Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ

Kas gali įtaigiau papasakoti apie suomius ir Suomiją, jeigu ne toje šalyje dešimt metų dirbanti "Lietuvos ryto" žurnalistė Laima Lavastė? Savo "Linksma knyga apie suomius ir Suomiją" ji nuliūdino Suomijos ambasadą ir sudomino skaitytojus taip, kad net pakartojus tiražą knyga bibliotekoje neužsibūna.

- Galėtumėte palyginti suomius ir lietuvius?
- Palyginti su suomiais, lietuviai - temperamentingi karšti pietiečiai, nes suomių lėtesnis gyvenimo būdas ir charakteris. Vairuoti mašiną Lietuvoje ir Suomijoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Jeigu Suomijoje stovi vidury kelio ir nežinai kur sukti, į kairę ar į dešinę, išsitrauki žemėlapį ir dairaisi. Pro veidrodėlį matai, kad už nugaros stovi dvidešimt, o gal trisdešimt automobilių ir visi tyli. Niekur neskubėdamas sulankstai žemėlapį, įsidedi ir važiuoji, kur reikia.
Kai Vilniaus gatvėse pabandau ką nors praleisti, tai vairuotojai rodo, kad man trūksta, visi pypsi, kol kitus praleidinėju. Suomiai sako, kad mes - labai kultūringa tauta, mėgstanti teatrą, tapybą, muziką, bet suomiai turi daugiau vidinės kultūros. Suomiai tuo nesigiria, o mes jaučiamės esą pasaulio bamba, turį apsirengti brangiausiais rūbais, įsigyti brangų butą, žodžiu, turim būti patys patys. Suomiai yra kuklūs. Suomis gali būti didžiausios firmos prezidentas, o jo vaikas, niekuo neišsiskirdamas, klos grindinį. Niekas net nežino, kaip atrodo Suomijos prezidentės dukra. Tai paprasta mergaitė, besimokanti įprastoje mokykloje. Suomius stebina lietuviški skelbimai, kuriuose skelbiama, kad kas nors brangiai perkama arba brangiai parduodama. Ką tai reiškia? Reikia kuo pigiau pirkti. Lietuviai turi daugiau pasipūtimo. Galima sakyti, kad suomiai turi gilesnį humoro jausmą. Tai nereiškia, kad jie kvatojasi ant kiekvieno kampo, tačiau priešingai negu lietuviai, neįsižeidžia. Suomių požiūris į žmogų - ramesnis ir pagarbesnis. Lietuviai kaip kaimenė stengiasi peršokti, aplenkti, apeiti ir apgauti.
- Koks suomių jaunimas?
- Jie pradeda anksti gyventi kartu. Net mokyklinio amžiaus. Moksleivių pora glaudžiasi po tėvų stogu iki aštuoniolikos metų, o po to nuomojasi nors ir kitoje gatvės pusėje esantį butą. Tėvai tada nebepadeda vaikams, dirba ir gyvena sau. Jų emocinis ryšys ne toks stiprus kaip lietuvių tėvų ir vaikų. Jeigu suomio paklausi, kaip gyvena tavo vaikas, gali sulaukti atsakymo, kad šis gyvena kažkokiame Švedijos vienuolyne, ir kai skambino prieš pusmetį, viskas buvo gerai.
Jaunimas taip susiniveliavęs, kad neatskirsi, kur vaikinas, o kur mergina. Suomės, mano sūnaus nuomone, nėra gražios. Jos visiškai neskiria dėmesio išvaizdai ir nesigražina. Normalu, kai merginos vaikšto mėlynai ar žaliai dažytais plaukais, avėdamos sportiniais bateliais ir vilkėdamos sportinį kostiumą. Užtat ekonominiais sumetimais draugauti su suome apsimoka, nes ji visada susimoka kavinėje už tai, ką užsisakė.
<...>
- Jeigu savo kūriniu reklamuojate Suomiją, gal galite parašyti knygą apie Lietuvą?

- Geras klausimas. Ar galiu parašyti? Žinote, kas man būtų, jeigu tokią knygą parašyčiau? Man atrodo, kad lietuviai nelabai suprastų. Lietuviams labai malonu skaityti apie kitus ir juoktis iš kitų tautų, bet vargu ar norėtų skaityti apie save. Be to, iš šalies geriau matyti. Pati Suomija apie save tokios knygos neparašytų. Negaliu pasakyti, kaip vertintų šią knygą suomiai, jeigu ji būtų išversta į suomių kalbą. Žinau, kad Suomijos ambasada nebuvo labai patenkinta. Kaip sako mano pažįstami, padariau Suomijai tokią reklamą, kad į Helsinkį ir Suomiją daugiau važiuojama pasirodžius mano knygai. Knyga nuveikė daugiau, negu Suomijos ambasada Lietuvoje padarė per penkioliką metų. Jie laukė knygos, kurioje bus viskas rimtai išdėstyta, o čia - anekdotai, juokeliai.
<...>