PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS http://baltai.lt/psichologija/ |
|
Terminai, sąvokos, apibrėžimai http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=51&t=634 |
Puslapis 1 iš 1 |
Autorius: | Baltas [ Tre Bir 07, 2006 7:02 pm ] |
Pranešimo tema: | Terminai, sąvokos, apibrėžimai |
KAI KURIE TERMINAI IR SĄVOKOS (Filosofija) apriorinis — neįrodinėjamas; aprioriškai — be įrodymų (priimamas) argumentas — tai, kuo remiamas įrodymas atributas — naujaisiais amžiais — daikto duotybė, tai, be ko daiktas neegzistuoja bendroji sąvoka (universalija) — aukščiausio abstraktumo žodis, kuriam yra suteikta apibrėžta reikšmė būtis — abstrakčiausias to, kas egzistuoja, kas yra, apibūdinimas; pirmykštėje visuomenėje būtimi laikytas bet kuris gyvybiškumas, gyvybė, antikoje — protas, viduramžiais — idealybė, naujaisiais laikais — materialybė; marksizmas būtimi laiko nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį daiktiškumas — bendriausias materijos medžiaginių savybių apibūdinimas deduktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai atskiri atvejai išvedami iš prielaidos dievas — gamtiškai (kaip gyvybės galimybė) paaiškinamas būties pradas; toks dievas būtinai turi tikrinį, iš kitų dievų jį išskiriantį vardą, pavyzdžiui, Dzeusas, Jupiteris. Nuo šių dievų skiriasi būties pradą absoliučiai (t. y. visapusiškai, visai) išreiškiantis pradas — dievas kaip toks: Dievas Dievas — būties viršgamtiškasis pradas, absoliutas dualizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja du (idealus ir materialus) jos pradai dvasia — abstraktus gyvasties fakto supratimas dvasiškumas — gyvastis, suprantama kaip nedaiktiškumas, kaip idealumas. egzistencija — viena svarbiausių egzistencializmo filosofijos sąvokų, reiškianti būtį, suprantamą kaip jusliško žmogaus viršjuslišką buvimą, gyvenimą nuolat stengiantis pakelti virš žmogaus medžiagiškojo sąlygotumo; egzistenciją reikia skirti nuo egzistavimo: pastaroji sąvoka reiškia priešinga, būtent, žmogaus buvimą visiškai susitapatinus su savo medžiagiškumu ekstensyvus — išoriškai įtemptas, be ryšio su našios įtampos šaltiniu, mažėjančio našumo empirinis — jusliškas, juslinio patyrimo būdu gautas. empirizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, kai tikro žinojimo prielaida ir pagrindu laikomas juslinis patyrimas. esamybė — esmė, kai ji suprantama kaip jusliškai daiktiška visuma; jos atskiras momentas apibūdinamas sąvoka esatis; jeigu tas atskiras momentas suprantamas kaip jusliškai apčiuopiamas dvasiškumas, sakoma esybė, o jeigu protu — esinys. fenomenas — jusliškai suvokiamas reiškinys (esatis) arba reiškinių visuma (esamybė) fundamentalus — būtiškai esmingas genealizacija — esminių savybių ar bruožų išskyrimas ir suvisuotinimas generavimas — kūrimas, gaminimas sužadinant, išskiriant gyvastis — gyvybės visuma gyvastingumas — gyvasties konkrečios raiškos dominavimas gyvastiškumas — gyvasties dvasiškojo prado raiškos dominavimas helenizmas — nuo Aleksandro Makedoniečio prasidedanti ir iki I m. e. a. trunkanti graikų kultūros įtakos epocha helenistinė filosofija — helenizmo laikais klestėjusi stoikų, epikūriečių, skeptikų ir kt. filosofija idealija — idealybės elementas (vaizdinys, sąvoka, idėja ir pan.), analogas mateiialijai — sąvokai, kuri žymi kiekvieną juslinės realybės elementą; idealijos nereikia klaidingai priešinti realijai: reali, t. y. tikrai egzistuojanti, gali būti ir materialija (kai ji liudijama juslių), ir idealija (kai ji liudijama proto), reali gali būti ir idealybė (visi viduramžiai, daugelis tikėjimo filosofų ir šiandien idealybę taip ir supranta), ir materialybė idealybė — suvokimo, supratimo, žinojimo ir tikėjimo rezultatų visuma, proto ir jausmų liudijama realybė imperatyvas — liepinys induktyvinis samprotavimas — samprotavimo būdas, kai prie bendrų išvadų einama nuo atskirų faktų intelektas — sugebėjimas suprasti, t. y. visą suvokimo ir protavimo veiklą sistemizuoti pagal vieną principą, įgalinantį visų pažintinės veiklos rezultatų reikšmes apibrėžti remiantis vienu kriterijumi intensyvus — vidujai įtemptas, našus intersubjektyvus — pakylantis virš subjektyvumo randant dviejų ar daugiau subjektyvių požiūrių apibendrinimą intuityvus — nujaučiantis, nuojautos dėka įžvelgiantis intuityvizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant nuojautos atveriamą realybę išorybė — žmogaus išorės vienovė Įžvalga — tiesos intuityvaus radimo būdas koncepcija — pažiūrų apibrėžtumas ir jį pagrindžiantys argumentai Leviatanas — biblinė jūrų pabaisa, kažkas milžiniška ir siaubinga