KAI KURIE TERMINAI IR SĄVOKOS (Filosofija) apriorinis — neįrodinėjamas; aprioriškai — be įrodymų (priimamas)
argumentas — tai, kuo remiamas įrodymas
atributas — naujaisiais amžiais — daikto duotybė, tai, be ko daiktas neegzistuoja
bendroji sąvoka (universalija) — aukščiausio abstraktumo žodis, kuriam yra suteikta apibrėžta reikšmė
būtis — abstrakčiausias to, kas egzistuoja, kas yra, apibūdinimas; pirmykštėje visuomenėje būtimi laikytas bet kuris gyvybiškumas, gyvybė, antikoje — protas, viduramžiais — idealybė, naujaisiais laikais — materialybė; marksizmas būtimi laiko nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį
daiktiškumas — bendriausias materijos medžiaginių savybių apibūdinimas
deduktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai atskiri atvejai išvedami iš prielaidos
dievas — gamtiškai (kaip gyvybės galimybė) paaiškinamas būties pradas; toks dievas būtinai turi tikrinį, iš kitų dievų jį išskiriantį vardą, pavyzdžiui, Dzeusas, Jupiteris. Nuo šių dievų skiriasi būties pradą absoliučiai (t. y. visapusiškai, visai) išreiškiantis pradas — dievas kaip toks: Dievas
Dievas — būties viršgamtiškasis pradas, absoliutas
dualizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja du (idealus ir materialus) jos pradai dvasia — abstraktus gyvasties fakto supratimas
dvasiškumas — gyvastis, suprantama kaip nedaiktiškumas, kaip idealumas.
egzistencija — viena svarbiausių egzistencializmo filosofijos sąvokų, reiškianti būtį, suprantamą kaip jusliško žmogaus viršjuslišką buvimą, gyvenimą nuolat stengiantis pakelti virš žmogaus medžiagiškojo sąlygotumo; egzistenciją reikia skirti nuo egzistavimo: pastaroji sąvoka reiškia priešinga, būtent, žmogaus buvimą visiškai susitapatinus su savo medžiagiškumu
ekstensyvus — išoriškai įtemptas, be ryšio su našios įtampos šaltiniu, mažėjančio našumo empirinis — jusliškas, juslinio patyrimo būdu gautas.
empirizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, kai tikro žinojimo prielaida ir pagrindu laikomas juslinis patyrimas.
esamybė — esmė, kai ji suprantama kaip jusliškai daiktiška visuma; jos atskiras momentas apibūdinamas sąvoka esatis; jeigu tas atskiras momentas suprantamas kaip jusliškai apčiuopiamas dvasiškumas, sakoma esybė, o jeigu protu — esinys.
fenomenas — jusliškai suvokiamas reiškinys (esatis) arba reiškinių visuma (esamybė) fundamentalus — būtiškai esmingas
genealizacija — esminių savybių ar bruožų išskyrimas ir suvisuotinimas
generavimas — kūrimas, gaminimas sužadinant, išskiriant
gyvastis — gyvybės visuma
gyvastingumas — gyvasties konkrečios raiškos dominavimas
gyvastiškumas — gyvasties dvasiškojo prado raiškos dominavimas
helenizmas — nuo Aleksandro Makedoniečio prasidedanti ir iki I m. e. a. trunkanti graikų kultūros įtakos epocha
helenistinė filosofija — helenizmo laikais klestėjusi stoikų, epikūriečių, skeptikų ir kt. filosofija
idealija — idealybės elementas (vaizdinys, sąvoka, idėja ir pan.), analogas mateiialijai — sąvokai, kuri žymi kiekvieną juslinės realybės elementą; idealijos nereikia klaidingai priešinti realijai: reali, t. y. tikrai egzistuojanti, gali būti ir materialija (kai ji liudijama juslių), ir idealija (kai ji liudijama proto), reali gali būti ir idealybė (visi viduramžiai, daugelis tikėjimo filosofų ir šiandien idealybę taip ir supranta), ir materialybė
idealybė — suvokimo, supratimo, žinojimo ir tikėjimo rezultatų visuma, proto ir jausmų liudijama realybė imperatyvas — liepinys
induktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai prie bendrų išvadų einama nuo atskirų faktų
intelektas — sugebėjimas suprasti, t. y. visą suvokimo ir protavimo veiklą sistemizuoti pagal vieną principą, įgalinantį visų pažintinės veiklos rezultatų reikšmes apibrėžti remiantis vienu kriterijumi intensyvus — vidujai įtemptas, našus
intersubjektyvus — pakylantis virš subjektyvumo randant dviejų ar daugiau subjektyvių požiūrių apibendrinimą intuityvus — nujaučiantis, nuojautos dėka įžvelgiantis intuityvizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant nuojautos atveriamą realybę išorybė — žmogaus išorės vienovė
Įžvalga — tiesos intuityvaus radimo būdas
koncepcija — pažiūrų apibrėžtumas ir jį pagrindžiantys argumentai
Leviatanas — biblinė jūrų pabaisa, kažkas milžiniška ir siaubinga
mąstymas — operavimas supratimo produktais materialybė — jusliškai paliudijama realybė
materiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suabstraktintas supratimas medžiagiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suvokimas mechanistinis — reiškinių aiškinimo būdas, tikru pripažįstantis tik mechaninį priežasties pasekmės santykį
metodas — veiklos organizavimo tvarka, tikslo siekimo būdas metodologija — metodo ar jų visumos pagrįstumo ir pritaikomumo tyrinėjimas
modusas — būdas; viduramžiais — daikto buvimo būdas, naujaisiais amžiais — daikto požymis
monizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja vienas (idealus arba materialus) jos pagrindas.
