Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pen Kov 29, 2024 12:17 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje
Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje
Jurgita Dapkevičienė (psichologė)
Cituoti:
Geriausia prevencijos būdas –tinkamas bendravimas su vaikais.
Vienas svarbiausių dalykų bendraujant su vaiku,- tai gebėjimas klausytis. Sen. Graikų filosofas Zenonas yra pasakęs: “Dievas mums davė dvi ausis ir vieną burną, kad mes daugiau klauytumėme ir mažiau kalbėtumėme.” Deja, gyvenime yra visiškai priešingai – kalbame žymiai daugiau nei klausomės. Tai nulemia daugybė priežasčių. Žmogus nuo kūdikystės kalbėjimą sieja su valdžia, jėga ir viršenybe. Kai vaikas guli lovelėje ramus, suagę į jį nekreipia dėmesio. Kai jis pradeda verkti, panaudoja šį savotišką kalbėjimo būdą, jis tampa “pastebimas”, ateina suaugęs, paima jį ant rankų. Tokiu būdu tikslas yra pasiektas, vaikas sulaukia dėmesio. Taigi nuo kūdikystės formuojasi supratimas, kad kalbėti yra naudingiau negu klausytis. Vaikystėje ši pozicija sustiprinama, kai vaikas girdi: “nesiginčyk”, “Žiūrėk į mane, kai aš su tavim kalbu”, “Užsičiaupk”, “Nurimk”. Tokie pasakymai vaikui perša mintį, kad kalbėjimas reiškia valdžią, viršenybę ir jėgą. Tuo tarpu klausymasis asocijuojasi su silpnumu, bejėgiškumu, paklusnumu. Kiekvienas iš mūsų yra tai praėjęs, todėl dabar visi norime būti stiprūs, galingi ir savo valdžią išreiškiame kalbėdami.
Klausimasis yra sunkus ir alinantis darbas, daug sunkesnis negu kalbėjimas.
Kai iš kalbėtojo mus pasiekia informacija, prieštaraujanti mūsų įsitikinimams, vertybėms, nuomonėms, prietarams, galime jos net nesuvokti. Arba kartais girdime tai, ką norime girdėti, o ne tai, kas iš tiesų mums sakoma. Jei iš anksto tikimės ką nors išgirsti, galime net nesiklausyti realaus pranešimo. Įsijungia mūsų patirties filtras. Kartais dėl ankstesnio bendravimo su tuo žmogumi susiformuoja neįsisąmonintos išankstinės nuostatos, kurios trukdo klausytis…(pvz., vėl bandys ką nors pameluoti ir pan.).
Gali būti, kad mūsų smegenys užimtos savomis mintimis, kurios trukdo sekti kalbėtojo mintis ir jausmus. Gal svarstome, ką atsakyti kalbėtojui, kaip jį nustebinti…
Sunku bendrauti, kai yra užvaldžiusios stiprios emocijos – tiek neigiamos, tiek teigiamos. Sunku tikėtis, kad vaikas girdės ką mes sakome, jei mes prieš tai jį subarsime.
-nuovargis: klausimasis reikalauja dėmesio koncentracijos ir pastangų. Kai esame pavergę, arba blogai jaučiamės, dėmesį išlaikyti sunku.
- kvapai – pvz. Svogūnai, česnakai…
Taigi, matome, kiek daug veiksnių daro įtaka klausimui. Mes labai dažnai nepripažįstame šių veiksnių poveikio.

BENDRAVIMO KLIŪTYS

Nuo to, kaip sugebame klausytis kito žmogaus, priklauso mūsų bendravimas.
Yra kliūčių, kurios labai sutrikdo bendravimą ir gadina tarpusavio santykius. Žemiau pateikiami įvairių reakcijų pavyzdžiai, Kuriuos dažnai naudoja suaugę, kalbėdami su vaikais.
