Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Geg 28, 2020 9:57 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
J. Shranko kūrybiškumo ugdymo programa (pojūčių lavinimas) 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė J. Shranko kūrybiškumo ugdymo programa (pojūčių lavinimas)
J. Shranko kūrybiškumo ugdymo programa (pojūčių lavinimas)

Ši programa tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. J. Shranko nuomone, „žinojimas gali tapti pavojingesnis už nežinojimą“, todėl šioje programoje didžiausias dėmesys skiriamas pojūčių lavinimui. Pasak autoriaus, mokymo įstaigose didžiausias dėmesys dažnai skiriamas informacijos perteikimui, duodami įvairūs nurodymai, reikalaujama įsiminti, tačiau niekas nemoko ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir išvysti, nes mūsų visuomenėje nevertinami išlavinti pojūčiai - sugebėjimas klausytis, stebėti, liesti, ragauti, uostyti.
Klausymasis
Daugelis mūsų girdime tai, ką norime girdėti. Girdėjimas yra fiziologinis reiškinys, jo nereikia specialiai lavinti. Klausymasis yra psichologinis, t. y. išmokstamas procesas. Yra daug garsų, kuriuos girdime, bet nesiklausome jų, tiesiog nereaguojame, nes nebuvome mokomi to daryti. Puikus pavyzdys - F. Triufo filmas „Laukinis vaikas“, kuriame pasakojama apie berniuko, dvylika metų praleidusio miškuose, gyvenimą. Patekęs tarp žmonių, jis nekalbėjo ir buvo laikomas kurčnebyliu. Tačiau kažkas pastebėjo, kad jis reaguoja į krintančio riešuto garsą. Gydytojui tiriant vaiko klausą, į durų trinksėjimus jis visiškai nereaguodavo, nes nebuvo šių garsų girdėjęs.
Mokykloje mokoma nesiklausyti. O nemokyti klausytis - vadinasi, mokyti ne tai, kas svarbiausia. J. Shrank siūlo pratimus, mokančius klausytis ir išgirsti.

Pratimas
1. Pabūkite tyloje vieną ar dvi minutes, klausydamiesi garsų, kurių paprastai negirdite būdami klasėje. Aptarkite, ką išgirdote. Prisiminkite, ką jūsų gyvenime reiškia triukšmas ir tyla.
2. Susiraskite muzikos įrašą su įvairių tipų garsais. Klausykitės, klauskite savęs ir kitų, kiek tonų išgirdote.
3. Suskirstykite vaikus į grupeles po tris ir paprašykite vaidinti (pvz., vaiką, tėvą ir mokytoją). Tegu jie sprendžia kokią nors problemą, pavyzdžiui, aiškinasi blogo mokymosi priežastis. Prašykite, kad kiekvienas gintų tik savo požiūrį. Paskui pasikeičia vaidmenimis. Pratimą baikite, kai kils didelis triukšmas. Aptarkite jausmų dinamiką ir palyginkite vaikų vaidintas situacijas su realiomis.
Akcentuokite, kad skirtumas tarp girdėjimo ir mokėjimo klausytis yra didžiulis.

Sugebėjimas išvysti (regėjimas)
Regėjimas gali būti koreguojamas akiniais ar kontaktiniais lęšiais, o gebėjimas išvysti yra išugdomas. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į krintančias snaiges, aš sakau: „Tai - sniegas“. Kitaip sakant, snaigėms aš priklijuoju „etiketę“. O štai eskimas yra išmokytas suvokti sniegą kaip natūralią savo aplinkos dalį - jam tai yra vienas iš keturiasdešimt aštuonių visiškai skirtingai vadinamų dalykų. Šios dienos sniegą jis vadina vienaip, kitos - kitaip. Tai žinodamas, įsižiūrėjęs aš taip pat galiu pastebėti, kad gali būti milžiniški pūkuoti snaigių dribsniai arba mažyčiai, vėjo supūsti sniego gumulėliai, jis gali būti sunkus, lengvas ir galbūt dar šimto rūšių. Kol sniegas man nesvarbus, aš nepaisau skirtumų ir vadinu jį vienu žodžiu - sniegas. Juk aš niekada nebuvau mokomas išvysti reiškinio įvairovės. Atsidūręs eskimo vietoje, turėčiau atgaivinti galią išvysti, nes kitaip negalėčiau išlikti. Sugebėjimą išvysti turime lavinti nuolat, nes dabar regime daug, o pastebime mažai.
Pratimas
Norite praregėti? Darykite šiuos pratimus:
1. Apžiūrinėkite kambarį (ar klasę) vieną minutę stengdamiesi pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėjote. Jei kambarys su langais, pažiūrėkite iš lauko pusės. Pasidalykite atradimais su draugais.
2. Išeikite į lauką pasižiūrėti į debesis, medžius, žolę ar pastatus. Pabūkite kiek laiko tyloje. Paskui pasidalykite mintimis, ką jautėte.
3. Raskite galimybę kartu su draugais pasitikti ar palydėti saulę. Arba stebėkite žvaigždes.
4. Pasiskirstykite poromis. Kurį laiką žiūrėkite vienas į kitą. Tada nusigręžkite ir pakeiskite tris savo išorės elementus (pvz., šukuoseną, papuošalus, drabužių detales). Atsisukę pastebėkite, kas pasikeitė. Pasikeiskite partneriais ir darykite tą patį, tik pakeiskite šešis savo išorės elementus. Visa tai aptarkite.
5. Paprašykite vienas kito apibūdinti kokį nors šimtus kartų matytą dalyką (pavyzdžiui, mokyklos koridorių, pastato išorę). Aptarkite, kaip sekėsi.
6. Šis pratimas skirtas akių kontakto reikšmei ir dinamikai suvokti. Susiskirstykite poromis. Kuo ilgiau žiūrėkite vienas kitam į akis. Paskui pasikalbėkite, kodėl buvo sunku ar lengva žiūrėti į akis, kas trikdė, gal buvo jaučiama, kad žiūrima iš aukšto, sutrikus ir pan. Aptarkite, kaip jūs reaguojate į žmones, sutiktus gatvėje ar autobuse.
7. Išjungę garsą, TV ekrane stebėkite žmonių veidus. Bandykite atspėti, koks jų charakteris, temperamentas ir kt. Pasidalykite savo mintimis su kitais. Susitarkite vieną savaitę stebėti akių kontakto ypatumus. Eksperimentuokite savo žvilgsniu.

