Depresija Depresija gali ištikti kiekvieną. Daugelyje pasaulio šalių ja serga 1 iš 20 žmonių. Moterys depresija serga dvigubai dažniau nei vyrai.
Kartais žmogus sako "man depresija", nes jaučia liūdesį arba nuovargį, energijos stygių. Liūdesys ir nuovargis yra normalūs jausmai, dažniausiai netrunkantys ilgai ir netrikdantys asmens kasdienės veiklos. Depresija skiriasi nuo šių normalių jausmų. Ji taip pat skiriasi nuo jausmų, kylančių netekus artimo ar brangaus žmogaus - gedėjimo. Ji atsiranda dėl įvairiausių priežasčių: paveldimumo, alkoholio ar narkotikų vartojimo (atsisakius jų, depresija praeina), somatinių susirgimų ir kt. Staigus stresas ar nelaimė gali sukelti depresiją. Pasitaiko, kad ja susergama net ir tada, kai gyvenime viskas gerai. Šis negalavimas nėra Jūsų trūkumas, defektas, silpnumo akimirka - tai liga, ir ji pagydoma.
Depresijos poveikis žmogui labai įvairus. Šalia liūdesio ir bejėgiškumo jausmo, depresiški žmonės:
* lėčiau mąsto, lėčiau kalba arba visai nekalba,
* negali koncentruotis, susikaupti, blogai atsimena, jiems sunku ka nors nuspręsti, apsispręsti,
* keičia savo miegojimo ir valgymo įpročius. Depresiški žmonės valgo ir miega per daug arba per mažai.
Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučia kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kartais nuo depresijos kenčiantieji ima galvoti apie mirtį ir savižudybę.
Kartu su depresija gali atsirasti įvairūs fiziniai ir psichologiniai simptomai: skausmai, virškinimo sutrikimas, lytinės problemos, pesimizmas, nerimas.
Laikotarpis, kai žmogus yra depresiškas, vadinamas epizodu. Epizodas dažniausiai turi aiškią pradžią ir pabaigą. Asmuo gali turėti vieną arba daug depresijos epizodų. Jie gali būti trumpi ir ilgi, lengvi ir sunkūs. Kartais depresijos epizodus keičia didelės energijos antplūdis - manija.
Daugumai depresiškų žmonių padeda medikamentinis gydymas bei psichoterapija, ir jie grįžta į įprastą gyvenimą. Deja, kai kurie depresijos paveikti žmonės nesikreipia į specialistus. Kartais jie nežino, kad tai depresija, arba varžosi prašyti pagalbos. Negydoma depresija vystosi ir gilėja.
Lengvas depresijos formas gali gydyti bendros praktikos gydytojas, bet kai depresija yra užsitęsusi arba stipri, reikia specialaus gydymo, kuris dažniausiai būna ambulatorinis.
Kai aukščiau išvardinti simtpomai pasireiškia mažiausiai dvi savaites kas dieną, diagnozuojama depresija. Jei jaučiate tokius simptomus, kreipkitės į gydytoją. Jei neturite nuolatinio gydytojo, kreipkitės į savo polikliniką, psichiatrijos kliniką, psichoterapijos centrus. Jums bus suteikta kvalifikuota pagalba ir, teisingai gydant, depresijos simptomai dings.
Kas nutinka
Kaip gydoma depresija? Depresijos trukmė ir stiprumas būna įvairūs. Sunki depresija - kai asmeniui būdingi beveik visi depresijos simptomai, trukdantys atlikti kasdienius veiksmus. Vidutinė - kai pasireiškia dauguma išvardintų simptomų ir lengva - kai pasireiškia tik keletas simptomų. Esant lengvai depresijos formai žmonės gan dažnai gali tęsti savo darbą ir įprastą veiklą. Kartais jie ir neieško pagalbos pas specialistus. Deja, vengdami gydymo, jie rizikuoja susirgti gilesne depresijos forma.
