Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Šeš Rgp 24, 2019 5:16 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
KŪRYBIŠKOS ASMENYBĖS BRUOŽŲ SVARBA UGDYMO PROCESE 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė KŪRYBIŠKOS ASMENYBĖS BRUOŽŲ SVARBA UGDYMO PROCESE
Edita Steponavičienė

KŪRYBIŠKOS ASMENYBĖS BRUOŽŲ SVARBA UGDYMO PROCESE

Atsinaujinant visuomenei, mokykla tampa nuolatine kaitos bei naujovių diegėja, o mokytojas pagrindiniu šio proceso iniciatoriumi, jei reformuojamoji mokykla dirba kūrybiškai. Neatsitiktinai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos (1997) akcentuoja kūrybiškumo ugdymą kaip vieną svarbiausių ugdymo tikslų: “Mokykla yra įsipareigojusi žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą atsižvelgdama į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą.” Šiandienos mokyklai iškyla dvejopas uždavinys: išugdyti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybingus vaikus, t. y. gebančius diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, ne tik prisitaikyti prie nuolatinės gyvenimo kaitos, bet ir daryti įtaką naujomis idėjomis arba darbais ir kartu turtinti žmonių dvasinį ir materialinį pasaulį, mokėti kūrybiškai, pasitelkus loginį mąstymą, spręsti iškilusias problemas ar rasti būdus, kaip spręsti įvairias, netikėtas situacijas, kurias mums parengia gyvenimas.

Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų tėvai juo rūpinasi, stebi jį, auklėja, moko. O ir pats vaikas stebėdamas, tyrinėdamas aplinką, jos pasikeitimus, pamėgdžiodamas aplinkinius, bendraudamas su suaugusiais ir bendraamžiais įgyja naujų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Augant vaikui, formuojasi jo charakteris, pomėgiai, išryškėja gabumai, kuriuos pirmieji pastebi tėvai. Labai svarbu nuo mažų dienų ugdyti vaiko kūrybiškumą, nes nelavinami kūrybiniai gebėjimai išnyksta. Palankiausiais amžiaus tarpsnis ugdyti kūrybiškumą – vaikystė, ypač tretieji penktieji vaiko gyvenimo metai, kai vaikas pasižymi ypatingu imlumu, smalsumu. Labai apmaudu, jei tėvai dėl laiko stokos, o kartais ir dėl nepriteklio numoja ranka į vaiko gabumus – palieka visa tai likimo valiai.

Reikia pripažinti, kad žeme vaikščioja labai daug neatskleistų talentų, kurie galėtų mūsų gyvenimą padaryti gražesnį, malonesnį, suteikti jam šviesesnių atspalvių. Pasak A. Maslow, išugdyti kūrybišką asmenybę geriausiai padėtų ugdymas menu, ir tai ypač svarbu ne todėl, kad turėtume daugiau menininkų, bet dėl to, kad vaikai būtų geresni žmonės. Štai dėl ko pageidautina, kad pradinių klasių mokytojai pasižymėtų kūrybingumu ir savo sugebėjimais persmelktų visą ugdymo procesą, kad tai jiems leistų ne tik lengviau, paprasčiau ir suprantamiau vaikams perteikti ir įsisavinti žinias, bet ir padarytų juos kūrėjais, kurie prisidėtų savo darbais ir pasiekimais prie savo krašto gyvenimo kūrimo ir puoselėjimo.

