| PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS http://baltai.lt/psichologija/ |
|
| Skausmingos mėnesinės-priežastys ir būdai jų išvengti http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=49&t=506 |
Puslapis 1 iš 3 |
| Autorius: | Geistė [ Šeš Sau 21, 2006 7:34 pm ] |
| Pranešimo tema: | Skausmingos mėnesinės-priežastys ir būdai jų išvengti |
Skausmingos mėnesinės- tai padidėjusi pasąmonės agresija vyrams. Pats paprasčiausias receptas (pati jį naudojau): atlikti atgailą, kad šiame ir praėjusiuose gyvenimuose pykai ant vyrų... Suveikia greitai: jau per kitas mėnesines nebus jokio skausmo... Dauguma moteriškų ligų yra susijusios su pasąmonine agresija vyrams...Ar atsirastų bent viena, kuri nors kartą gyvenime nepasakė: visi vyrai- kiaulės? 
|
|
| Autorius: | Baltas [ Šeš Sau 21, 2006 9:10 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Iš psichologinio taško Geistės teiginį reiktų patvirtinti. Tai tikrai susieta su psichosomatika. Electra, manau tau patartina atsižvelgti į Geistės patarimą ir panaudoti dvasines praktikas. |
|
| Autorius: | Hestija [ Sek Sau 22, 2006 12:32 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Geistės nuomonė labai įdomi  gal reiks pabandyt, nes dabar praktiškai nepasitikiu nei vienu vyriškos lyties padaru (gal išskyrus gimines ir tuos kurių nepžįstu)...
|
|
| Autorius: | Pagone [ Sek Sau 22, 2006 3:28 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Ne kartą girdėjau nuomonę, esą mėnesinės tampa nebe skausmingos po gimdymo. Gal taip organizmas laukia ir rodo, kad jau atėjo laikas?.. 
|
|
| Autorius: | Geistė [ Pir Sau 23, 2006 11:37 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Drįstu šią nuomonę paneigti. Tris vaikus pagimdžiau, bet skausmai išnyko tik po atgailos... Ir dabar, jeigu pradeda pilvo apačioje mausti, ne vaistų bėgu ieškoti, o atgaila užsiimu...( Niekaip neišmokstu ramiai priimti savo vyro pretenzijų.) |
|
| Autorius: | Electra [ Ket Sau 26, 2006 8:53 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Geistė rašė: Kam vargti su vaistažolėm, jeigu priežastis tavyje? Virš ginekologų kabinetų pakabinčiau plakatą: "Pirmiausia susitaikyk su savo vyru, o tik po to kreipkis į gydytoją." O jeigu vyro neturiu? Šiaip geiste gal galėtum šiek tiek detaliau pakomentuoti susitaikymą su vyru(vyrais). Tai man dabar reikia širdyje susitaikyti su viso pasaulio vyrais, ar kaip? Beje, mėnesinių skausmai atsirado, kai tie vyrai nelabai rūpėjo (bent man taip atrodo, nes tiksliai nepamenu). Ar man priežaščių ieškoti konkrečiame įvykyje, konrečiame asmenyje, ar apskritai? Norėtųsi platesnio komentaro. |
|
| Autorius: | Geistė [ Ket Sau 26, 2006 10:29 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Tiesiog reikėtų atsiprašyti, kad jautei pyktį bei reiškei pretenzijas vyrams. (Man irgi skausmai prasidėjo nuo 13 m. Skaudėjo mano mamai ir močiutei.Užteko rimtai pasimelsti ir visi skausmai dingo. ) |
|
| Autorius: | optiMiste [ Ket Sau 26, 2006 11:57 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Electra, pagalvok, ar neturi kokių nuoskaudų ar nelaikai užslėpto pykčio vyrų giminei. galbūt pasąmoningai smerki juos dėl ko nors ar pan. jei moki atleisti visiems vyrams, tai atleisi ir vienam, ir tvirkščiai. |
|
| Autorius: | Electra [ Pen Sau 27, 2006 12:02 am ] |
| Pranešimo tema: | |
O kaip dėl reikštų pretenzijų dėl to, kad pavyzdžiui mane labai smarkiai įskaudino kai kurie vyriškos lyties asmenys? ar turiu atsiprašyti ir už reikštas pretenzijas dėl niekšingų poelgių. Aš suprantu, kad turėčiau už viską atleisti, bet kai kurių dalykų paprasčiausiai atleisti neįmanoma. Taip išeina, kad vyras kažką pridirba, o aš turiu atsiprašyti už tai, kad reiškiau pretenzijas? Man kažkas kažkaip čia nelabai susieina. O tai gal vyrai pirmiausiai turėtų atsiprašinėti. Jeigu iš tiesų mėnesinių skausmų priežastis yra nemokėjimas atleisti vyrams už reikštas pretenzijas, man elementariai kyla klausimas, kuo vyrai geresni? Kokios jiems bėdos kyla už reiškiamas pretenzijas moterims, už jų skaudinimą, už įžeidinėjimus, už suteiktą skausmą? Čia galbūt labai jau taip feministiškai skamba, bet paprasčiausiai tokie klausimai iškilo. 
