Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Rgs 18, 2019 12:53 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Tautinės charakterio ypatybės-pavydas 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Tautinės charakterio ypatybės-pavydas
Sakoma, jog lietuvis laimingiausias tada, kai dega kaimyno tvartas. Tai, žinoma, toks juokas, tačiau kiekviename juoke glūdi dalis tiesos. Pasakyk tautiečiui, kad esi be galo laimingas, viskuo patenkintas, gyveni puikiai, - iškart sukelsi įtarimą: arba meluoji, arba vagi.

"Aš niekada negrįšiu į Lietuvą. Čia nemėgsta laimingų žmonių", - atviravo buvusi klaipėdietė, dabar gyvenanti Vokietijoje.

Kodėl viskuo patenkinti žmonės įtariami nenuoširdumu? Maža to: ar gražu girtis, kaip tau gerai, kai aplink tiek žmonių vargsta?

Tačiau mūsų pašnekovai neskuba smerkti šio tautos bruožo. Jis esą susiklostęs per šimtmečius, nulemtas geografinės padėties ir... galų gale ne toks jau blogas.

Laimingi - neįdomūs

Jūratė Rakauskaitė, laidos "Kitoks gyvenimas" režisierė, atvirai prisipažįsta, kad jai nepatinka laimingi žmonės: "Jie man tiesiog neįdomūs".

"Žmonės negali būti absoliučiai laimingi. Jeigu jie bando įtikinti tokie esantys, arba meluoja tau, arba patys sau, arba yra pokvailiai..." - įsitikinusi pašnekovė.

Jūratė svarsto, kad tokį požiūrį išties lemia pavydas. "O ko daugiau galima tikėtis iš tos kartos, kuri buvo auklėjama sovietine dvasia - kai visi turėjo būti lygūs? Mes esame posovietinė karta. Kai buvome paaugliai, buvome visi beveik vienodi. Beveik visi gyvenome tomis pačiomis sąlygomis, net sekcijos, foteliai buvo identiški. O kai pradėjo kurtis kooperatyvai, atsirado klasėje viena mergaitė, kuri galėjo nusipirkti gražesnius džinsus. Pavyzdžiui, man tuomet buvo didžiulė trauma..." - prisiminė J. Rakauskaitė.

Mums bananais nelyja

Laimė pas mus pirmiausiai siejama su materialine gerove.

Klaipėdos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras etnologas Rimantas Balsys primena, kad mūsų protėviams svarbiausia buvo duonos kąsnis. Tik antroje vietoje - gyvenimo partneris, trečioje - laisvės ir nepriklausomybės siekimas.

"Tautos būdas formuojasi tūkstantmečiais ir tam įtakos turi daugybė veiksnių. Pirmiausiai - gyvenamoji aplinka, klimatas. Kodėl pietiečiai atrodo tokie linksmi ir laimingi? Ogi todėl, kad jiems nuo senų senovės mažiau reikėjo rūpintis dėl duonos kąsnio. Banano ar kokoso auginti ir prižiūrėti nereikia, pats į burną įkrenta. Pietiečiams lieka daugiau laiko pramogoms ir linksmybėms", - aiškina etnologas.

Mūsų protėviai dėl geografinės padėties ir klimato pasirinko žemdirbio kelią. O tai yra sunkus fizinis darbas, negana to - dėl gamtos kaprizų galintis nueiti perniek.

"Žinia, maksimų tuomet nebuvo. Taigi tas nuolatinis rūpinimasis dėl duonos kąsnio, dėl išlikimo ir buvo pagrindinis veiksnys, kuris formavo mūsų tautos būdą", - sakė docentas R. Balsys.

Paėmei iš manęs

Tautos mentalitetą sąlygojo ir visuomenės išsiskaidymas į sluoksnius, netgi šeimos forma.

