PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS
http://baltai.lt/psichologija/

Gimimo eiliškumo įtaka asmenybei. Koks yra pirmagimis?
http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=49&t=599		 Puslapis 1 iš 1
Autorius:  Baltas [ Pir Geg 29, 2006 3:36 pm ]
Pranešimo tema:  Gimimo eiliškumo įtaka asmenybei. Koks yra pirmagimis?
Laura Rimkutė rašė:
Gimimo eiliškumo įtaka asmenybei. Koks yra pirmagimis?
Tikriausiai kiekvienas esate girdėjęs teoriją, kad žmogaus asmenybei įtakos gali turėti gimimo eiliškumas šeimoje.

Jūs galite turėti vienokių ar kitokių būdingų savybių rinkinį, kuris priklausys nuo to, pirmas, antras, jauniausias ar vienintelis vaikas savo šeimoje esate. Ypač daug dėmesio šiam klausimui skiria individualiosios psichologijos teorija, kurios pradininkas buvo Alfredas Adleris (1870-1937).

Jo nuomone, žmogaus asmenybės pagrindiniai bruožai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Santykiai su motina, o vėliau ir kitais šeimos nariais, yra ypač svarbūs asmenybės formavimosi procesui. Išgyventa situacija šeimoje išlieka visam laikui, keičiasi tik aplinkybės ir asmenys.

Reikia pripažinti, kad su šia nuomone sutinka toli gražu ne visi mokslininkai. Yra nemažas būrys psichologų, teigiančių, kad, atlikdami tyrimus, jie nepastebėjo jokio tiesioginio ryšio tarp gimimo eiliškumo šeimoje ir asmenybės savybių. Tačiau turbūt didesnis būrys yra tokių, kurių tyrimai rodo ką kita. Jie randa vienokių ar kitokių sąsajų ir teigia, kad gimimo eiliškumas lemia konkrečius asmenybės bruožus.
<...>

Pilnas straipsnis http://www.skrynia.lt/modules.php?name= ... e&sid=1285

Tai mums lemia ką nors tas gimimo eiliškumas ar ne?
Autorius:  elenutia [ Šeš Lie 01, 2006 12:29 am ]
Pranešimo tema: 
visgi manyčiau, kad lemia. Juk vaikas augęs šeimoje vienaturtėlis, bus visiškai kitaip auklėjamas nei tie, kurie turi brolius ar seseris. Ir dar iš pirmagimių vaikų kartais reikalaujama daugiau nei iš jaunėlių.
Autorius:  Baltas [ Sek Lie 02, 2006 12:22 am ]
Pranešimo tema: 
elenutia rašė:
Ir dar iš pirmagimių vaikų kartais reikalaujama daugiau nei iš jaunėlių.

Taip jau lemta vyresnėliams :). O pati vyresnėlė? :wink:
Autorius:  elenutia [ Sek Lie 02, 2006 7:22 pm ]
Pranešimo tema: 
Deja... vyresnėlė :)
Autorius:  BURTONIS [ Sek Lie 02, 2006 9:57 pm ]
Pranešimo tema: 
elenutia rašė:
Deja... vyresnėlė :)

Ar avataras atspindi tikrąją vyresnėlę? :roll:
Autorius:  elenutia [ Pir Lie 03, 2006 2:17 pm ]
Pranešimo tema: 
Avataras ir pasirinktas nick'as atspindi tikrąją mane, o ne mano "statusą" šeimoje :)
Autorius:  Belladonna [ Pen Rgp 04, 2006 3:54 am ]
Pranešimo tema: 
Turbūt reiktų pradėti nuo tėvų santykio su pirmuoju vaiku šeimoje. Juk pirmagimis moko tėvus būti Tėvais. O kad ir ko besimokytume, turbūt neįmanoma apsieiti be klaidų. Štai ir pirmas minusas naujagimiui. Pirmasis vaikas, grubiai tariant, tampa auginimo, auklėjimo - ugdymo eksperimentu. Sekančiam vaikeliui jau būna pramintas kelias. Kaip taisyklė, gan dažnai pirmasis vaikas gali būti tėvų įvardijamas kaip sunkiai auklėjamas. Nors toli gražu taip nėra, juk kiekvienas pirmas kartas yra sunkesnis. Deja, kaltė krenta ant vaiko pečių. Dar gan dažnas atvejis,kad vyresnėlis gali pasijusti mažiau mylimas. Tiek A.Adleris, tiek Z.Froidas įspėtų dėl rizikos, kad vaikas gali susiformuoti klaidingas nuostatas ar net kompleksus. Ir jie, mano manymu, būtų visiškai teisūs. Tuo remiantis galima paaiškinti atsirandantį atstumą ir šaltumą tėvų - pirmagimio santykiuose (aišku, čia tik viena iš galimų priežasčių). Ir vėl, greičiausiai, bus kaltinamas vaikas. Dabar iš gerosios pusės :). Savarankiškumas! Čia jau neginčijamas faktas. Atsakomybės jausmas. Rūpestingumas....ir pirmagimiui reikia daugiau mokėti, nei sekančiam vaikui (tarkim, buities darbai). Kitas dėmesio vertas dalykas yra labai dviprasmiškas, ir čia jau turbūt nemažą vaidmenį vaidina vyresnėlio tėvų ir aplinkos suformuotas charakteris, auklėjimo įtaka ir temperamentas (manyčiau, įgimtas). Kadangi tėvai žymiau daugiau dėmesio skiria mažyliui, vyresnysis tampa laisvesnis. Padidėja rizika užsiimti ne itin tinkama ir smerktina veikla...nors gali būti kaip tik priešingai:). Vaikas lieka daugiau laiko pats su savimi. Įpranta būti su savimi...taigi greičiau pradeda save pažinti, o čia jau galime vardinti savęs pažinimo privalumus iki užkimimo:). Arba apsineria į labai konkrečią veiklą pvz.: meną, sportą...juk tėvai neturi kada su vaiku užsiimti, taigi tenka suktis pačiam. Taigi, didelė tikimybė, kad užaugs tvirtas, gabus, savimi pasirūpinantis žmogus. O gal net genijus:)? juk talento tereikia tik vieno procento, o visa kita darbas:)

Mano išvada: nekalbant konkrečiais atvejais, tai jaunėlio gyvenimas yra "minkštesnis", patogesnis, saldesnis, bet tai neatsveria vyresnėlio įgautos patirties, kad ir ne taip švelniai:). Vėl gi, kategoriškai teigti negalima, nes kiekvienas esame unikalus:)

Neužsipulkit, kad nuvertinau jaunėlius :!: . Tikrai ne. Tiesiog diskusijos tema buvo sukonkretinta būtent pirmagimių klausimų, todėl daugiau kalbėjau ir didesnį dėmesį skyriau būtent jiems:)
Autorius:  optiMiste [ Sek Rgs 03, 2006 3:09 am ]
Pranešimo tema: 
didžiulę reikšmę turi ir tai, kelių metų skirtumas yra tarp vaikų, kokio amžiaus buvo pirmagimis, kai gimė kitas vaikas. prie to prisideda vystymosi psichologijos ypatumai, tiek pačių tėvų visapusiška patirtis.
Puslapis 1 iš 1 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/