Reikia pagalbos ieškant medžiagos apie naiviąją (sveiko proto)psichologiją.Turimoje literatūroje neradau, o ir internete nepavyksta kažką daugiau aptikti.

Na ir užduotėlė Su šiais terminais neteko susidurti, teks pasiknaisioti spec. literatūroje.

POLITIKOS KOMENTARAI
R. Ozolas. 2004-ieji. Lietuva. Antrosios Respublikos pabaiga (knygos fragmentai)
2004 01 27  8.57

* Lie­tu­vo­je da­bar ga­li­ma iš­skir­ti tris pro­to ti­pus.

Nai­vu­sis pro­tas ne­re­tas: ja­me blyk­si vi­so­kios su do­ra ir tie­sa su­si­ju­sios min­tys ir idėjos, jis gim­do vi­so­kias pro­gra­mas ir pro­jek­tus, jis pa­moks­lau­ja, mo­ra­li­zuo­ja, pra­našau­ja ir ki­taip at­našau­ja, ma­ny­da­mas, jog yra ver­tin­gas ir rei­ka­lin­gas vi­siems ieškan­tiesiems ke­lio.

Skep­tiška­sis pro­tas yra di­džiu­mos in­te­li­gen­ti­jos pro­tas. Jis jau se­no­kai ne­be­pri­pa­žįs­ta idė­jų ver­tės ir reikš­mės, ver­ti­na tik gro­žį, o ka­dan­gi tik­ro­vė iš prin­ci­po „ne­gra­ži“, o idė­jos iš prin­ci­po ne­ver­tin­gos, skep­tiš­ka­sis pro­tas gro­ži­si sa­vi­mi ir, mau­dy­da­ma­sis sa­vo sek­lu­mo­se, nar­ci­zau­ja, mas­tur­buo­ja­si, ma­zo­chis­tau­ja, net ma­ro­die­riau­ja, vi­sa tai da­ry­da­mas be jo­kios sąži­nės grau­ža­ties, nes į vis­ką žiū­ri be tik­ro­vės jau­ti­mo, ją iš prin­ci­po at­mes­da­mas, – kaip į li­te­ra­tū­rą.

Ci­niška­sis pro­tas yra nai­vio­jo ir skep­tiš­ko­jo hib­ri­das. Nai­vu­sis dar kuo nors ti­ki, skep­tiš­ka­sis – ne­ti­ki nie­kuo, iš­sky­rus pa­tį sa­ve, ir tai ne per­ne­lyg, o tik šiaip sau, kad bū­tų už ko lai­ky­tis, o ci­niš­ka­sis pro­tas ti­ki, kad ne­ti­kėji­mas yra la­bai pa­to­gus ir ge­ras daik­tas, to­dėl, kai rei­kia, jis ti­ki karš­čiau už po­piežių, kai nau­din­ga – ne­ti­ki nuošir­džiau už ta­ry­bi­nį ate­is­tą. Ci­niš­ko­jo pro­to šei­mi­nin­kai – di­džiu­ma nau­jų­jų lie­tu­vių, pra­tur­tė­ju­sių ir to­liau sau tur­tė­jančių iš vi­sų prin­ci­pų ir nor­mų, tie­sų ir tei­sių par­da­vi­nė­ji­mo ten ir tam, kur ir kas bran­giau mo­ka. Šią fe­no­me­no­lo­gi­ją bū­tų ga­li­ma ir kon­kre­ti­zuo­ti, ir tiks­lin­ti, ir de­ta­li­zuo­ti, ta­čiau bruo­žai vis tiek bus tie pa­tys.

Ta­čiau tam, ku­ris vis dėl­to pa­nūs­tų į šiuos pro­to ti­pus pa­žvelg­ti ati­džiau, rei­kė­tų at­si­min­ti, jog vi­si trys jie re­flek­tuo­ja vie­no di­de­lio pro­to fo­ne – juo­do­jo bui­ti­nio pro­to fo­ne. Nu­sa­ky­ti jį yra taip pat sun­ku, kaip api­bū­din­ti pel­kę su aki­va­rais: jos ne­per­ei­si, nes ji pra­ry­ja vi­sa, kas jon nu­krin­ta ar net per­ne­lyg pri­siar­ti­na.

Ar tai vi­siškai be­vil­tiška?

Ne vi­sai: vi­sos pel­kės ka­da nors už­an­ka ir tam­pa že­mė­mis, ant ku­rių ga­li­ma at­si­sto­ti.

Klau­si­mas vie­nas: kie­no ko­ja vaikš­čios virš mū­sų juo­do­jo pro­to be­dug­nių, da­bar dar re­flek­tuo­jan­čių te­gul ir ci­niš­ko­jo pro­to žalt­vyks­lėm?

[Gyvenimas netikras]
Plačiau http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/9913