Sunkios depresijos formos turi būti gydomos ligoninėje. Kiek laiko teks praleisti klinikoje, priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo depresijos priežasčių, ir pan. Kartais pakanka keleto dienų gydymo ligoninėje, kitais atvejais galimas ilgas hospitalizacijos periodas.
Depresijos apimti žmonės gali kentėti nuo nerimo arba psichozės. Tai reikalauja gydymo.:
* Žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos ir nuo nerimo sutrikimo, reikia daugiau priežiūros, įskaitant ir gydymą ligoninėje. Jie sveiksta ilgiau.
* Žmonėms, kuriuos kartu ištinka depresija ir psichozė, reikalingas papildomas gydymas ir gydymas ligononėje. Kai depresinė būsena praeina, jų psichozės simptomai sumažėja.
Yra žmonių, kurie tampa depresiški priklausomai nuo metų laikų (sezoninė depresija). Dažnai tokio tipo depresijos kyla žiemos mėnesiais. Bet sezoninė depresija gali būti ir vasarą. Jos epizodai gali kaitaliotis su dideliu energijos pakilimu - manija. Asmenims, kuriems būdinga depresijos ir manijos epizodų kaita (bipolinis sutrikimas), reikalingas kitoks gydymas, nei sergantiems paprasta depresija.
Sunkiausia depresijos komplikacija yra savižudybė.
Be to, depresiški žmonės dėl nevalgymo, nemigos gali patekti į nelaimingas situacijas.
Apie 80% iš besikreipiančių pagalbos žmonių sėkimngai gydomi medikamentais ir psichoterapija.
PrevencijaŽmonės, kuriems kartojasi depresijos epizodai, gali apsisaugoti arba palengvinti būsimus epizodus tinkamu gydymu.
Depresija - tai liga, galinti ištikti kievieną. Labai padėsite sau, jei, pajutę pirmuosius depresijos simptomus, kreipsitės pagalbos kuo greičiau. Labai svarbu pradėti gydytis savalaikiškai - kol depresija dar neuždelsta. Dauguma žmonių, gydytų nuo depresijos, pasijuto geriau po kelių savaičių. Ieškant tinkamiausio gydymo, gali prireikti kelių gydymo kursų. Svarbu neišsigąsti, jeigu iš pradžių gydymas neduoda gerų rezultatų. Bet kuriuo atveju gydymas veikia Jūsų naudai.
SimptomaiSusirgęs depresija žmogus kasdien jaučia keletą iš čia išvardintų simptomų:
- netenka susidomėjimo tuo, kas teikdavo malonumą,
- jaučia liūdesį, nusiminimą, nerimą.
Sergantiems depresija turi tikti bent 4 iš čia išvardintų požymių:
* perdaug valgo ir priauga viršsvorio arba netenka svorio, nes valgo visai mažai,
* persimiega arba kamuoja nemiga,
* visą laiką jaučiasi pavargę, neturi jėgų - reikia prisiversti norint pajudeti iš vietos,
* jaučia kaltę ir nepilnavertiškumo jausmą be jokios priežasties,
* susikaupimo, mąstymo, atminties ar apsisprendimo problemos,
* aplanko mintys apie mirtį ar savižudybę, bando žudytis.
Kiti simptomai:
* galvos ir kiti kūno skausmai
* virškinimo sutrikimai, viduriavimas
* seksualumo sumažėjimas, lytinės problemos
* nerimas be aiškios priežasties
* kaltinimai kitiems dėl ištikusios depresijos
* nejuda arba nekalba ištisas valandas
Vaikai, paaugliai, pagyvenę žmonės, būdami depresiški, gali turėti tokius pačius simptomus kaip ir suaugusieji. Tačiau jie taip pat gali turėti ir kitų simptomų.