Taigi, bendravimo kliūtys:
- Grasinimas: “jei tu dar kartą neatliksi namų darbų, nepriimsiu tavęs į pamokas be tėvo”, “Daryk kaip sakiau, kitaip keliausi lauk…”- Tai sukelia kito vaiko pyktį ir priešiškumą, įžeidžia.
- Paliepimas, įsakinėjimas – posakiai, kuriais parodome savo valdžią, viršenybę (“privalai, turi taip daryti ir neklausinėti kodėl”)
- Kritika: tu nemoki, nesugebi…
- Vertinimas, pravardžiavimas: “taip pasielgti gali tik idiotas”, “ko sėdi išsižiojęs kaip varna”, “eikš gražuole, prie lentos”…
- Pamokslavimas (kiekvienas doras pilietis turi žinoti šią datą… tavo pareiga gerai mokytis…)
- Moralizavimas (toks elgesys nedaro tau garbės, kuklumas puošia mergaitę, tu esi atsakingas už tai, kas atsitiko)
- Diagnozavimas (pagrindinė tavo problema yra ta, kad tu visų bijai…, tokiu savo elgesiu tu sieki įžeisti mane…)
- Vengimas (pamiršk visa tai, nematau jokių problemų, nėra apie ką čia kalbėti, geriau nekalbėkime apie tai)
- Temos pakeitimas
- Raminimas: nesirūpink dėl to, neimk į galvą…
- Patarinėjimas: (kodėl nedarei to ar ano? Reikėjo… Aš tavo vietoje būčiau daręs…) Patarinėjimas kartais atrodo geras pagalbos būdas problemų turinčiam žmogui, tačiau kartais jis yra ir labai netinkamas. Nes atsakomybė už problemos sprendimą perkeliama patarėjui. Ir jei žmogus elgsis taip, kaip jūs jam patarėte, ir jam nepasisekė, kaltas būsite jūs. Be to, patarinėjimas neretai apriboja žmogaus galimybes pačiam išspręsti problemą ir įveikti sudėtingą situaciją, pasijusti sėkmingu.
Aišku, krizių, sunkių įvykių atvejais tai negalioja. Kai situacijos sunkios, patarimai tikrai reikalingi.
- Lyginimas (tavo brolis tai padarė žymiai geriau…, tu visada kaip tėvas; jei jau lyginame, tai su paties vaiko pasiekimais.
- Gėdinimas (kaip tau negėda? Aš tavo vietoje bijočiau į akis pasižiūrėti)
- Kvotimas, tardymas (ko jūs ten ėjote? Kas tau tai sakė? Kodėl taip vėlai grįžai? Kodėl tu taip elgiesi?)
- Linksminimas (neliūdėk, gyvenimas per trumpas liūdėti; baik ašaroti, geriau nueik į diskoteką)
- Loginis įtikinėjimas (nėra čia ko nervintis, logiška, kad taip atsitiko, taip ir turėjo būti)
- Lenktyniavimas (labai pasitempiau riešą – o kad tu žinotu, kaip man buvo, aš koją buvau susilaužęs…arba – o mes jaunystėje, tai ooo…)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Bal 25, 2007 5:36 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Cituoti:
KAS SVARBU KLAUSANTIS

Pirmiausia, klausomės žodžių, stengiamės pagauti jų prasmę. Neverta nuklysti į detales, nes tada iškyla pavojus pamesti pasakojimo esmę. Klausantysis turi parodyti kalbančiajam, kad jį girdi ir supranta. Klausant svarbu girdėti ne tik žodžius bei sakinius, bet ir suprasti, kas sakoma tarp eilučių.
Kitas dalykas, kurį mums kalbėdamas perteikia žmogus – tai jo jausmai. Kartais veido išraiška ir gestai parodo daugiau negu pasakoma žodžiais. Tai ypač būdinga vaikams, kurių kalbėjimo ir jausmų reiškimo įgūdžiai yra nepakankami.

