Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Spa 23, 2019 1:38 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Terminai, sąvokos, apibrėžimai 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Terminai, sąvokos, apibrėžimai
KAI KURIE TERMINAI IR SĄVOKOS (Filosofija)

apriorinis — neįrodinėjamas; aprioriškai — be įrodymų (priimamas)

argumentas — tai, kuo remiamas įrodymas

atributas — naujaisiais amžiais — daikto duotybė, tai, be ko daiktas neegzistuoja

bendroji sąvoka (universalija) — aukščiausio abstraktumo žodis, kuriam yra suteikta apibrėžta reikšmė

būtis — abstrakčiausias to, kas egzistuoja, kas yra, apibūdinimas; pirmykštėje visuomenėje būtimi laikytas bet kuris gyvybiškumas, gyvybė, antikoje — protas, viduramžiais — idealybė, naujaisiais laikais — materialybė; marksizmas būtimi laiko nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį

daiktiškumas — bendriausias materijos medžiaginių savybių apibūdinimas

deduktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai atskiri atvejai išvedami iš prielaidos

dievas — gamtiškai (kaip gyvybės galimybė) paaiškinamas būties pradas; toks dievas būtinai turi tikrinį, iš kitų dievų jį išskiriantį vardą, pavyzdžiui, Dzeusas, Jupiteris. Nuo šių dievų skiriasi būties pradą absoliučiai (t. y. visapusiškai, visai) išreiškiantis pradas — dievas kaip toks: Dievas

Dievas — būties viršgamtiškasis pradas, absoliutas

dualizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja du (idealus ir materialus) jos pradai dvasia — abstraktus gyvasties fakto supratimas

dvasiškumas — gyvastis, suprantama kaip nedaiktiškumas, kaip idealumas.

egzistencija — viena svarbiausių egzistencializmo filosofijos sąvokų, reiškianti būtį, suprantamą kaip jusliško žmogaus viršjuslišką buvimą, gyvenimą nuolat stengiantis pakelti virš žmogaus medžiagiškojo sąlygotumo; egzistenciją reikia skirti nuo egzistavimo: pastaroji sąvoka reiškia priešinga, būtent, žmogaus buvimą visiškai susitapatinus su savo medžiagiškumu

ekstensyvus — išoriškai įtemptas, be ryšio su našios įtampos šaltiniu, mažėjančio našumo empirinis — jusliškas, juslinio patyrimo būdu gautas.

empirizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, kai tikro žinojimo prielaida ir pagrindu laikomas juslinis patyrimas.

esamybė — esmė, kai ji suprantama kaip jusliškai daiktiška visuma; jos atskiras momentas apibūdinamas sąvoka esatis; jeigu tas atskiras momentas suprantamas kaip jusliškai apčiuopiamas dvasiškumas, sakoma esybė, o jeigu protu — esinys.

fenomenas — jusliškai suvokiamas reiškinys (esatis) arba reiškinių visuma (esamybė) fundamentalus — būtiškai esmingas

genealizacija — esminių savybių ar bruožų išskyrimas ir suvisuotinimas

generavimas — kūrimas, gaminimas sužadinant, išskiriant

gyvastis — gyvybės visuma

gyvastingumas — gyvasties konkrečios raiškos dominavimas

gyvastiškumas — gyvasties dvasiškojo prado raiškos dominavimas

helenizmas — nuo Aleksandro Makedoniečio prasidedanti ir iki I m. e. a. trunkanti graikų kultūros įtakos epocha

helenistinė filosofija — helenizmo laikais klestėjusi stoikų, epikūriečių, skeptikų ir kt. filosofija

idealija — idealybės elementas (vaizdinys, sąvoka, idėja ir pan.), analogas mateiialijai — sąvokai, kuri žymi kiekvieną juslinės realybės elementą; idealijos nereikia klaidingai priešinti realijai: reali, t. y. tikrai egzistuojanti, gali būti ir materialija (kai ji liudijama juslių), ir idealija (kai ji liudijama proto), reali gali būti ir idealybė (visi viduramžiai, daugelis tikėjimo filosofų ir šiandien idealybę taip ir supranta), ir materialybė

idealybė — suvokimo, supratimo, žinojimo ir tikėjimo rezultatų visuma, proto ir jausmų liudijama realybė imperatyvas — liepinys

induktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai prie bendrų išvadų einama nuo atskirų faktų

intelektas — sugebėjimas suprasti, t. y. visą suvokimo ir protavimo veik­lą sistemizuoti pagal vieną principą, įgalinantį visų pažintinės veiklos rezultatų reikšmes apibrėžti remiantis vienu kriterijumi intensyvus — vidujai įtemptas, našus

intersubjektyvus — pakylantis virš subjektyvumo randant dviejų ar daugiau subjektyvių požiūrių apibendrinimą intuityvus — nujaučiantis, nuojautos dėka įžvelgiantis intuityvizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant nuojautos atveriamą realybę išorybė — žmogaus išorės vienovė

