PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS
http://baltai.lt/psichologija/

Vaikų dalybos ir jų psichinė sveikata
http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=49&t=399		 Puslapis 1 iš 2
Autorius:  Laivas [ Pen Gru 23, 2005 5:18 pm ]
Pranešimo tema:  Vaikų dalybos ir jų psichinė sveikata
Situacija: skiriasi vyras su žmona. Abu nėra asocialūs. Jie turi tris vaikus. Kiekvienas nori, kad vaikai liktų su juo. ATmetam teismo sprendimus. Ar yra didelis skirtumas vaikų psichikai, su kuo užaugs vaikai, su tečiu ar su mama? Ir ar galima išskirti vaikus, tarkim vienas gyvena su tečiu, o dviese su mama, jei vaikai, kuriems dar nėra 10 metų, patys išreiškia tokį norą (aišku, trimetis vaikas pats dar nežino, ko jis nori ir už jį nusprendžia mama, bet aštuonmetis jau pats gali svarstyti)?
Autorius:  Baltas [ Pen Gru 23, 2005 10:49 pm ]
Pranešimo tema: 
Šitoje situacijoje mažamečiams geriau yra mama. Tėvas vaikams tampa reikšmingas paauglystėje, ypač iki 18 metų. Jūs nepaminėjote ar lytys skiriasi? Pagal jūsų parašymą
Cituoti:
Jie turi tris vaikus.
reikštų, kad tai trys berniukai, nors man nuojauta sako, kad tai tik vienas vaikas (berniukas) ir dvi mergaitės. Berniukui tėvas yra didelis autoritetas, tačiau mažamečiui būtina moteriška meilė ir globa. Vaikams (palikuonims) labai blogai, kai tėvai negali pasiaukoti vardan jų ir gyventi kartu. Suprantu, kad tėvai jauni ir dar patys normaliai neišsilakstę, tačiau susidarius tokiai situacijai, siūlyčiau tėvui kuo dažniau lankyti vaikus iki jų pilnametystės. Tėvų nepasidalinimas vaikais rodo jų abiejų egoizmą ir ambicijas, o teismas nesiremia psichologine vaikų savijauta, o remiasi esamu įstatymų.
Autorius:  Laivas [ Tre Gru 28, 2005 5:17 pm ]
Pranešimo tema: 
Teismai remiasi vaiko teisių apsaugos tarnybos komisijos rekomendacija, o ne įstatymais, nes įstatymas sako, kad abu tėvai turi vienodas teises auginti vaikus.

Iš trijų vaikų du vyresnieji yra berniukai ir jauniausia - mergaitė. Vyriausias sūnus nori gyventi su tėčiu.

O dėl aukojimosi dėl vaikų tai kažin, ar vaikams yra geriau, kai abu tėvai kasdien riejasi, kai dėl mažiausios smulkmenos primenamos viso gyvenimo nusižemgimai, ir taip kiekvieną dieną. Kai bandoma manipuliuoti vaikais, kad jie tavęs neklausytų, kai dėl to net patys vaikai tarpusavyje sukiršinami, nes vienas iš jų mat nori likti su tėvu. Kažin ar tai dėl neišsilakstymo. Tiesiog žmonės gyvena skirtinguose pasauliuose, vadovaujasi skirtingais autoritetais, galų gale trūksta bendravimo kultūros. Ir kas iš to jų aukšto išsilavinimo, užimamo aukšto posto, jei į juos pažiūrėjęs matai sužvėrėjusius padarus. Jie pagiežingi, bet kokia kaina siekia keršto, bet ir tai jų nepadaro laimingais. Jie patys save daro nelaimingais, o kaltina tuo kitus, kaltina visą pasaulį. Tai ar tokia aplinka yra tai, dėl ko vertėtų aukotis, kad tik vaikai galėtų kasdien bendrauti su abiem tėvais? Ar tikrai jiems tai yra geriau?
Autorius:  Hestija [ Tre Gru 28, 2005 9:50 pm ]
Pranešimo tema: 
Po skirybų vaikai linkę ieškoti priežasčių savyje, todėl būtina jiems išaiškinti, kad tėvelis su mamyte juos myli ir skiriasi ne dėl jų kaltės. Paaiškinti, kad tik jie negali kartu gyventi, bet dėl to nei vienas neliks be vieno iš tėvų globos ir meilės. Tai aktualu visais amžiaus tarpsniais.
Autorius:  Baltas [ Tre Gru 28, 2005 11:59 pm ]
Pranešimo tema: 
Cituoti:
Tiesiog žmonės gyvena skirtinguose pasauliuose, vadovaujasi skirtingais autoritetais, galų gale trūksta bendravimo kultūros. Ir kas iš to jų aukšto išsilavinimo, užimamo aukšto posto, jei į juos pažiūrėjęs matai sužvėrėjusius padarus. Jie pagiežingi, bet kokia kaina siekia keršto, bet ir tai jų nepadaro laimingais.