* Vaikų depresijos simtomai
* Paauglių depresijos simptomai
* Pagyvenusių žmonių depresijos simptomai
Depresija gydoma dviem etapais:
intensyvus depresijos šalinimas
tęstinis gydymas
Gydymo būdai: gydymas antidepresantais,
psichoterapija,
antidepresantų ir psichoterapijos derinys,
kiti būdai (elektros traukulinė, šviesos terapija)
Dauguma žmonių gydomi ambulatoriškai. Sergantiems sunkia depresijos forma reikalinga stacionarinė slauga. Hospitalizuojami ir žmonės, kuriems būdinga didelė savižudybės rizika. Be gydymo didžiosios depresijos epizodas gali tęstis iki 12 mėnesių. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos gilėjimą, dingsta mintys apie savižudybę. Nesigydant yra didelė depresijos epizodo pasikartojimo galimybė - maždaug pusei žmonių, kuriems pasireiškė vienas epizodas, būna ir antras.
Depresijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos požymius ir kai kuriuos kitus faktorius.
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.
Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.
Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo ligos požymius.
Depresija gali būti gydoma ir naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.
ANTIDEPRESANTAI: Depresijai gydyti yra daug įvairių medikamentų, kurių poveikis skiriasi. Gydymo pradžioje gan dažnai lankysitės pas gydytoją, kad būtų patikrintos vaistų dozės, stebimi pašaliniai reiškiniai. Jeigu yra neaiškumų dėl vaistų, pasikalbėkite su gydytoju.
Nors visi vaistai turi pašalinį poveikio efektą, ne visi žmonės vienodai tai jaučia. Pašaliniai reiškiniai priklauso nuo vaistų ir jų vartojimo kiekio, nuo amžiaus, kitų vartojamų vaistų, sveikatos būklės.
Pasijutęs geriau, kartu su gydytoju nuspręsite, ar Jūsų depresijos epizodas jau pasibaigė. Gydymas antidepresantais paprastai dar tęsiamas porą mėnesių - tai apsaugo nuo depresijos priepuolių.
Jei po 6- 9 mėnesių gydymo jaučiatės gerai, tęstinis gydymas gali būti nutrauktas. Kartais reikalingas palaikomasis gydymas - pavyzdžiui, jei buvo keletas depresijos epizodų.
Ko galima tikėtis vartojant antidepresantus?
Vaistai nuo depresijos neveikia tuoj pat. Kad smegenyse atsinaujintų cheminių medžiagų pusiausvyra, reikia laukti 2-3 savaites. Maksimalus vaistų poveikis išryškės tik po 4-6 savaičių. Todėl jei gydytojas paskyrė vaistų, turite juos vartoti net ir tuomet, kai jums atrodo, kad jie yra visai neveiksmingi – nustatyti jų tinkamumą yra gydytojo pareiga.
Dažna klaida – savavališkas vaistų vartojimo nutraukimas. Pastebėję, kad būklė pagerėjo, ligoniai nusprendžia, kad taip bus visą laiką ir vaistai jiems nereikalingi. Tai gali brangiai kainuoti - depresija vėl sugrįš. Ir kiekvieną kartą “apsilankiusi” iš naujo depresija ligonį žeidžia vis skaudžiau, verčia jį dar labiau nepasitikėti vaistais ir gydytojais. Gydyti darosi irgi sunku, reikia dar daugiau kantrybės ir lėšų. Todėl vaistų vartojimą sergantieji depresija turi labai rimtai vertinti. Net ir jausdamiesi gerai, turi ilgus mėnesius jų gerti, kad liga nepasikartotų.
Antidepresantų vartojimo pradžioje kartais išryškėja šalutinis jų poveikis, tačiau nereikia vaistų vartojimo tuojau pat nutraukti, nes dažniausiai po kelių savaičių poveikis savaime sumažėja ar išnyksta.
Antidepresantų vartojimo negalima nutraukti be gydytojo žinios. Nors prie jų nepriprantama, tačiau staiga juos nutraukę galite patirti įvairių abstinencijos požymių (panašių į gripo). Kai gydytojas nuspręs, jog laikas baigti šių vaistų vartojimą, jis pasakys, kaip tai padaryti pamažu.
