Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Sek Gru 15, 2019 7:41 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Psichologinės problemos gali virsti liga 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Psichologinės problemos gali virsti liga
Psichologinės problemos gali virsti liga

Sprendžiant psichologines problemas, mūsų kūnas gali būti ne tik padėjėjas ar priešininkas, bet ir neklystantis palydovas pasąmonės labirintuose.

Organizmas tarsi veidrodis atspindi viską, ką mes galbūt kruopščiai slepiame netgi patys nuo savęs. Psichologinės problemos ne visada slypi viduje. Anksčiau ar vėliau įvyksta „kiekybės perėjimas į kokybę“ - tai yra jų susikaupia tiek, kad jos tiesiog „veržiasi laukan“, fiziologiškai reiškiasi vienomis ar kitomis ligomis. Kalbant profesionaliai, vyksta problemos somatizacija.

Somatizacija – tai psichologinių problemų atspindys įvairiais skausmingais kūno pojūčiais. Jeigu nuolat patiriate stresinę būseną, jeigu kas nors labai seniai ir labai stipriai slegia iš vidaus ir jūs bandote savo nerimą, nepasitenkinimą slopinti valios pastangomis, „suvaryti į vidų“, neišspręsta problema tikriausiai netrukus pasireikš pablogėjusia sveikata. Pradės skaudėti galvą, nugarą, skrandį ar širdį, pakils kraujospūdis...

Ši kūno negalavimų puokštė verčia skubėti pas terapeutą, atlikti daugybę analizių, minti įvairiausių specialistų slenksčius, pradedant chirurgu ir baigiant ginekologu. Jokių rezultatų. Tačiau tokiems pacientams pirmiausiai reikia psichoterapeuto pagalbos. Vaistai ir procedūros padeda tik laikinai. O juk negalavimo priežastis ne kūniška, bet dvasinė.

Pastaruoju metu audringai vystosi toks psichologijos skyrius, kaip psichosomatika. Šis mokslas tiria, kaip neigiamos emocijos transformuojasi į fiziologinius pokyčius, sukeliančius skausmą ir diskomfortą. Mokslininkai įrodė, kad dėl įvairių psichosomatinių ligų pirmiausiai kalti neigiami išgyvenimai, kuriuos dėl vienokių ar kitokių priežasčių bandome slopinti.

Įtampa be iškrovos, chroniškas nerimas, chroniškas pervargimas ir prislėgta būsena skausmingų pojūčių gali sukelti net ir fiziškai visiškai sveikiems, tačiau pernelyg jautriems žmonėms. Vadinamasis funkcinis skausmas rodo, jog seniai laikas keisti įprastą gyvenimo būdą.

Mūsų protėviai į visus išorinius dirgiklius reaguodavo iškart ir per ilgai nemąstydami: pasirodė grobis – vykis, užpuolė priešas – ginkis, gresia pavojus – bėk... Taip visi žmogiški išgyvenimai ir problemos iškart būdavo „apdorojami“, išsikraunama per kūno raumenų sistemą. Ir dabarties žmogui stresas verčia išsiskirti „veiksmo hormoną“ - adrenaliną. Bet mes jau seniai - ne urviniai žmonės, ne visada turime galimybę tokiu būdu išsikrauti. Pavyzdžiui, prisiminkite, kaip susispaudžia kumščiai ir suakmenėja veidas, kai norisi tinkamai atsakyti skriaudikui. Tačiau negalima... Mus saisto daugybė socialinių draudimų, o neigiamos emocijos ir susierzinimas taip ir lieka be atsako, „sulenda“ į vidų.

Kai kuriais atvejais žmogui gresia vadinamoji slapta depresija. Ji dar vadinama kūno depresija, nes slepiasi už fizinių negalavimų. Įsivaizduokite, kad žmogų kasdien apima pojūčiai, galintys sukelti depresinę būseną: chroniškas realių ir laukiamų rezultatų neatitikimas, asmenybės slopinimas, sunkios šeimyninės problemos ir kt.

Aiškios depresijos požymių tuo metu lyg ir nėra: nėra bendro jėgų stygiaus, apatijos, verksmingumo, nenoro gyventi ir dirbti. Žmogus įsitikinęs, kad jis susidoroja, kad yra stipresnis už daugumą, problemas įveiks ir ateityje... Netrukus jis ima pastebėti, jog sutriko sveikata: užklumpa širdies skausmai, migrena, svaigsta galva, šokinėja kraujospūdis, dažnai skauda skrandį, prasideda hormonų pertrūkiai. Akivaizdūs visi slaptos (kūno) depresijos požymiai.