Lytėjimas
Mažiausiai esame girdėję apie lytėjimo reikšmę. Geriausiai įsiminėme, ko gero, tik „neliesk“. O galėtume išgyventi daug malonių akimirkų jausdami šilto vandens lašus, vaikščiodami basi po pievas ar smėlį, skanaudami maistą ar jausdami kito kūno šilumą. Atkreipkite dėmesį, kaip natūraliai tai daro vaikai. Betgi tas pats vaikas gali papasakoti, kas nutinka, kai jis bando lytėti ir džiaugtis tuo. Jam tuoj pat labai rimtai aiškinama, kad negalima vaikščioti per lietų, nes sušlaps, kad reikia avėti batus - kitaip nušals kojas, kad rankas reikia laikyti gražiai, valgyti tyliai ir tvarkingai, neprisiliesti prie kitų, nes taip nedera ir pan. Šitaip vaikas greitai užmiršta lytėjimo teikiamą džiaugsmą.
Pratimas
Kaip padėti vaikui atsikratyti šios ydos ir „pasveikti“, išmokstant lytėti?
1. Aptarkite, kaip mūsų kultūroje žiūrima į galimybę liesti ir kada žmonėms leidžiama tai daryti.
2. Įsivaizduokite, kas atsitiks, jeigu mokykloje mokytoja paprašys paliesti greta sėdinčio draugo ranką? (Arba, jeigu vaikai lanko Katalikų bažnyčios pamaldas, kaip reaguos nepažįstami žmonės, kai palinkėsite vieni kitiems ramybės, paduodami ranką?)
3. Tegu vaikai įsivaizduoja esą neregiai - apčiupinėja įvairius daiktus ir mėgina atspėti jų temperatūrą, svorį, paviršių, dydį.
4. Tegu kiekvienas pamėgina paspausti ranką kitiems grupės nariams, išreikšdami savo būsenas („Man sunku“, „Aš čia vadas“ ir pan.).

Skonis
Standartizavus maisto gamybos būdą, skonis, kaip ir kiti pojūčiai, „apmirė“. Tokio „pseudomaisto“ valgymas jau tampa norma. Retai valgome gardžiuodamiesi. Dažniausiai skubame ir ryjame pilna burna.
Dažniausiai manoma, kad skonio esmę sudaro kvapas. O visa, ką galime nustatyti - tai sūdyta ar ne. Tačiau tai tik dalis tiesos. Mokykloje ar namuose apie tai net nesusimąstoma - yra „svarbesnių“ dalykų…

Pratimas

Susigrąžinti šį pojūtį padės tokie pratimai:

1. Pagalvokite, kodėl kitų kultūrų žmonės mielai valgo mums neįprastą maistą ir bodisi tuo, ką mes mėgstame. Pavyzdžiui, žydai nevalgo kiaulienos, lietuviai - sraigių, varlių, o kinas gali net apsivemti pamatęs, kaip kiti geria pieną.
2. Atsineškite duonos (geriausia naminės), kurios kiekvienas galėtų paragauti. Laikykite ją burnoje tol, kol ji ištirps. Ragaukite įvairaus maisto, nežiūrėdami į jį, bandykite atskirti „pseudomaistą“ nuo tikro. Palyginkite naminės duonos skonį su pirktos.
3. Užriškite akis dviem žmonėms ir atlikite skonio testą. Rankomis liesti maisto negalima - leidžiama tik uostyti ir ragauti.
4. Atsineškite neįprasto maisto. Ragaukite ir aptarkite, kas ką mėgsta, kas paprastai laikoma skanu, kas ne ir kodėl. Atsiminkite, kad tai vaikystėje išmokti dalykai ir juos galima keisti.