Kiek laiko reikia vartoti antidepresantus?Dažniausiai tai priklauso nuo to, kelintą kartą susirgote depresija.
Pirmasis kartas. Pirmą kartą susirgus klinikine depresija gydymas vaistais paprastai trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Tačiau susirgus depresija vieną kartą, padidėja rizika susirgti šia liga ir antrą kartą. Susirgti antrą kartą per 5 metus rizika - 50%.
Antrasis kartas. Pasikartojus depresijai, vaistais paprastai ją reikia gydyti 1-2 metus. Rizika, kad susirgsite dar kartą, dabar jau 70%.
Trečiasis kartas. Šį kartą beveik galite būti tikras (95%), kad ligos neišvengsite ir vėliau. Todėl dabar vaistus jau rekomenduojama vartoti kelerius metus arba net visą likusį gyvenimą. Taip ilgai vartoti šiuos vaistus nėra pavojinga. Juk diabetikai taip pat visą laiką vartoja insuliną. Vaistų jums reikia tam, kad galėtumėte gyventi pilnavertį gyvenimą.
PSICHOTERAPIJA:Psichoterapija siekia pašalinti depresijos simptomus. Bendravimas su kvalifikuotu specialistu padeda Jums spręsti problemas. Depresijai gydyti taikomos įvairos psichoterapijos rūšys:
elgesio-kognityvinė terapija: nukreipta į esamą elgesį, mąstymą.
tarpasmeninė terapija: nukreipta į bendravimą,
kartais galima taikyti psichodinaminę terapiją: gyvenimo prasmė atkuriama studijuojant bendravimo ypatumus bei depresijos kontekstą. Stengiamasi padėti pacientui suprasti, kokios priežastys atvedė jį į depresiją.
Į psichoterapijos seansus pacientas privalo atvykti reguliariai, su psichoterapeutu sutartu dažnumu. Apie psichoterapijos trukmę pasakys Jūsų psichoterapeutas/psichologas- tai priklausys ir nuo psichoterapijos rūšies, ir nuo depresijos gilumo, ir nuo jūsų asmenybės ypatumų. Psichoterapija gali būti individuali arba grupinė. Jūsų gydytojas nuspręs, kuri psichoterapijos rūšis Jums tinkama. Esant sunkiai depresijai arba bipoliniam sutrikimui, vien psichoterapijos nepakanka, ji derinama su medikamentais.
Kiti gydymo būdai:elektros traukulinė terapija - taikoma sunkiai segantiems ligoniams, kuriems nepadeda antidepresantai. Kartu su ETT taikoma bendra anestezija ir raumenų relaksacijos vaistai apsaugo nuo fizinės žalos ir skausmo.
Šviesos terapija - plataus spektro spinduliai, naudojami tam, kad suteiktų žmonėms keletą papildomų dienos šviesos valandų. Tam įrengtos specialios kabinos arba šviesos kaukės. Šviesos terapija gali padėti sergant lengva arba vidutine sezonine depresija.
Sezoniniai afektiniai sutrikimai(SAS)Kiekvienam pažįstama "pavasario karštligė": svaigulys, pakylėjantis sielas, kai tamsias žiemos dienas keičia saulėtas pavasaris.
Prieš 150 metų gydytojai pastebėjo tamsių žiemos dienų įtaką žmogui - žiemos depresiją. Bet į žiemos sezono poveikį medicinoje pradėta rimtai atsižvelgti tik 1980-tųjų pradžioje, kai mokslininkai ėmė tyrinėti ryškiai pažemėjusią žmonių nuotaiką mažai saulėto sezono metu - lapkričio - kovo mėnesiais.
Žiemos depresijos spektrasŽiemos liūdesys varijuoja nuo nelabai sunkaus jausmo "žiemos liūdnumo" iki ryškaus "žiemos prislėgtumo" jausmo, vidutinio sunkumo žiemos depresijų, mediciniškai žinomų kaip "sezoniniai afektiniai sutrikimai".
* Žiemos liūdnumas. Žmonės su vidutiniu žiemos liūdesiu paprastai visą žiemą jaučiasi normaliai, bet maždaug vasario mėnesį jie pasijunta išsekę, jiems išsivysto vėlyvas žiemos "susierzinimas" kai dienos ima ilgėti .
* Žiemos slogutis. Šių žmonių veikla žiema kinta. Jų nuotaika tampa prislėgta, jie jaučia padidėjusį poreikį miegoti, priauga keletą kilogramų viršsvorio, jiems gali būti labai sunku keltis rytais.
* Sezoninis afektinis sutrikimas. Žmonės, jaučiantys gilų lūdesį žiemą, tampa stipriai depresiški kiekvieną rudenį, ir negali normaliai gyventi iki pat pavasario. Jiems būdingi ir kiti depresijos požymiai: letargija, nusiminimas, beviltiškumo pojūtis, nerimas ir socialinis atsiribojimas.
Kuo arčiau šiaurės gyveni... SAS apima 5% JAV gyvenančių suaugusiųjų, 25 procentai gyventojų kenčia nuo žiemos liūdesio. Rizika didėja, kuo arčiau šiaurės gyveni. Tyrimai rodo, kad nuo SAS kenčia 1 procentas Floridos gyventojų ir net 10 procentų - Aliaskos gyventojų.
Manyta, kad SAS yra suaugusiems būdingas sutrikimas. Bet vėlesni tyrimai įrodo, kad tai būdinga ir vaikams. Ekspertai nustatė, kad nuo SAS kenčia apie 4 procentai JAV gyvenančių 10-mečių vaikų. Bet daug dažnesni vaikų tarpe yra žiemos liūdesys arba žiemos slogutis. Ištyrus 1700 nuotaikų pokyčius (daktarės Mary Carsakdon, Ph.D., biomedicinos ir psichitrijos profesorės iš Brown Universiteto Providence tyrimai), nustatyta, kad 50% tiriamujų išryškėjo nors vienas depresijos simptomas žiemą, o pavasarį tokių simptomų pasitaikė tik 10%.
Žmonių žiemojimas? Daugelio gyvūnų elgesys kinta žiemą: lokiai miega, paukščiai migruoja. Gyvūnų sezoninis elgesys įtakojamas smegenyse esančių šviesai jautrių zonų - kankorėžinių liaukų. Dienoms trumpėjant, akys perduoda vis mažiau šviesos energijos optiniu nervu, o tai sąlygoja hormoninius pokyčius - išsiskiria daugiau melatonino, kuris padeda reguliuoti elgseną. Kai kuriems gyvūnams padidėjęs melatonino kiekis stabdo reprodukciją- dauginimąsi, ir tai reikalinga rūšies išlikimui (žiemą patelės negimdo jauniklių).
Žmonės irgi turi jautrias kankorėžines liaukas, bet moksliškai nebuvo nustatyta, kad jiems būdingas sezoninis ritmas. Dabar yra kita nuomonė, ir ne tik dėl žiemos slogučio pasireiškimų. Pvz, statistika rodo, kad kūdikiai dažniau gimsta pavasarį bei vasarą, nei žiemą. Panašu, jog žiemos depresija yra kaip mūsų nueitos evoliucijos aidas. Poreikis miegoti ilgiau, svorio priaugimas - tai panašu į žiemojimą, būdingą gyvūnams , rašo Dr. Freeman. Kai kurie autoriai teigia, kad SAS yra "žiemojimo atsakas".
