Taigi, atranda viena, pamiršta kitą. Jei strese išaugintos vištos greičiau auga ir gali atnešti didesnį pelną, tai visai pamirštama kokios kokybės bus tokia mėsa. Juk nepaslaptis, kad streso metu išsiskiria pakankamai netinkamų mitybai cheminių medžiagų-toksinų Kur eina pasaulis ir mokslas?

Iš kaimo žmonių girdėjau tokį paprotį: dar nedidelius kopūstus, jie "mušdavo" šluotele. Mušti kopūstai užaugdavo kietesni, atsparesni ligoms.

Už vieną muštą, dešimt nemuštų duoda.

Taip, bet ar kopūstas yra gyvūnas? jei remtis tokia logika, tai už mušamą vaiką galim duoti 10 nemuštų Šiuolaikinė psichologija pakankamai pagrindė, kuo baigiasi vaiko mušimas ir kaip tai atsispindi jo būsimos šeimos santykiams, bei santykiams su aplinkiniais. Nemaišykime kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui Kas kopūstui tinka, netinka vištoms, o tuo labiau žmogui ir manau dėl visiems aiškios priežasties, skirtingos prigimties.

Tai jau ne visai "Šiuolaikinė psichologija".
Kaip žinote amerikonai labai persiėmę vaikų nemušimo idėjomis. Viena istorija. Į psichologus kreipėsi šeima, kurioj vaikas taip susižalojo save, kad gydytojai vos atgriebė. Tik panaudojus hipnozę, pavyko sužinoti tokio vaiko elgesio priežastį. Prieš vaiką niekuomet nebuvo naudota prievarta, vaikas niekuomet nebuvo baramas, ką bedarytų. Ieškodamas ribos, jis kartą ėmė ir aštriu daigtu stipriai įdūrė savo mamai. Mama verkė, bet vaikas už tai vėlgi nebuvo nei baustas, nei bartas. Bausmės nesulaukimas smarkiai traumavo vaiko psichiką, jos nesulaukęs jis pats nubaudė mamos skriaudiką.

Tiek bereikalingas mušimas, tiek visiškas nebaudimas, tai du kraštutinumai. Kaip ir visur reik rast aukso vidurį

Rašiau apie šiuolaikinę psichologiją, o ne jos priešaušrį.
Manau tai dar susieta ir su kultūrine puse. Amerikonai jau 18 am. prarado kultūrą, nes ją pakeitė civilizacija. O štai Japonijoje yra priešingai, kur tradicijų laikomąsi labai stipriai. Japonijoje vaikas iki 5 metukų gali daryti labai daug, jis visai nebaramas arba nebaudžiamas, tačiau tai lemia tradicija, kurioje vėliau vaikas mokomas besąlygiškai paklusti ir savotiškai tarnauti savo globėjui. Japonui vėliau globėjais tampa darbdaviai, kurie priėmę darbuotoją, garantuoja darbuotojo ir jo šeimos socialines garantijas. Todėl iki 5 metukų vaikui nedraudžiama gan laisvai elgtis ir jis nebaudžiamas už įvairius moralinius ar socialiai netinkamus elgesius.
Aukso vidurys nėra vienodas, tai lemia ne tik tautos etninis charakteris, bet ir geografinė aplinka, tradicijos, genai, socialinė aplinka, auklėjimas, mokymų institucijų įtaka ir t.t.

Kai mums vargais negalais bando paaiškint, mes vargais negalais begalim suprast.

Pačio nuomone, mušimas reikalingas ar ne?

Vaiko augimas sulyginamas su strėlės šūviu iš lanko. Jei strėlę iššovei, jos krypties jau nelabai bepakeisi. Vaikai pradedami auklėti ir bausti kuo anksčiau, tai yra dar neturintys metukų. Taip buvo visose senosiose tradicijose, tiek ir Japonijoje. Bet viskas keičiasi.

Žinoma ne, netgi kategoriškai NE Galėčiau pripasakoti nuo asmeninių patyrimų iki psichologinių pavyzdžių, tai nieko nekeičia. Bihevioristinė kryptis psichologijoje pagrįsta STIMULAS - REAKCIJA. Humanistinėje kryptyje asmenybės vystymasis turi būti holistinis ir darnus su aplinka, ir ne per stimulą (kaip žiurkėms), o per žmoniškumo ugdymą. Jokios fizinės bausmės dar neatnešė gėrio. Vaikas negimsta kaip blogis, kurį reikia ištaisyti. Jei kam taip pasivaideno, štai tam vaikas ir atrodo kaip molis, kurį reikia iškart per prievartą sukišti į tam tikrą paklusnumo formą. Aš humanistinės krypties atstovas

Senosiose tradicijose apie vaikus mažai rasite duomenų, nes vaikai buvo beverčiai, Lietuvoje jais baudžiauninkai net duoklę mokėjo. Vaikų kultas atsirado neperseniausiai. Štai paskutinis siūlymas paaugliams iki 16 metų uždrausti po 22 val. vaikščioti lauke. Norima įvesti taip vaddinamą šeimos valandą.

( http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/ind ... emID=81095 ) Tačiau atkreipkite dėmęsį kas tai siūlo Be to bandoma aiškinti, kad pavojinga patiems paaugliams:

O šitas atvejis rodo, kad yra priešingai.

http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=53707
Kaip matote, tai daro jaunimas 18 metų, tai ką pakeis įstatymas, kuris daro miestą savotišku kalėjimu. Ar problema, kad vaikai vaikystėje buvo nemušami ir neauklėjami, ar vertybės taip pakito, kad žinome tik savo teises, bet pamiršome įsipareigojimus? Valstybė nesusitvarko su padariniais, bet kas yra priežastis? Ar bauginimo ir bausmių politika gali sugrąžinti "tvarką". O gal jaunimas prieš kažką protestuoja, kaip ir kažkada bitlų judėjimas? Jaunimas visada buvo tas rodiklis, kuris rodė kur visuomenėje pūliuojama. Maištingas paauglio laikotarpis tarsi per iškreiptą veidrodį, tačiau rodo esmę. Puldinėjimas ant dvasinių dalykų ar objektų tiesiogiai susietas su dvasingumo praradimu, jaučiantis nebaudžiamu aukščiausiosios jėgos, nes į ją netikima. Priešingai, pripažįstamos vertybės tik materialios ir jėgos kultas (kas stipresnis, tas viską valdo). Kodėl mokytojai streikuoja? Ar mokytojai negali susitvarkyti? Gali, tačiau įstatymai yra taip sukurti, pagal kuriuos valstybinė tiek švietimo, tiek politinė kryptis toli gražu neatgręžta į dvasinį žmogaus pasaulį ir pusiausvyrą. Kokie tėvai, toks ir auklėjimas. Ką mato vaikas namuose iš savo tėvų, taip perneša į mokyklas. Ir pabandyk tu paliesti kokį snarglių, kuris tuoj apskundžia įtakingam tėveliui ar seneliui, o tas gi tuoj su seimūniškais grasinimais tiesiai pas direktorių. Mokytojas jaučiasi bejėgis ir visiškai nesaugus valstybinėje institucijoje. Dar daugiau, jaučiasi pažemintas tiek tokiu požiūriu, tiek jam mokamu atlyginimu.