"Kol žmonės gyveno bendruomenėmis, žinoma, pavydo, šnairavimo į kaimyną buvo mažiau, nes viskas buvo bendra. Ta yda išryškėjo, kai bendruomenės pradėjo skaidytis į šeimas, - dėstė Rimantas Balsys. - Vienos šeimos žemę sugebėjo įdirbti geriau ir gaudavo didesnį derlių, kita - mažesnį, taip atsirado socialinė nelygybė. Tai puikiai iliustruoja mitinė tautosaka. Atsiranda mitiniai pagalbininkai - kaukai, aitvarai, barstukai, kurie gausina šeimos turtą. Pagal materijos tvarumo dėsnį niekas iš niekur neatsiranda ir niekur negali dingti, tad turtas, vadinasi, gausinamas paimant iš kitų - iš kaimyno kluono, pievų.

Nėra ko stebėtis, kad į turinčiuosius daugiau pradėta žiūrėti nepalankiai: vadinasi, paėmei iš manęs..."

Pasak etnologo, šiandien daugelis paminėtų faktorių yra nunykę, tačiau genai perduoda tą pačią informaciją. Todėl į geriau gyvenantį, laimingą žmogų žiūrima kreivokai. Tai labai gerai atsispindi šiuolaikiniame folklore - anekdotuose. Juk sakoma: "Nei giminė, nei kaimynas, ale vis tiek smagu, kad jo tvartas dega".

Pasak etnologo, per amžius susiformavę tautos bruožai šiek tiek keitėsi sovietiniais laikais, kuomet daugelis buvo lygūs, buvo mažiau socialinės nelygybės. Tačiau kai atgavus nepriklausomybę pradėjo dygti tvoros, atsirado privačios valdos, vėl pradėta akcentuoti ne bendruomenė, o šeima, vėl ėmė ryškėti nepalankus požiūris į turtingesnius kaimynus.

"Žmogus taip jau yra sutvertas. Jame glūdi instinktai, kaip ir kiekvienas gyvas padaras jis kovoja už būvį", - svarstė R. Balsys.

Menkavertiškumo kompleksas

Psichologas Kęstutis Ridikas samprotavo, kad nė vienam žmogui nėra labai gera matyti kur kas daugiau gyvenime pasiekusį žmogų, nes tuomet visi tavo pasiekimai atrodo menkaverčiai. O menkavertiškumo jausmas nėra malonus palydovas.

"Kodėl visiems tokie patrauklūs įžymybių skandalai ir nesėkmės? Todėl, kad tie žmonės tuomet atrodo realūs, žemiški", - sakė psichologas.

Kita vertus, mes nelabai mėgstame ir tokių, kurie nuolat skundžiasi, verkšlena. Dėl šios priežasties daugelis ir neatveria savo sielos kiekvienam sutiktajam. Kam krauti savo bėdas ant kito pečių? Užuot lieję savo nuoskaudas, į tradicinį klausimą "Kaip sekasi?" atsakome: "Gerai". Tada gali susidaryti įspūdis, kad žmogus neturi jokių bėdų.

Jeigu mandagiai kolegos pasiteirauji - "Kaip sekasi?", o šis giebia tau už sagos ir ima sriūbauti, koks sunkus gyvenimas, nuo tokio žmogaus norisi atsiriboti. "Žmonės linkę priimti geras, o ne blogas emocijas. Be to, dažniausiai niekuo negali padėti", - aiškino psichologas.

Absoliučiai laimingas - tai miręs

"Laimingas esi tik akimirkomis, - teigia Jūratė. - Tą pačią dieną tave užvaldo ir pavydas, ir skausmas, ir antipatija, ir ironija. Aš esu gyvas žmogus, man niekada nebūna absoliučiai gerai. Aš nepatenkinta savimi dėl dviejų priaugusių kilogramų arba pykstu ant kaimynų, nes visą naktį garsiai lojo jų šuo..."

Psichologas K. Ridikas antrino, kad žmonės, kurie aplinkiniams savo gyvenimą piešia tik šviesiomis spalvomis, iš tikrųjų nėra absoliučiai laimingi.

"Jei tu esi absoliučiai laimingas - tu esi miręs. Vadinasi, tu nebeturi jokių poreikių, jokių siekių. Iš tiesų laimės pojūtis yra labai trumpalaikis dalykas. Pavyzdžiui, žmogus užsibrėžia kokį nors tikslą ir jo atkakliai siekia - nori baigti mokslus, nusipirkti namą... Tačiau kai jis to pasiekia, pats nustemba, kad vietoje išsvajotos laimės atsiveria tuštuma..." - reziumavo psichologas K. Ridikas.

Išvada

Jeigu klausimą "Kaip gyveni?" tau mesteli amerikietis, nepagalvok, kad jam iš tikrųjų tai labai rūpi. Tiesiog atsakyk "Fantastiškai. O tu?" ir eik savo keliais. Jis tikrai tavęs nepalaikys nei melagiu, nei apsivogusiu. O lietuviai dar nepratę prie dirbtinio bendravimo. Jie iš pašnekovo tikisi nuoširdumo. Taigi nekabink makaronų, kad esi absoliučiai fantastiškai laimingas, bet ir neverkšlenk kaip koks liurbis.

zebra.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pen Rgs 01, 2006 3:46 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
Visų pirma norėčiau atkreipti adminų dėmesį į temos pavadimine esančią klaidą. Labai jau ji akis drasko :roll:

O grįžtant prie temos, norėčiau pasakyti, kad, mano manymu ir pastebėjimu, lietuviai nėra tokie jau pavydūs. Gal man taip pasisekė, tačiau mano aplinkoje nėra tokių, kurie kreivai žiūrėtų į laimingus. Bent jau plačiame mano draugų būryje nuoširdumas atakuoja ir laimi :) Kaip jautiesi (euforijoj paskendęs ar nugrimzdęs į depresiją), tą ir parodai ir niekam nekyla jokių neadekvačių jausmų dėl to. Žinoma, į dūšią žmonėms neįlysi ir nepažiūrėsi.
Galbūt per mažai "lietuvos" pažįstu? Galbūt neišskaitau to, kas (gal) slepiasi draugų, pažįstamų "užkulisiuose"? O gal tai, kas buvo, jau sparčiai pakito ir mes pavėlavom keldami tokias temas?

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Paskutinį kartą redagavo optiMiste Sek Rgs 03, 2006 12:28 am. Iš viso redaguota 1 kartą.



Šeš Rgs 02, 2006 9:55 pm
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Ačiū už korektišką nepakantumą klaidoms :)
Jums taip pat primenu, kad po taško rašoma iš didžiosios raidelės :wink:
P.s.Šios pastabos bus ištrintos, kad negadintų vaizdelio:)

Mes dažnai girdime, kad lietuviai pavydūs, o gal mes praplėskime sąvoką, kaip tai pasireiškia etniniame charakteryje, gal tai kaip nors užslėpta forma. Gal mes kokį pagyrimą, pavyzdžiui "šaunuoliai, kokį gražų butą nusipirkot", suprantam, kaip užslėpta pavydą. O gal mes taip sakydami, viduje kažką jaučiam, kas įvardinama, kaip pavydas? Ką jūs jaučiate, kokie jausmai ir pojūčiai užplūsta, kai pavydite. Ar tai pas jus agresyvi forma, ar pasyvi, kai sakote aš "baltai" pavydžiu?

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Šeš Rgs 02, 2006 10:08 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
Atsiprašau už tas mažasiais raides po taško. Bjaurus įprotis :oops: Stengsiuos pasitaisyt.

"Juodo" pavydo nepažįstu. Arba tiesiog neatskiriu jo nuo "balto". Tiesiog pagalvoju: "vaje, kaip jam pasisekė. ir aš taip norėčiau." O "juodas" pavydas, kaip suprantu vadinasi tas, kai kyla bjaurios mintys, kaip čia dabar padaryt, kad tą gerumą iš kito pasiglemžt, kaip padaryt, kad kitas to gerumo nebeturėtų, piktžodžiauti/minčiauti ir pan. Mane daug dažniau apima nuoširdus pasitenkinimas kito sėkme, nei pavydas. Kai kitam sekasi, tai kyla kažkokia keista viltis... Juk gerumas gimdo gerumą.. :)