Deja, dažnai būna taip, kad žmogus traukiasi nuo psichologinių problemų, sukėlusių somatines ligas, ir gydo tik kūno negalavimus. Tačiau pagrindinė šios negalios priežastis nepašalinama, todėl ji iki galo neišgydoma. Žmogus tarsi slepiasi nuo savo psichologinių problemų, mano, jog pakanka tabletėmis gydyti kūną, ir gyvenimas iškart susitvarkys. Deja – tik kuriam laikui, nes konfliktas (vidinis ar išorinis) taip ir lieka neišspręstas.

Konkrečios psichologinės problemos išprovokuoja tam tikras fizines ligas. Kokie jūsų dažniausi skundai, kurių galbūt nepatvirtina objektyvių medicininių tyrimų duomenys?

Galvos skausmas

Jūsų galvą dažnai įkaitusiu lanku spaudžia kankinantis galvos skausmas? Jis niekada nepasireiškia vienas, jį lydi veido ir kaklo raumenų įtampa, pusiau alpulio būsena, pykinimas, triukšmas ausyse ir spalvotų taškelių mirgėjimas akyse.

Taip pasireiškia nuolat ignoruojamas nepasitenkinimas. Slopinama nuoskauda, kruopščiai slepiamas nepalankumas, nepatenkintos pretenzijos – visa tai tarsi magnetas pritraukia galvos skausmą. Intelektualus, racionalus nei-giamų problemų „apdorojimas“ nepadeda, bet tik dar labiau pagilina padėtį. Tokia saviapgaulė nepraeina be pėdsakų.

Juosmens problemos

Jums taip maudžia juosmenį, tarsi tuoj lūšite perpus? Jūsų „vidinė šerdis“ per silpna ir dažnai neišlaiko susikaupusių problemų krūvio. Tai nebūtinai sudėtingi dalykai: grėsmė slypi asmeniniuose tarpusavio santykiuose. Juosmens skausmas rodo jūsų bejėgiškumą prieš sociumą.

Širdies skausmas

Aštrus širdies skausmas? Jis gali atsirasti suvokus savo bejėgiškumą prieš neįveikiamus sunkumus. Vadinamasis „beviltiškumo sindromas“ tiesiogiai susijęs, pavyzdžiui, su rizika prarasti mylimo žmogaus palankumą ar įtakingo asmens paramą. Dėl tokių praradimų susiformuoja vakuumas, kuris aidu atsiliepia jūsų širdyje. Maudžianti tuštuma krūtinėje, kurią greitai užpildo skausmas, rodo, kad jūsų poreikiai (pavyzdžiui, meilės) nėra patenkinami.

Skaudantis skrandis

Skauda skrandį? Gydytojai skrandį laiko vienu pagrindinių „psichosomatinių taikinių“, nes jis pirmiausiai reaguoja į stresą. Baimė, nerimas, depresija kartu su pasyvumu slopina skrandžio veiklą, o susijaudinus ar įtūžus staiga padidėja skrandžio sekrecija. Jūs didžiuojatės, kad visada ir visur sunkiose situacijose išsaugote ramybę? Tai rodo geležinę ištvermę, bet nereiškia, kad sėkmingai įveikėte stresą, tai – tiesiog saviapgaulė. Skrandžio skausmas beveik iškart jums tai primena.

Reumatizmas

Jus kankina reumatiniai skausmai? Tai gali būti slaptos depresijos simptomas, kai visas pasaulis atrodo šaltas ir svetimas. Jaučiate ne tik sąnarių ir raumenų skausmą, sunkumą galūnėse, bet ir keistą viso kūno drebulį. Galite krūpčioti nuo bet kokio staigaus garso, skambučio ar beldimo į duris, o žadintuvo skambėjimas verčia keletą minučių pašėlusiai plakti širdį. Visa tai - „chroniško susijaudinimo sindromas“. Tokie skausmai būdingi emociškai nestabiliems, svyruojančios nuotaikos žmonėms.

Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis gali rodyti, kad per daug reikšmės skiriate niekams. O įgimtą polinkį atvirai reikšti emocijas ir aistras slopina įvairiausi draudimai, nevykusi savikontrolė ar nesugebėjimas įveikti smulkių konfliktų.

Tai – tik neišsamus sąrašas liguistų apraiškų, kuriomis mūsų kūnas signalizuoja, jog ne tik neišsprendėme vienos ar kitos psichologinės problemos, bet dar labiau ją pagilinome. Gal verta atidžiau įsiklausyti į save?

w.klaipeda.daily.lt

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Sau 18, 2006 12:03 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007