Uoslė
Sugebėjimas užuosti kvapą yra vienas stipriausių ir paprasčiausių žmogaus pojūčių. Galima skirti apie du tūkstančius įvairių kvapų, o gerai pasitreniravus - dvigubai daugiau.
Tik labai nedaug kvapų skiriame galbūt todėl, kad jau nuo mažumės įrodinėjama, jog daugelis jų yra „blogi“, nemalonūs, tai kam apskritai juos uostyti?
O vis dėlto…

Pratimas
1. Aptarkite, ką kiekvienas žino apie kvapus. Kaip žmonės išmoksta skirti malonius ir nemalonius kvapus?
2. Pasidalynkite labiausiai įsimintinais įspūdžiais apie kvapus, kokį kvapą kuris geriausiai prisimenate iš savo vaikystės, kaip jus veikia įvairūs kvapai.
3. Pamėginkite atpažinti mokykloje, klasėje tvyrančius kvapus.
4. Atsineškite į klasę kuo daugiau kvepiančių daiktų. Mėginkite pažinti juos tik iš kvapo. Leiskite per rankas kokį nors daiktą, įdėtą į dėžutę, paskui aptarkite savo pojūčius. Kvapai turi nepaprastą galią - dažnai jie žadina ankstyvosios vaikystės prisiminimus ar fantazijas. Apie tai ir kalbėkite.

Pratimas

J. Schranko programoje yra ir savęs suvokimo bei asmenybės saviraiškos pratimų, padedančių suvokti „kūno kalbą“ ir jos reikšmę bendravimo procesui. Autorius siūlo:
• išmokti bendrauti be žodžių;
• užmegzti akių kontaktą (neverbalinė komunikacija);
• įsiklausyti į kito žmogaus žodžius ir save patį (kaip save įsivaizduoji, koks esi ir kas tavyje vertinga, palyginti savo paties ir kitų nuomones apie save, analizuoti savo sapnus - visa tai, kas padės atskleisti asmenybę);
• įsisąmoninti užslėptus jausmus ir troškimus, suvokti, kad jų negalima skirstyti į priimtinus ir nepriimtinus vien dėl to, jog kažkas taip nusprendė (užslopinti jausmai kelia kaltės jausmą ir gali virsti neapykanta; šių jausmų negalima išstumti, paneigti, juos reikia pripažinti - tegul jie tampa Jūsų asmenybės dalimi);
• priimti sprendimus, orientuojantis į vertybes;
• tikrinti savo pasitikėjimą kitais žmonėmis;
• išmokti deramai reaguoti į komplimentus ir juos sakyti;
• suvokti savo idėjų subjektyvumą.
Praktinė užduotis
J. Schrank siūlo ne tik specialių pratimų pojūčiams lavinti, bet ir kasdienei, dažnai monotoniškai gyvenimo tėkmei keisti. Štai jie:
-Keisk savo valgymo įpročius - retkarčiais paskanauk to, ko niekada nesi ragavęs.
- Vakarok prie žvakių šviesos.
- Įsijausk į aplinką.
- Įsisąmonink tai, ką regi, girdi, lieti, ragauji.
- Išmok uostyti gėles.
- Vaikščiok per lietų ar sniegą.
- Pabandyk daryti tai, ko nesi daręs niekad iki šiol, - važiuoti dviračiu, slidinėti.
- Jei esi įpratęs maudytis po dušu, išsimaudyk vonioje (arba priešingai).
- Mėgsti maudytis šiltame vandenyje - išmėgink ir šaltą.
- Įprask džiaugtis savo nuogu kūnu.
- Retsykiais miegok ant grindų ar kitame kambaryje.
- Savaitę nevalgyk mėsos.
- Kartais, atidėjęs visus darbus, pasiklausyk muzikos.
- Džiaukis užmigdamas ir nubusdamas.
- Jei niekada nešokai, pabandyk bent namuose.
- Valgyk lėtai.
- Įlipk į medį.
- Jei dar nemoki gaminti maisto, išmok.
- Paragauk nacionalinių egzotiškos šalies patiekalų.
- Dėvėk kuo patogesnius drabužius.
- Apsilankyk mieste ar kaime, kur dar niekada nebuvai.
- Kartais nueik į bažnyčią, kur atliekamos tau mažai žinomos apeigos.
Išvada.Šią programą taikant įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje, mažiau jos auklėtinių išeitų su mintimi, kad „negalima pasikliauti tuo, ką jaučiu, jausmus būtina kontroliuoti“ „verčiau slėpti savo tikrąjį Aš, „suaugusieji geriau žino“, „turiu tapti toks, kokį nori mane matyti“, „norint pradėti ką nors daryti, reikia leidimo“ ir pan.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pen Sau 04, 2008 3:25 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007