Kaip pasirašinėja RRR, "kaip norim, tą matom". Kaip žiūri, taip atliepia. Žinoma, jūsų aprašyta situacija nupiešta gan niūriomis spalvomis, bet čia nematome kitos pusės, ką toji pusė parašytų ir kaip nuspalvintų šią situaciją? Juk mes dažniausiai mąstome iš savo gynybinių pozicijų. O aukojimasis, tai visų pirma bent bandymas suprasti kitą, nebūtinai su juo gyventi. Hestija taikliai pastebėjo, kad norint neįvelti vaikų į konfliktą, reikėtų bent susitarti su antra puse, kad vaikai yra mylimi abiejų tėvelių, nors gyventi matyt teks atskirai.
Moterys įvarytos į kampą elgiasi dažniausiai emocionaliai, prigimties dėsnis. Ji negalvoja apie emocines pasekmes ir ką sukelia aplinkui. Dažniausiai išsilieja, po to belieka gintis. Pradžioje pabandykite bent susilaikyti, neprikaišiojant jos protrūkių, galima būtų bandyti spręsti ramesnėje aplinkoje susidariusią situaciją.
Kas liečia vaikų teisių tarnybą, tai jos kontrolierė Šalaševičiūtė neįtin maloni moteris ir diktatoriško būdo, bet susiduriant su klaikiais vaikų teisių pažeidimo atvejais, gal toks charakteris kažkiek naudingas. Džiaukitės, kad dar su šia įstaiga neteko rimtai susidurti, nes patirtumėte dar ne tokį stresą :)
Autorius:  Laivas [ Ket Gru 29, 2005 7:39 pm ]
Pranešimo tema: 
Tai vat ir nesuprantu, kam reikia moteriai savo vaikus nuteikineti pries teva, kai ji mato, kad tevas juos myli, ir kad vaikams jis yra autoritetas. Vien tik is baimes, kad jie perbegs pas jį? Tai paprasčiausia žema. Ją suprast galima, tik negalima suprast, kaip ji gali aukoti savo vaiku laimę, savo vaikų psichinę sveikatą. Ji puikiai supranta, kad gyvent kartu neįmanoma, bet ji nesugeba gražiai išsiskirti. Per daug pagiežos, ir jaučiasi per daug įskaudinta, kad elgtis pasiremiant padoruno principais.
Autorius:  Šešėlis [ Ket Gru 29, 2005 11:44 pm ]
Pranešimo tema: 
Kas jums yra padorumo principai? Kokiais principais vadovaujasi jūsų žmona?
Autorius:  Electra [ Ket Gru 29, 2005 11:59 pm ]
Pranešimo tema: 
Skyrybos sunkus procesas, bet pritarsiu Hestijos nuomonei, kad svarbiausia yra vaikai. Svarbiausia, kad jie nesijaustu kalti, del to kas vyksta. Tačiau tikriausiai tai labai sunku jiems pasakyti, jei vaikai visą laiką mato besiriejančius tėvus. Prisimenu, iš vaikystės kelis atvejus, kai tėvai šiaip susipykdavo. Kiek atsimenu visuomet katindavau save.

