Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:01 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
KAIP ORGANIZUOTI VEIKLĄ, KAD MOKINIAMS NENUSIBOSTŲ MOKYTIS 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė KAIP ORGANIZUOTI VEIKLĄ, KAD MOKINIAMS NENUSIBOSTŲ MOKYTIS
Gedruta Urbonienė, Odeta Cholodnikovaitė

KAIP ORGANIZUOTI VEIKLĄ, KAD MOKINIAMS NENUSIBOSTŲ MOKYTIS

Šiandien mokytojui keliami ypatingi reikalavimai. Jam ne tik reikia spėti koja kojon su gyvenimu, bet ir savo ugdytinius parengti sėkmingam, produktyviam gyvenimui, ne kuo daugiau suteikti žinių, bet išmokyti mokytis, kad jie patys gebėtų rasti reikiamos informacijos ir išsiugdytų norą tai daryti visą gyvenimą. Šiuolaikinis mokinys turi gebėti prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, diskutuoti, kritiškai ir laisvai mąstyti. Manytume, jei mokytojas pats neieško naujovių, nesugeba kūrybiškai dirbti, jis nesugebės išugdyti kūrybiškos asmenybės.
Peržengdamas mokyklos slenkstį, vaikas patenka į naują aplinką, kurioje slypi daug paslapčių. Jis nori sužinoti, patirti, išbandyti, atrasti. Kaip organizuoti veiklą, kad mokiniams būtų įdomu, nenusibostų mokytis. Siekiant padėti atsiskleisti kiekvieno mokinio individualumui, jo kūrybinėms galioms, kad jis patirtų pažinimo džiaugsmą, taikomi įvairūs metodai ir būdai. Be abejo, svarbus vaidmuo tenka ir vaizdinėms priemonėms, klasės aplinkai – visa tai turėtų skatinti ugdytinius tobulėti, pažinti, tirti. Norėtume pasidalyti patirtimi, kaip taikome kai kuriuos ugdymo metodus ir būdus.

Dramos metodas. Lietuvių kalbos pamokose gana dažnai svečiuojasi įvairūs pasakų personažai. Jie drauge vaidina, inscenizuoja perskaitytus kūrinius, pateikia įvairių užduočių, drauge su mokiniais jas tikrina, vertina. Šiems pasakų personažams vaikai rašo laiškus, patiki paslaptis, išsako pageidavimus. Kai kuriuos iš jų pasiuva mamos. Pavyzdžiui, klouną Bingį, kuris turi tiek kišenių, kiek klasėje mokosi vaikų.

Dėlionės metodas. Vaikams patinka gražūs dideli piešiniai, sudaryti iš atskirų dalių, kurių kitoje pusėje pateikiamos užduotys. Teisingai atlikę užduotį, jie sudėlioja kokį nors gyvūnėlį, gamtos vaizdą ar kt., vėliau pasakoja apie piešinyje pavaizduotą veikėją, apibūdina jo charakterį ir pan. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamokoje atlikę užduotį, sudėlioja šuniuką, jį aprašo, išrenka jam vardą. Mokinio paprašome įsivaizduoti, papasakoti, kas jam klasėje patinka arba nepatinka, kas žavi, ko šuniukas mums galėtų palinkėti. Vaikus skatiname fantazuoti, vartoti vaizdingus žodžius, posakius.

Kelionių metodas. Su vaikais dažnai atsisėdame ant kilimo ir mintyse keliaujame į tolimiausias šalis, į praeitį, ateitį ir pan. Šios kelionės padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir sukelia įvairių minčių, išgyvenimų, kuriuos nupiešiame, aprašome leisdami knygutes. Tai pirmieji vaikų autoriniai darbai.
Diktoriaus metodas. Mokinys tekstą įrašo į garsajuostę. Ją išklausome, darbą pagiriame, pakomentuojame. Vaikų grupė gali sukurti ir įrašyti laidą arba net radijo vaidinimą. Tai padeda gerinti dikciją, moko nuosekliai dėstyti mintis.

Teismo metodas. Nagrinėdami kūrinį, išrenkame kaltintoją, gynėją, tarėjus. Užverda tikra kova, nes reikia išteisinti arba apkaltinti perskaityto kūrinio veikėją – saulę, vėją ir lietų; gandrą ir katiną ir kt. Tai padeda ugdytiniams susidaryti nuomonę apie vieną ar kitą veikėją, ją apginti, moko gerumo ir tolerancijos.

Veiksmingų klausimų metodas. Vaikus pratiname kelti tokius klausimus, į kuriuos gali būti keli atsakymai, kurie skatintų mąstyti, priimti sprendimus.
Diskusijos, disputo metodas. Mokiniams pasiūlome pabūti rašytojais ir užbaigti perskaitytą kūrinį, įterpti aprašymų ir pan. Galima pabandyti redaguoti draugų darbus. Tai ugdo kūrybiškumą.