Kuo mokytojas išraiškingiau veda pamokas, tuo geriau, nes vaikas mėgdžioja mokytoją. Labai dažnai jis nori būti panašus į pirmąjį savo mokytoją – toks pat kūrybingas, protingas, geras, gražus, įdomus, suprantantis, mokantis bendrauti, aktyvus ir t. t. Mokytojas, kuris stengiasi, kad ugdymo procesas išsiskirtų kūrybiškumu, supranta, jog užsibrėžtus tikslus lengviau pasiekti ir darbas bus efektyvesnis tuo atveju, jei ne tik jis, bet ir mokiniai pasižymės kūrybingumu. Abi šios grandys viena kitą turi ne tik suprasti, bet ir papildyti. Kūrybingi mokiniai ir mokytojai daro ugdymo procesą įdomesnį, suprantamesnį, o kūrybiškai parengtos ir pateiktos užduotys yra motyvas mokytis, žadina norą sužinoti naujų dalykų ir pan. Manyčiau, pradinių klasių mokytojas turėtų gebėti įžvelgti ir puoselėti kūrybingos asmenybės bruožus. Prieš juos primindama, iš pradžių norėčiau apibūdinti kūrybingumo sąvoką. B. Edwards teigimu, kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrasti nauja. Tai gebėjimas rasti visiškai naujus raiškos arba problemos sprendimo būdus, visai naujų dalykų atskleidimas. Anot C. Rogerso, “kūrybingumas – tai mūsų esmė ir gyvybingumas.” Kūrybingumas stiprina žmogaus vertės jausmą, spartina asmens savipildą ir asmenybės brendimą. Vaiko kūrybiškumo ugdymu domėjosi labai daug mokslininkų. Tyrinėtojai J. P. Guilfordas ir E. P. Torrance, aiškindamiesi kūrybingos asmenybės bruožus, išskyrė šiuos kūrybingos asmenybės sugebėjimus:

- mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas;
- sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;
- originalumą;
- detalumą bei išbaigtumą;
- jautrumą problemoms; sugebėjimą pamatyti neatitikimus, įžvelgti problemas ten, kur jų daugelis nepastebi;
- lakią, drąsią ir numatančią vaizduotę, kuri padeda lengvai naudotis įgyto patyrimo įspūdžiais ir kurti naujus.


Kūrybingi vaikai žaisdami, piešdami, įgyvendindami savo sumanytus darbelius saugioje aplinkoje jaučia malonumą, neįspraudžia kūrybos proceso ir produkto į “teisingumo–neteisingumo” rėmus, kurie slopintų kūrybiškumą. Jie sugeba ne tik įžvelgti problemą, bet ir pasirinkti geriausią jos sprendimo būdą, adekvačiai įvertinti savo idėjas. Su šia ypatybe yra susijęs ir mąstymo bei vaizduotės patvarumas, rodantis didelį darbingumą. Kūrybingiems vaikams nesunku perteikti surastus sprendimus pačiomis įvairiausiomis priemonėmis – žodžiais, simboliais, garsais, spalvomis.

Kūrybingi žmonės, palyginti su kitais, mokslininkų teigimu, yra:
- intelektualesni, lankstesnio ir originalesnio proto, išradingesni ir platesnių interesų, linkę susilaikyti nuo griežtų klasifikacijų;
- jiems būdingas “laisvas idėjų žaismas”, įžvalga ir sugebėjimas numatyti pasekmes;
- jie geriau negu kiti jaučiasi patekę į neaiškias arba dviprasmiškas situacijas, sugeba suvokti nevienareikšmiškumą, pirmenybę teikia sudėtingesniems dalykams, mažiau domisi buities smulkmenomis, daugiau – idėjomis ir simboliais, pertvarkymais;
- juos domina visa, kas neįprasta ir daugeliui keista;
- sąžiningai siekia sėkmės, turi stiprų saviraiškos poreikį, yra atsparūs konfliktams, nesėkmėms ir nusivylimams;
– labai darbštūs, nepakantūs režimui, nelinkę laikytis taisyklių, nemėgsta besikartojančių užduočių;
- jų gyvenime yra ryškių įkvėpimo periodų arba stiprių išgyvenimų, polinkio į riziką, daug emocionalumo ir estetinių jausmų (G. Butkienė, A. Kepalaitė. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V., 1996).

A. Petrulytė savo knygoje “Kūrybiškumo ugdymas mokant” išskiria šiuos kūrybingos asmenybės bruožus:
- atvirumas sau, kitiems, kintančiai aplinkai;
- smalsumas, bendras intelektinis aktyvumas;
- darbštumas, kuriam būdinga kūrybinio darbingumo svyravimai – pakilimai ir atoslūgiai;
- didelis emocionalumas, psichinis jautrumas ir pažeidžiamumas; kritiškumas, abejojimas pripažintomis tiesomis, nusistovėjusia tvarka, taisyklėmis, autoritetais;
- polinkis į individualų, o ne grupinį darbą;
- žaismingumas darbas ne tik dėl rezultato, bet ir dėl malonumo, pramogos; - asmenybės originalumas, elgesio keistumas;
- pasitikėjimas savo jėgomis, teigiamas savęs vertinimas, bet kartu nepasitenkinimas rezultatais.