Vaikams reikia, kad jų jausmai būtų pripažinti. Dabar aptarsime keletą bendravimo situacijų ir pažiūrėsim, kaip jose dažniausiai elgiamės bei kaip reikėtų elgtis.
Bendraujant su mokiniais labai svarbu pripažinti jų jausmus ir jų poziciją net tada, kai jai nepritariame. Galbūt nesinori matyti klaidingų vaiko nuostatų ir norisi jas paneigti, bet tai yra neefektyvu.
• Neneik jausmų, o įvardink juos žodžiais
-------------------
Vaikas:”Šis pasakojimas kvailas”
Suaugęs: “Nenusikalbėk, jis labai įdomus”
Tobulesnis suaugęs: “Tau jis kažkodėl nepatinka”
Kitas svarbus tinkamo bendravimo momentas -
Užuot kaltinę informuokite.
VAIKAS numeta kompiuterinį diską ant žemės. MES: “Tavo kompiuterio diskas ant grindų, tu jį sugadinai!”
REIKĖTŲ: “Subraižyti ir purvini kompiuterio diskai neveikia.

Kai negatyvūs jausmai įvardinami ir pripažįstami, mokinių pasipriešinimas sumažėja. Kartais pakanka parodyti dėmesį ir supratimą gestu ar žodžiu: “hm...”. “taip…”, “suprantu…” ir kt.. Geriausia, kai pavyksta padėti paaugliui susivokti, kaip jis jaučiasi: “Matau, kad esi supykęs”, “Atrodo, kad tau skaudu apie tai kalbėti”, “Esi įsiutęs” ir pan.. – tokiu būdu jūs parodote vaikui, kad jį pastebite, matote ir suprantate. Kartais tik to ir tereikia.
Dar keletas situacijų:
• Užuot kaltinę informuokite.
• VAIKAS numeta kompiuterinį diską ant žemės. MES: “Tavo kompiuterio diskas ant grindų, tu jį sugadinai!”
• REIKĖTŲ: “Subraižyti ir purvini kompiuterio diskai neveikia.
____________________________
• Užuot įsakinėję, pasiūlykite rinktis
• VAIKAS įpusėjus pamokai nepradeda rašyti užduoto darbo. MES: “Tu dar nepradėjai rašyti darbo? Tokiais tempais rašysi jį 100 metų...”
• REIKĖTŲ: “Sunku pradėti rašyti darbą. Ar dar nori pagalvoti, ar nori su manim tai aptarti?”
_________________________
Pasakykite ką jaučiate, neduokite pastabų apie mokinio charakterį.
• VAIKAS pertraukinėja. MES: “Tu nemandagus, nejau nematai, kad aš kalbu su kolega?”
• REIKĖTŲ: “Mane erzina, kai pertraukinėja mano pokalbį su kuo nors.”
_________________________
Vietoje kritikos ir patarimų pripažinkite atsiliepkite į jausmus.
• VAIKAS: “Aš nekenčiu matematikos mokytojos” MES: “Nemandagu taip kalbėti apie savo mokytoją. Jį reikia gerbti”
• REIKĖTŲ: “Tavo žodžiai skamba piktai”

Kalbantis su vaiku svarbu atkreipti dėmesį ne vien į tai, kas sakoma, bet ir į tai, kaip sakoma. Paskaičiuota, kad tik 35 proc. informacijos gauname iš kalbos turinio, o visa kita – iš nežodinių pranešimų – neverbalinių ženklų. Pakalkite kairės rankos rodomąjį pirštą taip, kaip aš… Klausant žodžių labai svarbu stebėti kūno kalbą. 7 proc. informacijos gauname iš bendro kalbančiojo vaizdo, 38 proc. – iš balso ypatybių ir 55 – iš veido išraiškos ir gestikuliacijos. Svarbu, kaip kalbantysis atrodo, kokia jo išvaizdą, poza, koks yra atstumas. Jei vaikas laikosi nuo mūsų toli – jis nepasitiki. Jei kalbatės su vaiku stovėdami ir žiūrite į jį iš aukšto, - patys pagalvokite, kaip vaikas turėtų jaustis.
