Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 5:21 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Negrynaveislių lietuvių ugdymas 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Negrynaveislių lietuvių ugdymas
Negrynaveislių lietuvių ugdymas

Dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė,
2006 gegužės mėn. 30 d.

Seimas pradėjo svarstyti Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, kuria siekiama sukurti kuo palankesnes sąlygas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems ugdyti. Tačiau šios bendros formuluotės slepia keistus dalykus.

Visame programos tekste nerasime žodžių etninė kultūra, nors būtent ji yra „tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė,(...) tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą“ (iš 1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo preambulės).

Regis, šios sąvokos programoje vengta sąmoningai, nes bene pagrindinis programos autorius Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys per šios programos projekto svarstymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete gana originaliai įvardijo svarbiausią jos tikslą – programa skirta negrynaveislio lietuvio ugdymui. Ar tai reikštų, kad grynaveislis lietuvis – tai radikalus nacionalistas, keliantis grėsmę greta gyvenantiems kitų tautybių piliečiams? O gal už šių žodžių slypi dar kažkas?

Globalinės kultūros srovės

Kitų kultūrų skverbimasis per vis populiarėjantį internetą, gausius televizijos kanalus, besiplečiančius asmeninio bendravimo ryšius toks intensyvus, kad neišvengiamai formuojasi globalinės kultūros srovės. Vargu ar globalėjančiame pasaulyje šio fenomeno išvengti įmanoma ir apskritai ar verta jo vengti. Tačiau vien šia linkme formuojant ugdymą ir atmetant etninės kultūros svarbą gali būti pakirstos tautinėmis tradicijomis pagrįstos visuomenės gyvenimo vertybės. Sudaromos sąlygos, net palankesnės negu tarybiniu laikmečiu, formuoti abejingus piliečius, tik paviršutiniškai suvokiančius etninės kultūros prasmę. Taip atveriamos durys į naują internacionalizmą – multikultūrinę erdvę, kurioje viešpatauja mankurtai.

Gyvas tokio rezultato šiandieninis pavyzdys – Olandija. Keletą dešimtmečių buvusi abejinga multikultūrinės visuomenės formavimosi procesams, kuriems neabejotinai stiprią įtaką darė imigracijos srautai, ši valstybė galų gale suskubo ieškoti veiksmingos šio reiškinio atsvaros. Pasirodo, kultūrų mišrainė anaiptol nėra toks nepavojingas hibridas, kurio tikslas, kaip manyta, ugdyti tolerantišką visuomenę ir demokratiškąsias vertybes. Priešingai, nuožmiai stelbiama kamieninė kultūra. Šį procesą neretai lydi religinis agresyvumas, formuojasi ne kultūrinės įvairovės visuomenė, o bedvasių mutantų kartos.

Beje, šie reiškiniai būdingi ne tik Olandijai, bet ir daugeliui kitų Europos valstybių, kurios tarsi geraširdės madonos rūpinosi visuotinės gerovės kūrimu. Tačiau tos gerovės taip ir nepasiekta, o kai multikultūrinis ugdymas peržengė tam tikrą ribą, ekonominė ir ypač socialinė integracija įgavo neigiamą pobūdį bei ėmė grėsti tų valstybių etniniam identitetui. Prieš pusmetį Prancūzijoje vykusios riaušės ir siautėjimai, kuriuos sukėlė iš esmės multikultūriniai konfliktai, yra puikiausia tokio rezultato iliustracija.

Kultūrinės invazijos atvejis

Galbūt Seime pradėtoji svarstyti programa yra savotiškas prevencinių priemonių kompleksas, padėsiantis išvengti kultūrų konflikto, kuris jau gresia ir Lietuvai? Tokį susirūpinimą nebent būtų galima paaiškinti akivaizdžia ir neatidėliotina būtinybe. Bet ar tokia būtinybė jau iškilo Lietuvoje? Kol kas jos lyg nematyti, o akis visų pirma bado kiti daug aktualesni rūpesčiai – kad ir didėjantis nelankančių mokyklą vaikų skaičius, augantis nusikalstamumas, jaunimo ir visuomenės nukultūrinimas, vartotojiškų nuostatų įsigalėjimas. Taigi ši programa greičiau panašesnė į dar vieną nesusipratimą, o jį lėmė įvairiausios strategijos, kurios būdavo pamirštamos vos jas parengus.

Tačiau gali būti, kad būtinybę parengti programą paskatino visai kiti dalykai – tai beatodairiškas viešosios kultūrinės erdvės amerikonizavimas, pataikavimas ir garbinimas visko, kas atplukdoma ir atpučiama iš anapus Atlanto. Keisčiausia, kad, dėdamiesi europiečiais ir mojuodami mėlynomis vėliavėlėmis, kaskart susiduriame su kokia nors amerikietiškąja svetimybe.