mąstymas — operavimas supratimo produktais materialybė — jusliškai paliudijama realybė materiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suabstraktintas supratimas medžiagiškumas — tikrovės kaip fiziškumo suvokimas mechanistinis — reiškinių aiškinimo būdas, tikru pripažįstantis tik mechaninį priežasties pasekmės santykį metodas — veiklos organizavimo tvarka, tikslo siekimo būdas metodologija — metodo ar jų visumos pagrįstumo ir pritaikomumo tyrinėjimas modusas — būdas; viduramžiais — daikto buvimo būdas, naujaisiais amžiais — daikto požymis monizmas — tikrovės aiškinimas darant prielaidą, kad egzistuoja vienas (idealus arba materialus) jos pagrindas. objektyvus — objekto sąlygotą tvarką atitinkantis žinojimas orientuotumas — jausmų, valios, mąstymo kryptingumas tam tikro pobūdžio, tam tikros krypties veiklai; orientacija — individuali šio sąlygotumo kryptis panlogizmas — pasaulio prigimties ir raidos loginį pobūdį teigianti idealistinė koncepcija paralogizmas — neteisingai pritaikytas loginis veiksmas, išreiškiantis klaidingą išvadą pasaulėjauta — ikiracionalus pasaulio suvokimas pasaulėvoka — elementari pasaulio racionalaus pažinimo visuma pasaulėžvalga — pažiūrų apie pasaulį visuma pasaulėžiūra — pažiūrų apie pasaulį sistema pasaulėkūra — pasaulio kūrimo tvarka ir vyksmas pasaulėranga — pasaulio egzistavimo tvarka pasaulėdara — pasaulio tapsmo tvarka (kosmogonija) pasaulėtyra — pasaulio tvarkos tyrinėjimas (kosmologija) postulatas — be įrodymų priimamas teorijos pradmuo (aksioma, principas) principas — mąstymo tvarkos pradmuo racionalus — protingas, protiškai tikslingas, protiškai būtiškas racionalizmas — pažinimo klausimų aiškinimo būdas, tikro žinojimo ištaka laikant kosmiškai būtišką protą refleksija — sąmonės savivokos aktas samprata — elementarus objekto supratimo konceptualizavimas savimonė — savęs kaip esaties suvokimas; jį įgalinantis procesas —savivoka savitaiga — savęs teigimas sau, įtvirtinant save išorinėje aplinkoje scientizmas — mokslo reikšmės ir vaidmens kultūrai absoliutizacija sensualizmas — pažinimo koncepcija, pagal kurią vienintelis tikro pažinimo šaltinis yra pojūtis scholastika — viduramžių mokyklose dėstyta filosofija siela — sudaiktintas abstraktus gyvasties fakto supratimas sinkretizmas — nediferencijuota daiktų būsena silogizmas — dedukcinio samprotavimo loginė forma spekuliatyvus — abstrakčiu protavimu paremtas mąstymas sprendinys — tiesioginiu sakiniu išreikšta mintis; sprendimo gavimo procesas — sprendimas stebėtojiškumas — pažinimo proceso supratimas, pagal kurį aktyvusis pradas pažinime; yra išorinis pasaulis, betarpiškai ???įvedąs" save į pažinimo subjektą, kurio funkcija (paskirtis) yra pasyvus pažinimo medžiagos priėmimas (stebėjimas) subjektas — pažįstančioji realybė; pažįstamoji realybė — objektas subjektyvus — subjekto primesto turinio turintis žinojimas substancija — kintančios tikrovės kokybinė vienovė, esmė substancialumas — kokybinis esamybės arba esaties vieningumas supratimas — protinis aplinkos įsisavinimas suvokimas — juslinis aplinkos įsisavinimas sveikas protas — juslinio patyrimo sąlygotus kriterijus atitinkąs proto turinys tapsmas (tapimas) — daiktų ir reiškinių išsirutuliojimas, atsiradimas teizmas — Dievo kaip viršgamtiškos esybės raiškos esamybe koncepcija; skirtingai nuo teizmo, deizmas — Dievo beasmeniškumo supratimu paremta idealistinė koncepcija teleologija — gamtos reiškinių tikslingumą teigianti koncepcija tikintis — tas, kuris tiki tikėjimu (tikėtinu žinojimu) tikintysis — tas, kuris tiki tikėjimu (idėjų visuma, religija) tikras — neabejotinas pažinimo arba juslinio, arba racionalaus pobūdžio reikalavimų požiūriu transcendencija — sugebėjimas peržengti ribą (pavyzdžiui, žinojimo ribą, įeinant į tikėjimo sferą) transcendentinis — sąmonei anapusiškas transcendentalinis — patyrimą sąlygojantis ikipatyrimiškumas utilitarinis — požiūris ar vertinimas, dalyko prasmingumo ar reikšmingumo kriterijumi laikantis naudingumą verifikacija — patikrinimas, kai teiginiui randamas atitikmuo jusliškai tikrame patyrime vidujybė — žmogaus vidaus vienovė viršgamtiškumas — tai, kas negali būti paaiškinta gamtinėmis prielaidomis arba priežastimis voliuntarizmas — valios kaip svarbiausio visos esamybės prado pripažinimas ir jo išplėtojimas į pažiūrų sistemą žinojimas — tikrumo kriterijus atitinkantis pažinimo turinys http://filo.web1000.com/istorija/ozolas/strp/42.htm Pildykite ir jūs, jei rasite daugiau apibrėžimų, įkelkite ir nurodykite šaltinį. |
Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |