Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Rgs 18, 2019 12:47 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Baltarusių etnopsichologijos niuansai-lietuviškumas 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Baltarusių etnopsichologijos niuansai-lietuviškumas
Taigi, grįžus iš mokslinės ekspedicijos Nerimi-Vilija, praplaukus baltarusių žemes, rinkau kaimuose etnopsichologinę, etnokultūrinę medžiagą. Klausinėjau vietinių, kaip jie skiria baltarusius, rusus, lietuvius ir lenkus. Baltarusijoje ypač susimaišiusios baltarusių, rusų ir lenkų tautybės, lietuvių mažiau, gal nebent arčiau Lietuvos sienos, ypač tai jaučiama lietuviškoje (Vilniaus) įtakoje Gervėčiuose (Gerviaty).
Žmonės labai įvairiai bandė papasakoti apie etnopsichologinius charakterio bruožus. Labai nenoriai kalbėjo šia tema, ypač, kai mes įjungdavome diktofoną :) Tačiau laiks nuo laiko prasitardavo arba po truputį "įsivažiuodavo". Štai viena šeima, kurią sutikome Sutokuose prie Vileikos marių-vandens saugyklos, žvejojo, poilsiavo. Užkalbinus juos, paaiškėjo, kad jie atvykę iš Minsko, nors žmona kilusi nuo Vileikos. Užklausius, kuo skiriasi baltarusiai nuo rusų, lietuvių ir lenkų, jis nusisukęs burbtelėjo, kad į mikrofoną jis nenorėtų šnekėti. Kai jį nuraminau, jis pradėjo pasakoti. Pasiūlė man atkreipti dėmęsį į rusų pasakas, kuriose rusų vyrai tingi prie pečiaus, o žmona triūsia aplinkui. Paremdamas šiuo pavyzdžiu jis tarsi klausdamas pasako, kad argi tai tinkamas gyvenimo būdas, kad rusai tinginiai, o baltarusiai labai darbštūs žmonės. Toliau besikalbant paprašau apriori nupasakoti, kaip prie bendro stalo šventės pradžioje, viduryje ir pabaigoje elgtųsi baltarusiai, rusai, lenkai ir lietuviai. Žmogus ėmė pasakoti, kad baltarusiai labai svetingi, keltų taurę su tostu, linkėtų, vaišintų kitus. Apie kitas tautas nešnekėjo, stengėsi pabrėžti kuo baltarusiai galėtų pasididžiuoti (plačiau su tiksliais duomenimis pasistengsiu parašyti straipsnį). Vaišių pabaigoje baltarusiai niekada svečio nepaliks nepasirūpinę jo saugumu, jo apnakvindinimu.
Toliau pasakojo, kad baltarusiai gali didžiuotis savo gamta, pasakojo, kad jų tauta labai vertina ir saugo gamtą, kad pergyvena dėl Vileikos marių neigiamos įtakos Vilijai-Neriai. Paklausius apie švenčiamas šventes, papasakojo daug vertingų dalykų, iš kurių galima atsekti baltiškų ar labai pagoniškų reliktų, galima sakyti, kad baltarusiai yra gan religingi žmonės.
Štai kaime Ribaki (Žvejai) virš 80 metų močiutė pasakojo, kad jų kaime baltarusiai ir rusai niekuo nesiskiria, kad visi tokie patys žmonės, tačiau buvo išskiriami lenkai, nes jie katalikai, o jie pravoslavai, kad jų kitokios tradicijos, kad pas juos gyvenęs ponas, turėjo daug žemių, buvo labai geras paprastiems žmonės. Dauguma atveju baltarusiai minėdami ponus, dvarininkus, turėjo omenyje, kad jie lenkai. Baltarusius daugiau nupiešdavo kaip darbščią, paprastą liaudį. Minėtuose Ribakuose žmonės tvirtino, kad daugumas jų vaikų ar anūkų gyvena arba mokosi Vilniuje (šis kaimas nuo Vilniaus apie 80 km. Galim kelti prielaidą, kad Vilniaus baltarusių inteligentijos įtaka stipriai įtakos būsimas kartas Baltarusijos kaimus arčiau Lietuvos. Baltarusiai (ekspedicijos dalyviai) labai gerai žino Vilniaus miestą, architektūros istoriją, inteligentijos gyvenimą Lietuvoje. Tai stebino ne vieną lietuvį (ę). Minėtame kaime žmonės buvo žingeidūs, labai domėjosi kas mes, domėjosi technologinėmis navigacijos naujovėmis, kurias turėjau su savimi. Močiutės sūnus (apie 30-35m.) labai noriai pasakojo apie žvejybos paslaptis, ypač kaip senovėje žūklaudavo. Pasakojo ir apie trobų statymo tradicijas ir papročius, tikėjimus. Gerai žinojo švenčių papročius, kokią dieną ir ką reikia daryti ir kaip darydavo anksčiau. Galim sakyti baltarusiai yra gerbiantys savo tradicijas ir papročius.
Štai vienoje pakrantėje mums išlipus, priėjo inteligentiškos išvaizdos, kaip vėliau paaiškėjo aukštą išsilavinimą turintis žmogus, kuris domėjosi mūsų ekspedicija. Pakalbinus jį, papasakojo apie baltarusių požiūrį į lietuvius. Išskyrė, kad vis dėlto lietuviai yra religingesni už kitas Baltarusijoje gyvenančias tautas, parėmė konkrečiu tos dienos pavyzdžiu. Tada buvo sekmadienis ir jis nuėjęs į miestelį pastebėjo, kad katalikiškoje lietuviškoje bažnytėlėje pilna žmonių, gausiai lankančių pamaldas, o pravoslavų cerkvėje tik vienas kitas. Nors tikino, kad baltarusiai nueinantys sekmadieniais į cerkvę ir yra pamaldūs, tiki Dievą.