Daug informacijos gauname iš vokalinių kalbos charakteristikų: tonų aukščio, stiprumo, kalbos greičio. Iš viso to galima spręsti apie žmogaus būseną.
Ką žmogus jaučia dažniausiai parašyta jo veide, daug informacijos suteikia mimiką: veido spalva (raudonas – supykęs, išbalęs – išsigandęs), raumenų įtampa. Taip pat žvilgsnis – jei jis nukreiptas į šalį, g.b., kad mums meluoja arba nepasitiki; glaudus ryšys – kai ilgai žiūrima į akis.
Pats geriausias klausymasis turi būti aktyvus, kai klausytojas pokalbyje nėra pasyvus informacijos gavėjas, kuris registruoja žodžius, bet į juos nereaguoja, bet aktyvus dalyvis, kuris stengiasi suprasti pasakytų žodžių turinį ir už jo esančius kalbėtojo jausmus. Aktyvaus klausymosi metodai:
Paskatinimas – tai tokios kalbėtojo reakcijos, kurios atskleidžia vaikui, kad esate susidomėjęs ir klausotės jo. Paskatinimui tinka nežodinis pritarimas: palinkusi poza, galvos linktelėjimas, akių kontaktas. Arba žodžiai: suprantu, matau, tai įdomu, gal galėtum daugiau apie tai papasakoti; man svarbu tai, ką tu sakai ir ką jauti.
Aiškinimasis – šis metodas naudojamas, kai norite pasitikslinti ar teisingai supratote pasakytus žodžius, norite sužinoti papildomą informaciją. Čia tiktų tokios frazės, kaip: “iš tiesų norėjai pasakyti, kad…”, “ar galėtum pakartoti”
Pakartojimas – klausant vaiko naudinga tiesiog pakartoti keletą jo paskutinių žodžių arba paskutinę mintį. Tokiu būdu vaikas iš jūsų lūpų išgirsta tai, ką pats pasakė. Taip jūs parodote, kad atidžiai klausotės ir esate susidomėjęs. Galima pakartoti pagrindines mintis, pabrėžti svarbiausius faktus. Tai parodys, kad suprantate, ką vaikas kalba.
Kiek sudėtingesni metodas – perfrazavimas, kuris leidžia pasitikrinti savo interpretacijas ir pasakytų žodžių prasmę. Pav., “Kaip supratau, tu ketini…”, “Jei teisingai supratau, tu nusprendei…” Tokiu būdu jūs išsiaiškinate, ar teisingai supratote vaiką ir padedate jam geriau suprasti save.
Atspindėjimas – tai svarbus aktyvaus klausymosi būdas, kuris reikalauja iš klausytojo ypatingo atidumo ir jautrumo kalbančiajam. Atspindint stengiamasi suvokti, suprasti ir atspindėti kalbančiojo jausmus, kurie yra už žodžių. Apie jausmus, kaip ir minėjau, daugiausia sprendžiame iš nežodinių ženklų. Jausmų įvardinimas padeda vaikui suprasti savo emocinius išgyvenimus. Čia tiktų tokios frazės, kaip: “Tave neramina…”, “Aš matau, kad tu nuliūdai”, “Atrodo, kad esi patenkintas savimi”. “Pastebėjau, kad tave tai pikdo.