Įžvalga — tiesos intuityvaus radimo būdas

koncepcija — pažiūrų apibrėžtumas ir jį pagrindžiantys argumentai

Leviatanas — biblinė jūrų pabaisa, kažkas milžiniška ir siaubinga

mąstymas — operavimas supratimo produktais materialybė — jusliškai paliudijama realybė

materiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suabstraktintas supratimas medžiagiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suvokimas mechanistinis — reiškinių aiškinimo būdas, tikru pripažįstantis tik mechaninį priežasties pasekmės santykį

metodas — veiklos organizavimo tvarka, tikslo siekimo būdas metodologija — metodo ar jų visumos pagrįstumo ir pritaikomumo tyrinėjimas

modusas — būdas; viduramžiais — daikto buvimo būdas, naujaisiais amžiais — daikto požymis

monizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja vienas (idealus arba materialus) jos pagrindas.

objektyvus — objekto sąlygotą tvarką atitinkantis žinojimas orientuotumas — jausmų, valios, mąstymo kryptingumas tam tikro pobūdžio, tam tikros krypties veiklai; orientacija — individuali šio sąlygotumo kryptis

panlogizmas — pasaulio prigimties ir raidos loginį pobūdį teigianti idealistinė koncepcija

paralogizmas — neteisingai pritaikytas loginis veiksmas, išreiškiantis klaidingą išvadą

pasaulėjauta — ikiracionalus pasaulio suvokimas

pasaulėvoka — elementari pasaulio racionalaus pažinimo visuma

pasaulėžvalga — pažiūrų apie pasaulį visuma

pasaulėžiūra — pažiūrų apie pasaulį sistema pasaulėkūra — pasaulio kūrimo tvarka ir vyksmas

pasaulėranga — pasaulio egzistavimo tvarka

pasaulėdara — pasaulio tapsmo tvarka (kosmogonija)

pasaulėtyra — pasaulio tvarkos tyrinėjimas (kosmologija)

postulatas — be įrodymų priimamas teorijos pradmuo (aksioma, principas) principas — mąstymo tvarkos pradmuo

racionalus — protingas, protiškai tikslingas, protiškai būtiškas

racionalizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant kosmiškai būtišką protą refleksija — sąmonės savivokos aktas

samprata — elementarus objekto supratimo konceptualizavimas savimonė — savęs kaip esaties suvokimas; jį įgalinantis procesas —savivoka

savitaiga — savęs teigimas sau, įtvirtinant save išorinėje aplinkoje

scientizmas — mokslo reikšmės ir vaidmens kultūrai absoliutizacija

sensualizmas — pažinimo koncepcija, pagal kurią vienintelis tikro pažinimo šaltinis yra pojūtis

scholastika — viduramžių mokyklose dėstyta filosofija

siela — sudaiktintas abstraktus gyvasties fakto supratimas

sinkretizmas — nediferencijuota daiktų būsena

silogizmas — dedukcinio samprotavimo loginė forma

spekuliatyvus — abstrakčiu protavimu paremtas mąstymas

sprendinys — tiesioginiu sakiniu išreikšta mintis; sprendimo gavimo procesas — sprendimas

stebėtojiškumas — pažinimo proceso supratimas, pagal kurį aktyvusis pradas pažinime; yra išorinis pasaulis, betarpiškai ???įvedąs" save į pažinimo subjektą, kurio funkcija (paskirtis) yra pasyvus pažinimo medžiagos priėmimas (stebėjimas)

subjektas — pažįstančioji realybė; pažįstamoji realybė — objektas subjektyvus — subjekto primesto turinio turintis žinojimas

substancija — kintančios tikrovės kokybinė vienovė, esmė

substancialumas — kokybinis esamybės arba esaties vieningumas

supratimas — protinis aplinkos įsisavinimas

suvokimas — juslinis aplinkos įsisavinimas

sveikas protas — juslinio patyrimo sąlygotus kriterijus atitinkąs proto turinys

tapsmas (tapimas) — daiktų ir reiškinių išsirutuliojimas, atsiradimas teizmas — Dievo kaip viršgamtiškos esybės raiškos esamybe koncepcija; skirtingai nuo teizmo, deizmas — Dievo beasmeniškumo supratimu paremta idealistinė koncepcija

teleologija — gamtos reiškinių tikslingumą teigianti koncepcija

tikintis — tas, kuris tiki tikėjimu (tikėtinu žinojimu)

tikintysis — tas, kuris tiki tikėjimu (idėjų visuma, religija)

tikras — neabejotinas pažinimo arba juslinio, arba racionalaus pobūdžio reikalavimų požiūriu

transcendencija — sugebėjimas peržengti ribą (pavyzdžiui, žinojimo ribą, įeinant į tikėjimo sferą)

transcendentinis — sąmonei anapusiškas

transcendentalinis — patyrimą sąlygojantis ikipatyrimiškumas

utilitarinis — požiūris ar vertinimas, dalyko prasmingumo ar reikšmingumo kriterijumi laikantis naudingumą

verifikacija — patikrinimas, kai teiginiui randamas atitikmuo jusliškai tikrame patyrime

vidujybė — žmogaus vidaus vienovė

viršgamtiškumas — tai, kas negali būti paaiškinta gamtinėmis prielaidomis arba priežastimis

voliuntarizmas — valios kaip svarbiausio visos esamybės prado pripažinimas ir jo išplėtojimas į pažiūrų sistemą

žinojimas — tikrumo kriterijus atitinkantis pažinimo turinys

http://filo.web1000.com/istorija/ozolas/strp/42.htm

Pildykite ir jūs, jei rasite daugiau apibrėžimų, įkelkite ir nurodykite šaltinį.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Bir 07, 2006 7:02 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007