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Sek Rgs 03, 2006 12:25 am
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pabandykime įlisti į savo jausmus giliau. Nebūtina galvoti, kad štai tau pasisekė, o aš noriu iš tavęs atimti. Manau tokios mintys nelabai racionalios, nes atimti, tai jau dalis plano, arba keršto. O tai jau kas kita. Bet pagalvojimas, kad va aš nusipirksiu ką nors kitą ir būtinai parodysiu, kad tu tokio neturi, nu ir kas tas tavo butas, bet va mano mašina išskirtinė...
Pavydas tarsi kelias nesąmoningą konkurenciją.
Pats žodis mums rodo, kad tai kas po vyda, tai yra ką mes matome atvirai, mes nepriimame nuoširdžiai, bet įžvelgiame tame kažkokį tai negerumą ar įtarumą. Pavyzdžiui dažnai kyla kai kam mintys, o iš kur jis viską turi? A? Tai įtarumas, kurį gali pagimdyti pavydo jausmas. Todėl žmogus sako jam, nepavydėk. Kokie dar jausmai atsekami, kurie susieti su pavydu? Gal kažko negavome vaikystėje ar iš mūsų atėmė?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Rgs 03, 2006 1:29 am
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
Hmm... kažkaip net nepagalvojau apie konkurenciją :roll: nebūdinga turbūt ji man. o kad pagalvoji, iš kur ir kaip kitas tai gavo, tai nemanau, jog blogai. aš dažnai pagalvoju apie tai, bet ne todėl, kad įtarčiau kažką negero, o kad sužinočiau, kaip gi tokį gerumą ir kiti (tarp jų, žinoma, ir aš)galėtų pasiekti.

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Sek Rgs 03, 2006 1:49 am
Aprašymas
Savas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Bir 22, 2005 5:31 pm
Pranešimai: 248
Miestas: Šiauliai
Standartinė 
Hmmm na šiaip nesu pavydi, bet esu gavus tokį pavyzdį iš savęs, kad nesinori prisimint, nes buvo labai gėda... O šiaip stengiuos nepavydėt - materialius dalykus kadanors bus galima gaut (jei dar norėsis), o ne materialius išsiugdyti...

_________________
Pasaulis bus gražus jei TU padarysi jį bent truputį gražesnį...


Šeš Sau 20, 2007 8:59 pm
Aprašymas WWW
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Šiaip, kiek save pažįstu, nesu pavydus žmogus. Tačiau nesu visam tam ir visiškai abejinga. Sveikas pavydas, skatina konkurenciją ir norą stengtis dėl savęs. Dažniausiai tik matydamas pavyzdį, kuriam sekasi žmogui atsiranda gilesnė motyvacija siekti geresnių rezultatų. Juk daugelis iš mūsų turime kažkokius autoritetus kuriais norisi vadovautis, pavyzdžius, kuriais norisi sekti. Manau tai neapsieina be sveiko pavydo, kurio nelaikyčiau neigiama emocija.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Tre Sau 24, 2007 7:12 pm
Aprašymas
bendraujantis (-i)

Užsiregistravo: Šeš Bir 17, 2006 11:01 pm
Pranešimai: 76
Miestas: PLUNGE
Standartinė 
Manau , kad kitų pavydo jausmą mes sukeliam sąmoningai, girdamiesi savo sėkme. Tačiau tas mūsų noras pasipuikuoti prieš kitus turbūt nėra toks jau blogas dalykas. Kaip kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį taip ir šiuo atveju kitus verčia pagalvoti o kuo aš blogesnis už tą pasipūtėlį? Gal ir aš galiu pasiekti tas aukštumas ar bent pabandyti siekti. Taip gaunasi atskiros asmenybės tam tikras progresas, o nuo to laimi, manau, ir pati visuomenė. Kitas dalykas yra jei viršų yra paėmęs juodas pavydas, tada jokio progreso nėra, vien tik pyktis, kuris atslūgsta tik "įkalus" tam tikrą normą" kaukolinės ":wink: Tada labiausiai ir tinka visiems žinomas posakis, kad "lietuvis laimingiausias tada, kai dega kaimyno tvartas" .


Šeš Sau 27, 2007 2:38 am
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007