Vaiko jausmų supratimas tarsi byloja, kad jūs – suaugęs rūpinatės juo ir suprantate kaip jis jaučiasi. Pagrindinė suaugusių ir vaikų santykių problema – vaiko jausmų nepriėmimas. Kartais mes baiminamės, kad priimdami vaikų jausmus, tarsi sakome jiems, kad mums patinka viskas, kad ir ką jie darytų. Iš tiesų taip nėra, jausmų priiėmimas nereiškia, kad pritariate netinkamiems vaiko veiksmams. Kai žmogui iškyla problema, jam kartais nesvarbu, sutinkame ar nesutinkame su jo nuomone. Tada būna svarbu suprasti jo išgyvenimus. Po jausmų įvardinimo nereikia skubėti. Reikia leisti vaikui įsisąmoninti, kas jam sakoma. Paprastai jei pataikome atspindėti jausmą, tai paskatina vaiką kalbėti toliau. Jei atsakas atmetamas kaip neteisingas, reiškia jums dar reikia pasistengti suprasti pašnekovą. Antra vertus, nebijokite suklysti įvardindami jausmus. Net iš netikslaus įvardinimo vaikas suvokia, kad jūs stengiatės išgirsti ne tik žodžius, bet ir kas slypi už jų. Tai liudija, kad jūs esate susidomėjęs ir bandote suprasti, ką vaikas išgyvena.
Reikėtų vengti apibendrinančių posakių, tokių kaip: “Suprantu, ką tu jauti”. Šios frazės geriau nevartoti. Net jei tai būdingas atvejis, supratimą geriau rodyti kitais žodžiais. Pav., “Pirmą dieną mokykloje būna sunku, nes čia tiek daug nežinomų dalykų” ar pan..
Nekorektiška yra klausti: “Kodėl tu taip jaudinieisi (pyksti, nerimauji ar pan.)? Uždavus tokį klausimą vaikui problemų tik padaugėja ir sudėtingu gyvenimo momentu jis turi analizuoti savo būseno priežastis ir jas logiškai paaiškinti. Labai dažnai vaikai net nežino, kodėl taip jaučiasi. Geriau tiesiog pasakyti: “Matau, kad tave kažkas neramina”.
Apibendrinimas. Šis aktyvaus klausymosi metodas dažniausiai naudojamas pokalbio pabaigoje. Klausytojas informuoja kalbėtoją apie tai, ką jis suprato iš to, kas pasakyta. Jis apibendrina pagrindines mintis ir faktus. Klausytojas tarsi susumuoja tai, ką išgirdo ir pamatė. Sakiniai galėtų prasidėti taip: “Pagrindinė mintis, kurią tu norėjai pasakyti, yra…”, “Panašu, kad iš to, ką pasakei, svarbiausia yra…”.
Matome, kad visi minėti aktyvaus klausymo metodai reikalauja iš mūsų maksimaliai sukaupti dėmesį. Galime palengvinti sau darbą, pirmiausia, nebandydami prisiminti kiekvieno žodžio žodžio ar detalės. Svarbiausia – suvokti esmę. Be to, mes mąstome daug greičiau negu kalbame, taigi, klausantis mūsų smegenys gali dirbti keliais lygiais: klausydami pasakojimo galime stebėti nežodinius kalbėtojo signalus, bendravimo procesą, įvardinti jausmus.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Bal 25, 2007 5:42 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Cituoti:
Pirmasis narkotikų vartojimas dažniausiai įvyksta paauglystėje (dvyliktaisiais – šešioliktaisiais gyvenimo metais). Narkotikų vartojimas neatsiranda iš niekur, ”lygioj vietoj”. Tam yra priežastys (kokios?):
1. Šeimos įtaka
1) netinkamas auklėjimas: per daug griežtumo, arba per mažai. Lepinimas, įgeidžių tenkinimas, arba nuolatinis spaudimas, persekiojimas. Dar pavojingiau, kai tėvų auklėjimo stiliai l. skirtingi – vienas labai griežtas, kitas viską leidžiantis ir pan..
2) Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kt. Narkotikais šeimoje, narkomanų tėvai (vienas arba abu) piktnaudžiavo alkoholiu, rūkė. Narkotikų vartojimui didžiausią įtaką daro ne paveldimumas, bet neigiamas tėvų pavyzdys ir auklėjimo trūkumas. Tėvų nuostatos ir elgesys vartojant medikamentus taip pat yra labai svarbūs: jei tėvai vos tik iškilus fiziniams ar psichiniams sunkumams griebiasi medikamentų, vaikai gali perimti šį elgesį.