Kas liečia vaikų nuteikinėjimą prieš vieną iš tėvų, tai manau kad tai yra žema. Mano nuomone, abu partneriai turi įsisavinti labai paprastą dalyką, jog vaikams reikia abiejų tėvų meilės. Nesvarbu ar jie gyvena kartu ar atskirai, tačiau vaikai turi jausti abiejų tėvų globą, meilę, šilumą. Prieš šitai turi nublankti visos baimės prarasti vaikus, egoizmas, savininkiškumo jausmas ir visi kiti dalykai, kurie mano nuomone labai smarkiai žaidžia šeimai esant ant skyrybu slenksčio.
Autorius:  Laivas [ Pen Gru 30, 2005 12:03 pm ]
Pranešimo tema: 
Šešėli, Electra jau parašė, kaip turėtų būti, kokie padorumo principai turėtų būti.

O žmona vadovaujasi tokiais principais: "Aš visada turiu būti teisi ir viskas turi būti pagal mane ir bet kokia kaina. Visi būdai geri savo tikslui pasiekti. Jei negali to pasiekti, tai bent reikia apkartinti gyvenimą žmogui, kuris nesutinka su tavimi, tavo norais, tavo reikalavimais".
Autorius:  Baltas [ Šeš Gru 31, 2005 5:13 am ]
Pranešimo tema: 
Tas kas siekia tikslo, ar jam reikia pastoti kelią ar ne? Kol tavęs nenori pakišti po traukiniu, ar reikia stabdyti traukinį. Šokti iš laivo, kai pamatai krantą ar reikia, kai krantas dar už 10 km? Visais atvejais reikia stengtis siekti pusiausvyros, tačiau galima kategoriškai nesutikti, kad traukinys ne ten ir ne taip važiuoja, kad krantą greičiau pats pasieksi, nei Laivas priplauks (o gal nepriplauks?)
Abejonės, jos mūsų dejonės. Pasipriešinimas-mūsų gynyba ir užvilkinimas proceso, tačiau procesas yra gyvenimas su savo dėsniais. Kiekvienas žmogus yra gamtos dėsnis ir evoliucija. Galim stabdyti evoliuciją ir neleisti suklysti ir išnyksta asmeninės patirties pamokos. Aš noriu gyventi pvz.: su tavim Pagone, bet nenoriu būti pagonis. Man patinka OptiMizmas, bet ne optimistės ir t.t.
Mano vaikai, bet niekada nebus manimi. Žmona "mano yra" tampa "mano buvusi". Jos vaikai, tampa mano alimentai. Mano sūnaus šeima, tampa jos anūkais.

Su Naujai Sena Laime jus šiais šuniškai skraidančiais gandrų metais :D
Autorius:  Laivas [ Pir Sau 02, 2006 2:17 pm ]
Pranešimo tema: 
Baltas rašė:
Tas kas siekia tikslo, ar jam reikia pastoti kelią ar ne? Kol tavęs nenori pakišti po traukiniu, ar reikia stabdyti traukinį.


Tai gi, tai gi, o jei tave nori pakišti po traukinio ratais? O jei tau norint iššokti iš laivo, kad pačiam nuplaukti iki kranto, tave grasina nušauti plūduriuojantį vandenyje? Koks kieno reikalas, kaip aš pasieksiu krantą? Juk iššokęs i vandenį aš niekam blogo nedarau, nebent tik sau.
Autorius:  Baltas [ Pir Sau 02, 2006 3:00 pm ]
Pranešimo tema: 
Cituoti:
Koks kieno reikalas, kaip aš pasieksiu krantą? Juk iššokęs i vandenį aš niekam blogo nedarau, nebent tik sau.