Tebūnie šviesa Mokslininkai pastebėjo, kad, kenčiantys nuo SAS, žiemos atostogas linkę praleisti pietuose. Po kelių saulėtų dienų jie pasijunta daug geriau, ir dar kelias savaites po atostogų jaučiasi visai gerai. "Ilga diena ir daug šviesos išgydo depresija",- sako SAS ekpertas psichiatrijos profesorius William Sonis (JAV).
Šie pastebėjimai davė idėją naujam požiūriui į sezoninės depresijos gydymą - kasdienis gydymas aukšto intensyvumo artima saulės šviesa - atmetus UV spindulius. Naujas gydymo metodas vadinamas šviesos terapija.
Nuo 1980 ryškios šviesos terapija - fototerapija - taikoma SAS gydymui kaip vienas iš būdų. Šviesos Terapijos Asociacijos vadovas daktaras Michael Terman ( New York City) sako, kad "daugeliui pacientų keturios valandos per dieną - tai pernelyg daug laiko". Jo studijos parodė, kad pakanka rytinių fototerapijos seansų, jų nebūtina kartoti vakare - todėl gydymas fototerapija sutrumpėja per pusę. Dar po kelių metų seansų trukmė buvo sutrumpinta padidinus šviesos intensyvumą.
Tipiškas apšvietimas namuose yra apie 250 lux. Vasarą vidudienį šviesa siekia 120 000 lux. Fototerapijai buvo sukonstruota įranga teikianti 10 000 lux intensyvumo šviesą. Kenčiantys nuo SAS kasdien turi praleisti 30min tokioje šviesoje, kad jų simptomai dingtų. SAS simptomai pradeda nykti maždaug po savaitės nuo fototerapijos pradžios tačiau nutraukus gydymą jie labai greit atsinaujina. Todėl šviesos terapija turi būti taikoma ištisai nuo spalio iki balandžio mėn.
Ar gali ilgalaikis kasdienis buvimas 10 000 lux šviesoje pakenkti? Daktaras Terman sako - NE. Tai nėra šviesiau, nei saulės šviesa ankstų rytą. Žinoma, ryškios šviesos toleravimas yra individualus - kai kurie žmonės dėl to jaučiasi diskomfortiškai. Perdozavimo simptomai išnyksta nutraukus fototerapiją. "Kai žmonės supranta kokios yra jų individualios ribos, jie nebeturi dėl to jokių problemų"- sako daktaras Terman.
Aušros šviesa Paskutinių metų tyrimai rodo, kad ne visiems žmonėms, apimtiems žiemos depresijos, gydymui būtina labai ryški šviesa. Dr. terman nustatė, kad švelni aušrą imituojanti šviesa taip pat efektyvi sklaidant depresinę nuotaiką.
Šviesos terapija ir nesezoninės depresijos Atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti ar fototerapija gali padėti gydant depresiją, nesusijusią su sezoniškumu. Psichiatrijos profesorius Daniel F. Kripke atliko tyrimą su 50 vyrų sergančių depresija. Viena grupė pacientų vakarus leisdavo ryškioje1,600 vatų stiprumo šviesoje. Kita grupe- prieblandoje.Palyginus tų dviejų grupių pacientų savijautą , šviesoje leidusiųjų vakarus pacientų simptomai sumažėjo 18% lyginant su kita grupe.
Kaip "pašviesinti" savo nuotaiką" Šviesos terapija būtina sergant sezonine depresija, bet fototerapijos ekspertai duoda ir kitų patarimų:
* Daugiau naturalios saulės šviesos. Atitraukite užuolaidas nuo langų, naudokite ryškias spalvas sienų dažymui.
* Jei tik galite- sėdėkite arčiau lango - mokykloje, darbe, transporte ir tt.
* Pasivaikščiokite. Nuo SDS kenčiantys žmonės žiemą dažniausiai labai mažai laiko praleidžia lauke. Šveicarai įrodė, kad kasdienis 1 valandos pasivaikščiojimas vidurdienį žiemą gali labai ryškiai pakelti nuotaiką.