Arba mokymas “teisingai” gerti – susidaro įspūdis, kad tėvai pritaria alkoholio vartojimui.
3) Auklėjimo situacijos kaita. kai vaikas ”keliauja” iš vienų namų į kitus. Dažniausiai tokia kaita vyksta tarp tėvų, senelių, giminaičių, vaikų namų auklėtojų, globėjų.
2. Draugų įtaka.
* Pavojinga, jei vaikas draugauja su vartojančiais bendraamžiais, nes siekdamas jų pripažinimo, jis irgi gali tai išbandyti.
3. Mada.
4. Smalsumas
5. Nenoras mokytis, laisvalaikio užsiėmimo neturėjimas.


Paauglių narkotikų vartojimą iš dalies lemia ir vystymosi faktoriai. Paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, nori būti suaugę, nepriklausomi, viską išbandyti. Tai gali pastūmėti paauglį rizikingai elgtis. Narkotikų vartojimo tikimybę padidina ir paaugliams būdingas “nemirtingumo ir nepažeidžiamumo jausmas”. Dėl šios priežasties jie nesidomi psichoaktyvių medžiagų vartojimo padariniais ir netaiko jų sau.
Narkotikų vartojimo pradžiai ypač svarbu tokios nuomonės: “Žinau, kad kai kas tampa narkomanas, bet man taip nebus. Aš visai kitoks. Aš tikrai galėsiu tam atsispirti, nes mano valia tvirta…” Deja, valia čia niekuo dėta. Tiesiog cheminė medžiaga yra tokia, kad prie jos priprantama. Kitas svarbus momentas – tai įsitikinimas, kad vienas kartas nieko nepakenks… Deja… 3 – gyvenime viską reikia išbandyti.
Manoma, kad tų priežasčių yra ne viena, bet kelios. Jei būtų viena priežastis, tai ją pašalinus, nebeliktų problemos.
Priežasčių daug, tačiau nustatyta ir praktiniame darbe pastebima, kad tarp vaikų savijautos ir elgesio yra tiesioginis ryšys. Kai vaikai gerai jaučiasi, jie gerai elgiasi. Kaip mes padedame jiems gerai jaustis? Pripažindami jų jausmus ir teisę turėti savo nuomonę.
Yra keletas paprastų dalykų, apie kuriuos mes dažnai pamirštame tiek bendraudami tarpusavyje, tiek su vaikais.

Kad jų vaikas vartoja narkotikus tėvai dažniausiai sužino praėjus vidutiniškai 2 m. nuo vartojimo pradžios.

Įspėjamieji ženklai
Fiziniai požymiai:
• Milteliai, kapsulės tabletės, švirkštai
• Neįprasti kvapai
• Kraujo dėmės ant rūbų, vyzdžiai
• Mėlynės ant rankų, ilgos rankovės
• Svorio mažėjimas, neturi apetito, atsisako mėgstamų patiekalų
• Akinių nuo saulės nešiojimas, kvepalų naudojimas
• Apsvaigęs, bet nėra alkoholio kvapo
• Paraudusios akys.
• Nemiga naktį, miegusitumas dieną.
Elgesio pokyčiai:
• Nuotaikos svyravimai,
• Nesugebėjimas susikaupti,
• Abejingumas mokyklai, seniams draugams, pomėgiams,
• Nauji, dažnai vyresni draugai,
• Melas ir vagystės, slepia kuo užsiima, kur būna
• Nerišli kalba arba neįprastas šnekumas;
• Nesirūpina savo išvaizda;
• Keisti ir įtartini draugai, telefonų skambučiai;

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Bal 25, 2007 5:46 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007