Viskas ir prasideda nuo atsakomybės prieš save. Negerbdamas savęs, žmogus nesuvokia ir nesugeba suvokti kito žmogaus išgyvenimo, skausmo ir t.t. Žmogaus ego siekia realizacijos bet kokia kaina. Kaip pateiktame jūsų pavyzdyje, žmonos ego taip pat elgiasi. Tuo jūs panašūs ir tuo pačiu ego tuo išsiskiria.
Sakot, kad jus nori pakišti. Vedybų pradžioje galvojote, kad važiuosite kartu, tai kurioje stotelėje įlipo bėda ir jūs tapote auka? Gal galite aprašyti tos stotelės vaizdelį ir keleivius? Kur jūs tuo metu buvote, kur vaikai ir žmona? Ar gyvenime atsitikus bėdai jus remiate vienas kitą, ar kaip tik priešingai, imate vienas kitą kaltinti? Santykiai sudėtingas vienas kito supratimas, bandymas toleruoti kito asmens susiklosčiusį charakterį.
Autorius:  Laivas [ Ant Sau 03, 2006 1:30 pm ]
Pranešimo tema: 
Siekti savo tikslo yra begalė būdų, ir ne būtinai yra tik vienas teisingas. Virėjai verda sriubas ir ant dujinės, ir ant elektrinės vyriklės, bet tai nereiškia, kad viena sriuba yra garbesnė už kitą. Ar didelis skirtumas yra, ar aš šukuosius šepečiu, o ne šukomis? Ar taip jau blogai yra, jei aš plaunu galvą perlamutriniu šampunu, o ne skaidriu? Nėra vienos vienintelės teisingos gyvenimo taisyklės. Gyvenimas yra įvairus, ir jį gyventi galima įvairiai, svarbiausia - kuo mažiau kenkti kitiems, kaip fiziškai, taip ir morališkai.

Nenoriu čia jums išversti viso savo vedybinio gyvenimo apatinių. O žmogus iš dviejų blogybių turi rinktis mažesnę. yra didelis skirtumas tarp:

siekti savo tikslo lipant kitiems per galvą, aukojant kitus, kenkiant sau ir kitiems, nes siekiama patenkinti savo ambicijas,

ir galbūt rizikuojant tik savimi, galbūt aukojant savo interesus tam, kad kitiems būtų geriau. Šiuo metu galvoju tik apie vaikus, bet žinau, jei liksiu santuokoj, aš pakenksiu ir jiems, ir sau.


Aišku, lengviausia pasakyti, pažiūrėk į save. Ačiū, prisižiūrėjau, bet mazgote ir šiukšle tikrai nenoriu būti.
Autorius:  Baltas [ Ant Sau 03, 2006 2:39 pm ]
Pranešimo tema: 
Laivas rašė:
Aišku, lengviausia pasakyti, pažiūrėk į save. Ačiū, prisižiūrėjau, bet mazgote ir šiukšle tikrai nenoriu būti.

Tai gera pradžia. Su kuriuo vaiku norėtumėte likti gyventi atskirai, ar jie jums vienodi pasirinkimui. Ką darytumėte, jei visi vaikai atitektų jums. O gal galite jiems visiems padėti kažkaip kitaip? Kad ir uždirbdamas ir realizuodamas pajamas į jų ateitį?
Autorius:  marija [ Ant Sau 03, 2006 5:26 pm ]
Pranešimo tema: 
Kartais tiesiog reikia pasikalbėti su kitu žmogumi ir jį IŠGIRSTI.Žmonės nori kad mylėtų, ieško nors truputėlį meilės (jei jau negauna daug). Prašau nusišypsok jai, ir pamatysi, tikrai pamatysi, kad ir ji tau nusišypsos, ir tuomet gal bus jau nebesvarbu su kokiu šampūnu tu plauniesi galvą ir ar išvis šukuojiesi ... :wink:
Ir tai galėtų būti naujo kelio pradžia, juk kažkada taip buvo. jei pasistengtum,-vėl būtų...
Puslapis 1 iš 2 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/