Baltarusių jaunimas kuris plaukė su mumis labai įsitikinęs bandė man įrodyti, kad jie ne baltarusiai, o jie lietuviai, nes pas juos tai lietuvių žemės ir kad tokia kaip Baltarusija yra naujadaras. Neišsiplėsdamas apie jų kultūrinius lyginimus noriu pasakyti, kad jie labai pagarbiai žiūri į baltišką paveldą, išskiria lietuvių sugebėjimus ir aukštesnį pragyvenimo lygmenį, kuris atsispindi ir pas juos.
Baltarusiai (ekspedicijos dalyviai) labai domėjosi ir stebėjosi Lietuvoje kaimo turizmu ir mūsų tautiečių išradingumu puošiant savo sodybas. Gan masiškai stengėsi viską detaliai perkopijuoti ir užsirašyti, kaip ką įrengti, kaip pastatyti ar papuošti savo sodyboje. Galiu paliudyti, kad tik Lietuvoje mes matėme gerai sutvarkytas kaimo turizmo sodybas, išradingai papuoštus architektūriais elementais. Tačiau Baltarusijoje patys stebėjomės kai kurių miestelių tvarkingumu ir puošnumu. Štai Smorgonių miestelis mums paliko labai šviesų įspūdį. Pasirodo 2003 metais miesteliui suėjo 500 metų ir šio jubiliejaus proga buvo pastatyta cerkvė, paauksuotais kupolais, pastatyta naujas metrikacijos pastatas, miestas išpuoštas įvairiais meniniais darbais, sutvarkytas parkas ir pats miestelis. Labai nustebino, kad miestelio gyventojai savo kiemus labai gražiai išpuošę, tvoras masiškai puošia liaudiškais ornamentais, ypač dažnas rombas ir žydra spalva. Šia spalva jie dažo net visą paminklą kapinėse, kas mus labai stebino savo neįprastumu. Šią spalvą jie sieja su dangaus palaiminimu. Galim sakyti, kad baltarusiai yra tvarkingi. Nors kai paklausinėjom vietinių, jie sakė, kad taip miestelis susitvarkė tik jubiliejaus proga. Tačiau manau, kad reikėjo tiesiog džiaugsmingos motyvacijos atskleisti šia baltarusiams tikrai būdingą savybę (nepamirškim kad pas juos dar vis sovietmetis, visur aikštėse stovi iškėlęs ranką Leninas, prie jo paminklo visad išpuošta gėlių klombomis ir gyvomis padėtomis gėlėmis.
Pradžiai tiek, vėliau pratęsiu savo tyrimų ir pastebėjimų pasakojimą. Gal kam kilo kokių klausimų, su malonumu pasistengsiu atsakyti.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Lie 04, 2007 1:23 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: Baltarusių etnopsichologijos niuansai-lietuviškumas
Baltas rašė:
Baltarusių jaunimas kuris plaukė su mumis labai įsitikinęs bandė man įrodyti, kad jie ne baltarusiai, o jie lietuviai, nes pas juos tai lietuvių žemės ir kad tokia kaip Baltarusija yra naujadaras. Neišsiplėsdamas apie jų kultūrinius lyginimus noriu pasakyti, kad jie labai pagarbiai žiūri į baltišką paveldą, išskiria lietuvių sugebėjimus ir aukštesnį pragyvenimo lygmenį, kuris atsispindi ir pas juos.

O kokia kalba kalbėjo šis jaunimas? Tėvai, seneliai gal lietuviai? Gal galėtumei plačiau papasakoti, kodėl jie save laiko lietuviais. Ačiū.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Šeš Lie 07, 2007 9:24 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: Baltarusių etnopsichologijos niuansai-lietuviškumas
Brigita rašė:
O kokia kalba kalbėjo šis jaunimas? Tėvai, seneliai gal lietuviai? Gal galėtumei plačiau papasakoti, kodėl jie save laiko lietuviais. Ačiū.

Jie kalbėjo baltarusiškai ir man dažnai tekdavo prašyti išversti į rusų, nes visiškai nesuprasdavau pasakytų žodžių prasmės. Tai visai kitokia kalba nors ir slavų. Jų protėviai slavai, o ne lietuviai. Tiesiog jie istoriškai bandė įrodinėti, kad jie, tai tie patys lietuviai. Kai pasakiau, kad nesutinku, jie visaip bandė kraipyti istorinius faktus. Pagal juos tiek Vytautas, tiek Jogaila buvo baltarusiai :D Vienintelio ko jie negali apeiti tai mūsų kalbos, kuri nepanaši nei į vieną pasaulio kalbą. :) Bet jų žodžiai nėra lietuviškos kilmės, nors daugelio žodžių jie perėmė iš mūsų, kaip matyt ir mes kai ką. Pvz.: žodis DĖKUI matyt yra baltarusių kilmės, nes pas juos DZIAKUI.
Bet po mūsų bendrų apeigų, manau teks labiau gerbti lietuvišką paveldą ir skirti nuo savojo. Pas juos nieko panašaus nėra ir nedaroma.
Visaip bandžiau palaikyti jų autentiškumą ir sąmoningumą, tikiuosi, kad supras ir identifikuos save labiau vykusiai, nei iki šiol :)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Lie 08, 2007 5:50 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007