Recenzijos, laiškų autoriams metodas. Perskaitę knygą, jos autoriui rašome laišką, išdėstome, kas labiausiai patiko, ką norėtųsi pakeisti ir kt. Laiškus rašome ir kūrinių herojams: juos padrąsiname, pasiūlome įvairias išeitis iš susidariusių situacijų. Supažindindami su aprašymu, patariame aprašyti klasės draugą, pabandyti atspėti, kas jis ir kt.

Žaidimo „Taip ir Ne “ metodas. Į maišelį įdedame kokį nors daiktą, o vaikai pateikia klausimus, reikalaujančius atsakymo Taip arba Ne. Šis metodas tinka mokantis kalbos dalių, ypač būdvardžio ar daiktavardžio, įtvirtinant žinias. Pavyzdžiui, maišelyje žaislinis šuniukas. Mokiniai pateikia klausimus: Ar šis daiktas valgomas? Ar jis minkštas ir t. t. Mokytojas atsako Taip arba Ne, kol vaikai atspėja, kas yra maišelyje.
Laisvojo rašymo metodas. Jis ypač tinka mokantis kalbos dalių. Pavyzdžiui, įtvirtinant veiksmažodį, mokiniai 10 minučių rašo, kas ką veikia tuo momentu. Vaikams būna juoko apie save išgirdus įdomių dalykų.

Knygelių rašymo metodas. Vaikus skatiname rašyti knygeles. Iš pradžių jų kūriniai būna netobuli, turinys nesudėtingas, pavyzdžiui, „Mano augintinis“, „Mano atostogos“ ir kt. III klasėje išleidžiame knygelę „Mano šeima“, kurioje aprašome kiekvieną šeimos narį, jo pomėgius, charakterio savybes ir kt., dėstome mintis apie gyvenimą, ateitį, apie tėvus, mokytojus ir t. t. Prisistato ir pats knygelės autorius. Knygelę recenzuoja klasės draugai.

Projektų metodas. Pasaulio pažinimo pamokose daug dėmesio skiriame projektų rašymui. Mokiniai renka medžiagą iš įvairių šaltinių, piešia, kuria uždavinius, rengia viktorinas. Savanoriai pasisiūlo būti lektoriais. Jie supažindina su medžiaga, o klasės draugai ją aptaria, pateikia klausimų.

Gido metodas. Mokiniai pasirengia ir papasakoja kitiems apie keliones po mūsų kraštą, kaimyninius rajonus, artimesnes ir tolimesnes šalis. Aktyviausiems įteikiami pažymėjimai, suteikiantys teisę būti gidais ir kitose klasėse. Tai skatina ugdytinius skaityti papildomą literatūrą, domėtis supančia aplinka, ugdo atsakomybės jausmą, vaikų norą sudominti sukauptomis žiniomis kitus.

Pasiekti neblogų rezultatų padeda integruoto ugdymo metodas. Pasaulio pažinimo pamoka susieja visus mokomuosius dalykus. Taikant šį metodą, buvo nagrinėta tema „Bitės“. Prieš šią pamoką mokiniai apklausė mokytojus, tėvus, mokinius teiraudamiesi, kas iš jų vartoja medų, ar mėgsta jį. Išnagrinėję rezultatus, sudarėme diagramas, parengėme aplanką „Bitės ir jų produktai“. Rinkome patarles, mįsles, kūrėme inscenizaciją „Bitutės – mūsų svečiai“. Vaikai-bitės vedė pamoką ir pasakojo apie bites. Per technologijų pamokas klasę išpuošėme gėlėmis, bitutėmis, aviliais. Matematikos pamokoje gaminome korius, ant jų užrašėme užduotis, lietuvių kalbos – iš „avilio“ traukėme užduotis, vėliau medų, t. y. atliktas užduotis nešėme į avilį. Tą dieną mus aplankė bitininkas. Atsidėkodami už įdomų ir išsamų pasakojimą apie bites, jam paskaitėme kūrinėlių apie bitutes. Apibendrindami pamoką, sprendėme kryžiažodį:
Paveikslėlis
1. Bičių produktas, iš kurio liejamos žvakės.
2. Namelis, kuriame gyvena bitės.
3. Dulkelės, iš kurių bitės gamina bičių duonelę.
4. Bites prižiūrintis žmogus.
5. Saldus ir vaikų mėgstamas bičių produktas.
6. Bičių statinys, į kurį jos supila medų.
7. Degančio daikto kylančios dujos, kurių bijo bitės.
8. Avilio karalienė.
9. Bičių šeimos patinėlis.
10. Bitės ginklas, kurį panaudojusi ji miršta.

ŽVIRBLIŲ TAKAS, 2005-ieji metai, Nr. 3

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bir 14, 2006 5:15 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007