|
|
| Autorius: | optiMiste [ Pen Sau 27, 2006 12:38 am ] |
| Pranešimo tema: | |
tau nereikia jų/jo atsiprašinėti, o tik atleisti. o atleidimas įmanomas net ir labai skaudžios patirties atvejais. bet tai jau žmogaus stiprybė (gebėjimas atleisti). ir man kilo klausimas, kodėl tu pagalvojai, kad vyrai geresni už moteris?  galbūt jiems pasireiškia kitoks skausmas. beje, galbūt tie nesusipratimai, dėl kurių kaltini vyrus/vyrą, kilo ne tik dėl jų/jo kaltės (niekada nėra kalto tik vieno dviejų žmonių santykiuose). pagaliau nieko gi ir nereikia kaltinti. mano manymu, visas problemas susikuriame patys savo mintimis.... bet čia jau gal per toli nuo pagrindinės temos
|
|
| Autorius: | Electra [ Pen Sau 27, 2006 12:59 am ] |
| Pranešimo tema: | |
optiMiste rašė: beje, galbūt tie nesusipratimai, dėl kurių kaltini vyrus/vyrą, kilo ne tik dėl jų/jo kaltės (niekada nėra kalto tik vieno dviejų žmonių santykiuose) Na čia šitų dalykų nekomentuosiu, nes tai per daug asmeniška. Bet kažkodėl perskaičius tą frazę "niekada nėra kalto tik vieno dviejų žmonių santykiuose" man išklo prieš akis straipsniai apie išprievartautas merginas. Ten irgi abu kalti? Na bet čia jau visai ne į temą. O dėl sugebėjimo atleisti, tai man vis dėl to įdomu, už ką jiems atleisti? Atleisti už tai kad vyrai yra vyrai? Atleisti už tai, kad jie kartais būna paršai, kaip kad moterys būna raganos. Bet juk nėra už ką atleisti, nes šitie dalykai natūralūs ir įprasti, nes atsiranda dėl abiejų pusių pernelyg didelių skirtumų. Be to, kas liečia konkrečius atvejus, kai atsirado pykčiai už tam tikrus dalykus, tai mėnesinės jau buvo skausmingos iki tol. Nejaugi vaikystėje (čia gal labiau tiktų paauglystėje) aš pykau ant vyrų. Juk nebuvo už ką, ne tas galvoje buvo. Man kažkaip vat šitie dalykai nesusiveda. Čia gal vietomis jau kartojuosi, bet kažkaip taip gaunasi
|
|
| Autorius: | optiMiste [ Pen Sau 27, 2006 5:00 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Electra, turėjau omeny, kad visas "bėdas" susikuriame patys, prisišaukiame nesąmoningai tokias situacijas, kurios yra kaip pamokos (kartais pernelyg skaudžios). niekas nevyksta šiaip sau. o žodį "kaltas" turbūt reiktų kildinti iš "kilęs", t.y. ne "kaltė", o "kilimas", "priežastis". tik "kaltė" įgijęs neigiamą atspalvį žodis. pataisykit, jei labai nusišneku. |
|
| Autorius: | Vigintas [ Pen Sau 27, 2006 5:57 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Elektra : Karyboje egzistuoja paprasta formukė - tik atleidęs, pamirši ..... Pirmoje eilėje mokiniesi atleisti pačiam sau, tai yra svarbiausia.... Na kaip pavizdys dėl mano kaltės, aš suklydau ir afgane žuvo du mano draugai, aš koja užkabinau "rastiažkę" (iš granatos padaryta miną), draugas pridenge ir liko invalidu... Nieko jau nebepakeisi, todėl tenka atleisti Jei neatleidi neigiamos emocijos tavę degina iš vidaus, kasdiena, kas valanda... Daugelis veteranu pabaige dienas savižudybe, kas galvas padėjo ant bėgių, kas užgeso lėtai alkogolizme, narkomanijo... Išgyveno tik tie, kas išmoko atleisti sau, o kitiems jau žymiai lengviau Beje tokios chroniškos