Jei tos svetimybės būtų tikrosios vertybės, tuomet galėtume džiaugtis vykstančiais kultūriniais ir kitokiais mainais, nes, kaip rašo knygoje „Kultūrų sandūra“ unikalusis britas Richardas D. Levis, „kultūrų įvairovė turi savų lobių, kuriuos atskleidę galėtume turėti neįkainojamos naudos: įgytume platesnį akiratį, o mūsų veikla ir strategija neštų didesnį pelną“.

Kalbama apie kultūrų įvairovę, tačiau kodėl populiarusis TV3 kanalas iš dešimties filmų (neaplenkiant ir animacinių) devynis būtinai transliuoja būtent iš JAV? Argi tai ne akivaizdi amerikonizacija, tiesiogiai daranti įtaką Lietuvos piliečių ir ypač jaunimo ugdymui? Nejaugi amerikietiškų veidų daužymo ir kitų nešvankių banalybių demonstravimas Lietuvai tapo nebeišvengiamas, o humoro srityje jau taip išsekome, kad esame priversti tenkintis ne savo krašto, o Amerikos juokingiausiais namų vaizdeliais?

Taip ir peršasi mintis, kad greičiausiai Holivudas mūsiškėms komercinėms televizijoms viską teikia veltui, o gal tuo pasirūpina dosnusis Georgas Sorosas, puikiai suprantantis, kad kultūrinė invazija išpurena dirvą svetimai ideologijai, kuriai įkandin seka ir kapitalas?

Amerikietiškas ugdymo modelis

Ko gera, visiškai neatsitiktinai dar 1995 m. į Lietuvą atklydo JAV pilietinio ugdymo modelį apibendrinanti knyga „Civitas“, kurią keli sociologai išvertė į lietuvių kalbą. Ugdyti pilietinį aktyvumą mūsiškėje gana pasyvioje visuomenėje be galo svarbu, todėl šios knygos atsiradimas, atrodytų, gali būti visapusiškai naudingas. Vis dėlto verčia suklusti tai, kad vienas šios knygos vertėjų Arūnas Poviliūnas, jos pratarmėje nepagailėjęs liaupsių šiai amerikietiškajai metodikai, tarsi nemato reikalo net užsiminti, kaip ją reikėtų adaptuoti Lietuvos sąlygomis. Gausybė knygoje pateiktų pavyzdžių iš JAV istorijos ir kasdienio šios šalies žmonių gyvenimo toli gražu nėra tokie patys kaip mūsų šalyje.

Dar keisčiau atrodo, kai šie JAV pilietinio ugdymo metmenys padauginami Lietuvai didžiuliu 6000 egzempliorių tiražu ir kaip rekomendacija išsiuntinėjami visoms šalies mokykloms. Ar leistina rekomenduoti neadaptuotą, vietinei savimonei ir terpei nepritaikytą, neapmąstytą metodiką, remiantis vien nuostata, girdi, edukaciniai tikslai iš esmės visur vienodi? Šią metodiką rekomendavus mokykloms, sąmoningai ar ne padaryta meškos paslauga tautiniam ugdymui, kadangi visiškai neatsižvelgta į skirtingą tautiškumo suvokimą JAV ir Europos valstybėse (taip pat ir Lietuvoje).

Pastarosiose tautiškumas neabejotinai suvokiamas labiau kaip visuomenės vertybė, Europoje valstybių esmę didžiąją dalimi lemia etninis principas, tik vėliau formuojasi demokratinė visuomenės struktūra. JAV raidoje etninės aplinkybės didesnio vaidmens nevaidino, amerikietiškojo pilietiškumo prigimtį ir konkrečias jo formas suformavo visiškai kiti dalykai. Šie JAV ir Europos šalių skirtumai, grindžiami skirtingomis vertybėmis, yra tokie ryškūs, kad bendrosios vadybos srityje niekam iš kompanijų vadovų net nekyla mintis imti ir automatiškai kito kontinento modelius be jokios adaptacijos perkelti į savąją terpę.

Tuo tarpu jaunimo ugdymo srityje, pasirodo, tai visiškai įmanomas dalykas, nesukeliantis švietimo ir auklėjimo strategams jokių abejonių bei dvasinių svyravimų. Sprendimą rekomenduoti amerikietiškąjį „Civitą“ mokykloms būtų galima laikyti savotišku provincialaus entuziazmo pagimdytu nesusipratimu. Laimei, daugelyje Lietuvos mokyklų ši metodika toliau vadovų kabineto taip ir nepasklido. Tačiau kai kurių strategų atkaklumas, kaip matome, neblėsta – dabar šią proamerikinę pilietinio ugdymo sampratą siekiama integruoti į minėtą Seime svarstomą Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą.

delfi.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Geg 31, 2006 12:12 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007