Kūrybos procese dalyvauja visas žmogus – visu savo kūnu, jausmais ir protu, t. y. visa asmenybė. Kūrybingos asmenybės savybės, bruožai atsiskleidžia vaikui bręstant. Iš pradžių tai matyti iš pamėgtos jo veiklos, svajonių, humoro jausmo, originalios nuomonės, laisvo ir nepriklausomo mąstymo, polinkio “atrasti netvarką tvarkoje” ir iš pasitikėjimo savimi.
Atsižvelgiant į A. Maslow “poreikių hierarchiją”, pažinimo, estetiniams ir saviaktualizacijos poreikiams tenka svarbiausia vieta. Tai rodo, jog jie išsiskleidžia tik tada, kai vaikui suteikiama galimybė įgyvendinti visus kitus žemesnio lygmens poreikius. Puoselėjant vaiko kūrybingumą, reikia prisiminti, kad pirmiausia jis turi jaustis saugus, jam reikia meilės, dėmesingumo, pagarbos ir pripažinimo.

Mokytojas kartu su tėvais turi skatinti vaiko norą kūrybiškai gyventi, drąsiai eiti į naujas, nepažintas sritis, plėtoti jau įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius, įžvelgti, atpažinti ir plėtoti visų kūrybinius gebėjimus atsižvelgdamas į kiekvieno iš jų asmenybę. Vieni labiau gabūs muzikai, kiti – vaidybai, treti – dailei ir t. t., todėl, jei vaikas nenori ar nėra gabus, apie prievartą negali būti jokios minties, nes tai jį tik atbaidytų. Visi žinome, kad prievarta išugdo neapykantą. Pvz., dažnai girdime, kad vaikas labai gabus dainavimui, bet nereikėtų skirti per daug dėmesio vien tik šio jo gebėjimo puoselėjimui, nes tuo atveju nukentėtų kiti gebėjimai arba jie išvis liktų nepastebėti.

Vaiko kūrybingumas glaudžiai susijęs su jo motyvacija. Dėl to mokytojas turėtų negailėti skatinti, pagirti vaiką už menkiausius pasiekimus, kad nebūtų užgožiamas ir slopinamas jo kūrybingumas, noras save išreikšti, kad neatsirastų nepasitikėjimas savomis jėgomis, menkavertiškumo jausmas, kuris labai dažnas šio amžiaus vaikams. Be mokytojo, vaiką palaikyti, juo pasitikėti turėtų ir tėvai.

Kaip minėta, vaikai mokosi kopijuodami tėvus, mokytojus, nes laiko juos pavyzdžiu, autoritetu. Todėl ir pedagogai turi pasižymėti sėkmės motyvacija ir tai perduoti ugdytiniams. Vaikai turi matyti, kaip siekiama tam tikrų tikslų ir jų sėkmė priklauso nuo pastangų. Jie turi suprasti, kad kartais gali nepasisekti, bet nesėkmė neturėtų palaužti, kad kitą kartą tikrai pasiseks. Jie turi matyti mus, pedagogus, tėvus, artimuosius, ir prislėgtus, ir vėl kupinus jėgų bei tikėjimo. Mokytojas su tėvais tegu puoselėja įgimtą vaiko smalsumą, stengiasi neriboti jo vaizduotės.
Vienas svarbesnių veiksnių, skatinančių vaiko kūrybiškumą, yra turtinga ir įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, ekspermentuoti bei kurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia jo vaizduotei. Taip pat labai svarbus vaidmuo tenka demokratiškiems aplinkinių – tėvų, auklėtojų, mokytojų – santykiams su vaikais. Tolerantiškas elgesys vaiko atžvilgiu, neperdėta, neslopinanti iniciatyvumo globa labiausiai ugdo savarankiškumo, nepriklausomumo, nepasitikėjimo savimi jausmus. Vaiko kūrybiškumą skatina tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė. Vaikui būtina turėti savo erdvę, kurioje jis galėtų netrukdomas veikti, ir savo laiką, kurį naudotų savo nuožiūra.