objektyvus — objekto sąlygotą tvarką atitinkantis žinojimas orientuotumas — jausmų, valios, mąstymo kryptingumas tam tikro pobūdžio, tam tikros krypties veiklai; orientacija — individuali šio sąlygotumo kryptis
panlogizmas — pasaulio prigimties ir raidos loginį pobūdį teigianti idealistinė koncepcija
paralogizmas — neteisingai pritaikytas loginis veiksmas, išreiškiantis klaidingą išvadą
pasaulėjauta — ikiracionalus pasaulio suvokimas
pasaulėvoka — elementari pasaulio racionalaus pažinimo visuma
pasaulėžvalga — pažiūrų apie pasaulį visuma
pasaulėžiūra — pažiūrų apie pasaulį sistema pasaulėkūra — pasaulio kūrimo tvarka ir vyksmas
pasaulėranga — pasaulio egzistavimo tvarka
pasaulėdara — pasaulio tapsmo tvarka (kosmogonija)
pasaulėtyra — pasaulio tvarkos tyrinėjimas (kosmologija)
postulatas — be įrodymų priimamas teorijos pradmuo (aksioma, principas) principas — mąstymo tvarkos pradmuo
racionalus — protingas, protiškai tikslingas, protiškai būtiškas
racionalizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant kosmiškai būtišką protą refleksija — sąmonės savivokos aktas
samprata — elementarus objekto supratimo konceptualizavimas savimonė — savęs kaip esaties suvokimas; jį įgalinantis procesas —savivoka
savitaiga — savęs teigimas sau, įtvirtinant save išorinėje aplinkoje
scientizmas — mokslo reikšmės ir vaidmens kultūrai absoliutizacija
sensualizmas — pažinimo koncepcija, pagal kurią vienintelis tikro pažinimo šaltinis yra pojūtis
scholastika — viduramžių mokyklose dėstyta filosofija
siela — sudaiktintas abstraktus gyvasties fakto supratimas
sinkretizmas — nediferencijuota daiktų būsena
silogizmas — dedukcinio samprotavimo loginė forma
spekuliatyvus — abstrakčiu protavimu paremtas mąstymas
sprendinys — tiesioginiu sakiniu išreikšta mintis; sprendimo gavimo procesas — sprendimas
stebėtojiškumas — pažinimo proceso supratimas, pagal kurį aktyvusis pradas pažinime; yra išorinis pasaulis, betarpiškai ???įvedąs" save į pažinimo subjektą, kurio funkcija (paskirtis) yra pasyvus pažinimo medžiagos priėmimas (stebėjimas)
subjektas — pažįstančioji realybė; pažįstamoji realybė — objektas subjektyvus — subjekto primesto turinio turintis žinojimas
substancija — kintančios tikrovės kokybinė vienovė, esmė
substancialumas — kokybinis esamybės arba esaties vieningumas
supratimas — protinis aplinkos įsisavinimas
suvokimas — juslinis aplinkos įsisavinimas
sveikas protas — juslinio patyrimo sąlygotus kriterijus atitinkąs proto turinys
tapsmas (tapimas) — daiktų ir reiškinių išsirutuliojimas, atsiradimas teizmas — Dievo kaip viršgamtiškos esybės raiškos esamybe koncepcija; skirtingai nuo teizmo, deizmas — Dievo beasmeniškumo supratimu paremta idealistinė koncepcija
teleologija — gamtos reiškinių tikslingumą teigianti koncepcija
tikintis — tas, kuris tiki tikėjimu (tikėtinu žinojimu)
tikintysis — tas, kuris tiki tikėjimu (idėjų visuma, religija)
tikras — neabejotinas pažinimo arba juslinio, arba racionalaus pobūdžio reikalavimų požiūriu
transcendencija — sugebėjimas peržengti ribą (pavyzdžiui, žinojimo ribą, įeinant į tikėjimo sferą)
transcendentinis — sąmonei anapusiškas
transcendentalinis — patyrimą sąlygojantis ikipatyrimiškumas
utilitarinis — požiūris ar vertinimas, dalyko prasmingumo ar reikšmingumo kriterijumi laikantis naudingumą
verifikacija — patikrinimas, kai teiginiui randamas atitikmuo jusliškai tikrame patyrime
vidujybė — žmogaus vidaus vienovė
viršgamtiškumas — tai, kas negali būti paaiškinta gamtinėmis prielaidomis arba priežastimis
voliuntarizmas — valios kaip svarbiausio visos esamybės prado pripažinimas ir jo išplėtojimas į pažiūrų sistemą
žinojimas — tikrumo kriterijus atitinkantis pažinimo turinys
http://filo.web1000.com/istorija/ozolas/strp/42.htmPildykite ir jūs, jei rasite daugiau apibrėžimų, įkelkite ir nurodykite šaltinį.