postrauminės įtampos psichoterapijoje koreguojamos sunkiausiai... Dabar Klaipėdoje ir Kaune restoranus atidarė vienas iš modžahetų, tiksliau jau jo sunus... Mes neturime vieni kitiems pykčio, visai nuoširdžiai draugaujame, ir net kartais patraukiame pažvejoti, pamedžioti Keli lietuviai kovėsi prieš jį tame pačiame mūšyje, jie šaudė vienas į kitą, pas visus žuvo draugai:) Bet tai liko praeityje, tolimoje jaunystėje, kamgi dabar dėl tokių smulkmenų parintis, dabar galime nugriuve ant minkštasuoliu parūkyti kaljaną, išgerti brendžio, paplepėti net apie jaunystę Pyktis, neapykanta, pagieža labai nuodina gyvenimą dabartyje O praeitis kaip nutekėjas vanduo, kamgi jo gailėtis
|
|
| Autorius: | Electra [ Pen Sau 27, 2006 6:19 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Vigintas rašė: O praeitis kaip nutekėjas vanduo, kamgi jo gailėtis Aš praeities nesigailiu. Su ja susigyvenau, priėmiau kaip gyvenimo pamokas. Kažkada bandžiau atsiprašyti tų žmonių, kurie mane įskaudino. Liūdna, kai žodžiai atsimušė tarytum žirniai nuo mūrinės sienos. Kad sugebėčiau atleisti kitiems, pirmiausia privalau išmokti atleisti sau. Bet tai nežmoniškai sunku. Kažkur užstringa mintys. Kažkur giliai kažkas tai stabdo. Gal per daug save dėl to graužiu. O gal tik šiaip ieškau problemų, kur jų nėra. Sunku pasakyti. Gyvenimas parodys. |
|
| Autorius: | Geistė [ Pen Sau 27, 2006 6:45 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Electra rašė: O kaip dėl reikštų pretenzijų dėl to, kad pavyzdžiui mane labai smarkiai įskaudino kai kurie vyriškos lyties asmenys? ar turiu atsiprašyti ir už reikštas pretenzijas dėl niekšingų poelgių. Aš suprantu, kad turėčiau už viską atleisti, bet kai kurių dalykų paprasčiausiai atleisti neįmanoma. Taip išeina, kad vyras kažką pridirba, o aš turiu atsiprašyti už tai, kad reiškiau pretenzijas? Man kažkas kažkaip čia nelabai susieina. O tai gal vyrai pirmiausiai turėtų atsiprašinėti. Jeigu iš tiesų mėnesinių skausmų priežastis yra nemokėjimas atleisti vyrams už reikštas pretenzijas, man elementariai kyla klausimas, kuo vyrai geresni? Kokios jiems bėdos kyla už reiškiamas pretenzijas moterims, už jų skaudinimą, už įžeidinėjimus, už suteiktą skausmą? Čia galbūt labai jau taip feministiškai skamba, bet paprasčiausiai tokie klausimai iškilo. Skausmas- tai informacija, kad kažką negerai darai. Iš šito tavo posto aišku, ką. Jei nori būti sveika (nors iš tiesų tikslas neturėtų būti toks), turi sugebėti atleisti visas nuoskaudas, visus įžeidimus, visas pretenzijas. Tai turi būti ne paviršinis atleidimas. Kai atleidi visiškai, iš atminies pats įvykis išdyla.Ir turi suprasti, kad jeigu tau reiškia pretenzijas, vadinasi, tau jų reikia. Negalima kaltinti vyro, kad jis tau reiškia pretenzijas. Reikia reaguoti į tai ramiai. Jeigu tave žemina, vadinasi, tau to reikia. Pati prisiprašei. Yra kažkokia priežastis. Kai atgailauji, turi atsiprašyti ne tik dėl to, kad supykai ar įsižeidei, bet turi paprašyti atleidimo ir tam žmogui, kuris tave supykdė ar įžeidė. |
|
| Puslapis 1 iš 3 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|