Mokytojas tiek per pamokas, tiek užklasinėje veikloje sudaro sąlygas vaikams mokytis sumanumo, išradingumo vieniems iš kitų, dalytis tarp savęs išmone, fantazijomis ir įžvalga. Kūrybingumą visada žadina aplinkos ir gyvenimo reiškinių stebėjimas, žaidimai, mokymasis atrasti, formuluoti ir spręsti problemas, savarankiška kūryba mokantis. Todėl mokytojas turėtų dažniau pateikti užduočių, kurios reikalautų iš vaikų pademonstruoti kūrybiškumą. Pavyzdžiui, užbaigti eilėraščius ar pasakas, kurti švenčių scenarijus, išleisti klasės laikraštį, rašyti metraštį, sudaryti įvairias užduotis, kryžiažodžius ir galvosūkius bei spręsti, kurti rašinėlius, atpasakojimus ir kt. Be to, vaiko kūrybiškumą ugdo knygų skaitymas, įvairių tekstų atpasakojimas, taip pat raiškusis skaitymas, jei daug dėmesio kreipiame į intonaciją, įvairių dainų, šokių žaidimų kūrimas. Vaiko kūrybiškumą lavina ir dailės darbų, atliekamų įvairiomis technikomis, kūrimas.

Iš patirties žinome, kad vaikams ypač patinka bendri, atliekami susiskirsčius į grupeles, kūrybiniai darbai, nes čia kiekvienas gali ne tik atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, bet ir juos lavinti stebėdamas bendraamžius ir mokydamasis iš jų.
Per visą ugdymo procesą mokytojas turėtų stengtis sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui plėtoti, turtinti įvairius meninius gebėjimus, taip pat bandyti atskleisti dar neatpažintas ar neišsemtas jo galimybes ir tai puoselėti. Mokytojas turi gerbti vaiko nuomonę ir nesikišti į kūrybinę veiklą. Reikia skatinti, kad vaikas pats pasirinktų dominančią sritį, ir padėti jam rasti būdus, kaip šį tikslą įgyvendinti. Svarbu vaikui įdiegti, kad pradėtas darbas turi būti užbaigtas ir būtina stengtis siekti užsibrėžto tikslo, kad už savo poelgius reikės atsakyti. Ugdant kūrybingos asmenybės bruožus, svarbu nepamiršti puoselėti vaiko gerumą, sąžiningumą, draugiškumą, užuojautą kitam, kantrybę, teisingumą ir dvasios stiprybę.

Jei mokytojas su vaikais dažniau dalyvautų įgyvendinant įvairius projektus, konkursus, šventes, olimpiadas, ugdytiniai dar labiau norėtų kurti ir tobulėti. Tačiau kūrybingumas ugdomas, vaizduotė, mąstymas lavėja, teigiamos emocijos, jausmai skatinama ne tik per įvairius renginius atliekant tam tikras užduotis, bet ir lankantis teatre, parodoje, muziejuje, koncerte ir pan.
Tėvai, pastebėję vaiko kūrybinius sugebėjimus, jiems lavinti skiria tikrai daug dėmesio. Jie ne tik artimiau bendradarbiauja su savo vaiko mokytoju mokykloje aiškindamiesi, kaip geriau padėti, kaip tinkamiau, efektyviau ugdyti jo kūrybinius sugebėjimus, bet ir skatina juos lavinti muzikos, teatro, dailės mokyklas ir būreliuose. Šį straipsnį norėčiau baigti žodžiais:Mokytojau!

Duok mokiniui sparnus, kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis, kad norėtų laime dalytis su kitais.
Duok mokiniui sparnus, kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi taip aukštai, kaip jis pats panorės.
Duok mokiniui sparnus ir pakilk šiam skrydžiui drauge. Pajusk savo galimybes, klausykis, stebėk, kurk gyvenimą ir mokyk šito kitus.

E. Kj¿rgaard


ŽVIRBLIŲ TAKAS, 2005-ieji metai, Nr. 4

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bir 14, 2006 4:25 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007