* Bent dalį atostogų turėkite žiemą ir pasistenkite paleisti jas pietuose.
* Pabandykite ryškios šviesos terapiją. Šią įranga gamina keletas kompanijų- informaciją galima rasti:
http://www.apollolight.com/.
http://www.ottbiolight.com/.
DEPRESIJA PO GIMDYMOSenai pastebėta, kad kūdikio gimimas gali atnešti ne tik laimę - moteris gali patirti ir pogimdyvinę depresiją. Statistika rodo, jog devyni procentai moterų nėštumo metu patiria depresiją. Pogimdyvinė depresija ištinka apie 10-15 procentų gimdyvių. Tuo metu, kai aplinkiniai džiaugiasi kūdikio gimimu, jo mamai norisi verkti, ji išgyvena liūdesį. Tokia savijauta moterį dažniausiai lygi pirmąjį menėsį po gimdymo. Pogimdyvinė depresija nustatoma tuomet, kai depresijos simptomai kartojasi kelias savaites tęstinai. Beje, nuotaikos pablogėjimą po gimdymo lemia ir hormonų pusiausvyros sutrikimai: 50- 85 procentai kūdikio sulaukusių moterų hormonų pusiausvyros sutrikimai sukelia tik lengvą reakciją- vadinamą motinystės melancholiją . Labai sunki būsena - psichozė - nustatoma tik 0.1-0.2% motinų. Ar moteris po gimdymo patirs depresiją lemia ne tik fiziologiniai veiksniai, bet ir psichologiniai. Jei anksčiau ji buvo patyrusi depresiją, panikos ar baimės sutrikimus, labiau tikėtina, kad po gimdymo jos būsena bus blogesnė ( atsiras nuotaikos sutrikimų), nei tų moterų, kurios nieko panašaus nepatyrė anksčiau. Svarbu ir visas psichologinis moters vystymąsis - rizika kyla toms jaunoms moterims, kurios blogai sutaria su motina, artimu žmogumi. Be to, svarbu, ar moteris pasitiki savimi. Jos būseną įtakoja ir tai, kad yra pastojusi neplanuotai. Praeityje patirtas persileidimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas irgi yra svarbūs veiksniai.
Ką daryti ištikus depresijai po gimdymo:Jei išgyvenate depresiją po gimdymo, neturite kentėti. Kai kamuoja bloga nuotaika, pabandykite atsipalaiduoti, pradėkite daryti relaksacijos pratimus.Nuotaiką gerina aktyvi mankšta, galima vartoti vitaminus B6, E, kalio bei magnio. Be to, svarbu nelikti vienai su "savo liūdesiu", jaustis, kad tame esate ne viena.Todėl pasidalinkite savo išgyvenimais su artimu žmogumi. O jei jaučiate psicholognį barjerą ir negalite kalbėtis šeimoje - kreipkitės į psichologą (na bent jau į psicholognės pagalbos telefonu tarnybas) - nereikia laikyti visko savyje.
Stipri depresija gydoma antidepresantais, kurie padeda koreguoti cheminų medžiagų - neuromediatorių - pusiausvyrą galvos smegenyse. Žinoma, dažnai iškyla dilema - ar gydytis antidepresantais, ar maitinti kūdikį motinos pienu. Vienaip ar kitaip, jei kenčiate nuo depresijos po gimdymo, patartina kreiptis į gydytoją- psichiatrą. Jis įvertins Jūsų būklės sunkumą, paskirs Jums tinkamą gydymą - galbūt medikamentų ir nereiks - kartais galima padėti kenčiančiai moteriai ir psichoterapija. Būdų padėti sumažinti kentėjimą tikrai yra, tad neužsisklęskite savyje - pogimdyvinė depresija nėra kažkas gėdingo ar smerktino.
Naudotasi šaltiniais:
2000 gera būsena (wewe.psichoterapija.ot.lt)
Copyright the GlaxoSmithKline group of companies, 2004 (wewe.gsk.lt)