks kas nors negero, tada užsiprogramuoji nesėkmei ir telieka jos sulaukti.

o su veidrodžiu tai apturėjau kartą nesmagų nutikimą :roll: vakare prietemoj priėjau prie veidrodžio labai arti ir ilgokai spoksojau sau į akis (kažkodėl man tai patinka :roll: nors tikrai nesu narcizė :lol: ). taigi tiek įsispoksojau, kol daugiau nieko nebemačiau, tik klaikias savo akis, kuriose "išvydau" kažką labai baisaus, net nemoku apsakyt... :shock: atšokau nuo veidrodžio kaip elektros gavus ir į veidrodį paskui kelias dienas nežiūrėjau. ir daugiau vakarais vengiu žiūrėt į veidrodžius ir tuo labiau sau į akis :shock: :roll:

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Sek Lap 27, 2005 12:44 am
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007