Nudegus nuo ugnies kyla natūrali baimė nudegti vėl. Iš to susidaro gyvenimo patirtis, pereinanti į išmintį. Nebijokite suklysti. Klysdami mes mokomės, tokia žmogaus netobula prigimtis. Sunkiausia prisipažinti sau, kad buvome neteisūs. Tai sukelia savivertės iliuzinį nuvertėjimą.
Man patiko Deili Karnegio knyga "Kaip užsikovoti draugų pasitikėjimą ir įtakoti žmones". Labai daug puikių pavyzdžių, kaip žmonės bijojo save keisti, kaip galvojo, kas galėtų atsitikti, jei pasikeis ir kas atsitikdavo iš tikrųjų. Tai tikras bendravimo ir savęs keitimo bestseleris. Labai rekomenduoju paskaityti.
Po tokių karčių išbandymų mes nebepuolame stačia galvą į "meilės glėbį", pradedame vertinti per savo patirties prizmę. Suklydus svarbu suvokti, kad suklydai ir tame yra daug tavo paties klaidų. Tačiau tai tik pirmas žingsnis, sekantis yra ryžtingas pirmas žingsnelis link savęs keitimo. Apgalvokime, ką galėtume savyje pradėti keisti, kad su mumis žmonėms būtų lengviau ir tuo pačiu suvoktų mus tokius, kokie esame.
Po pirmojo žingsnelio seka kiti. Jų yra begalės, tai įvairios metodikos ar mokymai. Svarbu pajusti, kur traukia jūsų sielą.
Pabandykite ramiai atsisėdę pagalvoti su kokiu pirmu žmogum norėtumėte susitikti, kuris norėtų pasikalbėti apie jūsų pasikeitimą? Koks žmogus jums yra nors iš dalies autoritetas. Nesakau, kad tobulas, nes tai iliuzija. Man žmogus be savo charakterio, be savo kampų ir spalvų yra kažkoks beskonis ir bekvapis, sintetinis ir todėl netikras. Tiesa sakant, tokių žmonių nesutikau. Kaip tik, matydamas gyvą žmogų gali pajusti jo spalvingo charakterio įtaką sau. Vieni labai traukia, kiti kažkodėl stumia (pastarieji mane domina labiau). Tie kurie stumia suteikia galimybę tobulėti, nes ieškai savyje, kas gi sukelia neigiamas emocijas ir iš kur jos kyla. Atrandi tiek daug savyje užslopintų praeities įvykių, santykių su tėvais, auklėjimo problemų ir t.t. Ir kai žengus pirmą žingsnelį savęs pažinimo link nebegali sustoti, nes tai nuostabus jausmas, kai gali kažką savyje pakeisti ir tai pradeda pastebėti žmonės, tai jų nuoširdi šypsena ir pasitikėjimas tavimi. Pasijauti, kad ir tu su savo netobulumais esi kažkam reikalingas, kad gali būti naudingas ir mylimas, kad gyvenimas yra ta kategorija, kuri yra GIMIMO ESMĖ. Šypsokimės, mylėkime ir busime mylimi 
|
Visad maniau, kad geriau susikoncentruoti ties gerais, didingais dalykais, kad perimtume ju savybes. Nes susidomejus zemesniais, galima net nenorint- pasamoningai tai perimti... 
Greičiau manyje atsispindėjo mano paties neigiami išgyvenimai ir patirtys, kažkur ideologija, kažkur vidinės nuostatos. Gėris su blogiu susietas stipriais saitais, nes šios kategorijos yra žmogaus moralės iliuzinis pasaulis. Nes GAMTOJE tai tiesiog gyvenimo ir mirties kaita.