Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 4:59 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Psichosomatika 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Psichosomatika
Pirma paskaita

Psichosomatikos apibrėžimas ir istorija
Literatūra : Saimonas Shem “Dievo namai”
Zigmundas Froidas “Kasdieninio gyvenimo psichopatologija “
Gydytojavimo esmė – pagalba. Pacientas ( lot. kančia) àgydytojo tikslas yra palengvinti kančią. .Medicina -- psichosomatinis, ir net psichosomatosocialinis mokslas :

--- Pvz :Ladino gentis nebuvo atrasta iki 20 amžiaus, t.y. neturėjo kontaktų su civilizacija.Kai gentis buvo atrasta , JAV organizacija HOPE nusiuntė gydytojus į gentį . I-mą dieną gydytojai turėjo daug pacientų, II -ą dieną – mažiau, III-ą—niekas neatėjo. Genties vadas, paklaustas, paaiškino, kad genties žmonės nesupranta ir netiki, kad tokiu būdu, kaip gydo atvykėliai įmanoma pagydyti. Gydytojai apžiūrėdavo pacientus, duodavo vaistų, bet nesikalbėjo su jais, t.y visai nesigilino į susergimo psichologinę pusę. Tai buvo visai nepriimtina genties žmonėms.

Išvada :istoriškai medicina – tai psichosomatosocialinis mokslas.

--- Platonas padalino mediciną į psichologinę ir somatinę dalis.Somatinė dalis gydytojo kompetencijoje, o psichologine dalimi rūpinasi “kas nori”.Išvada :medicina tapo biosomatiniu mokslu.

--- Mechaninis požiūris į mediciną :organizmas – tai mechanizmas, kurį galima “patepti”, “pakeisti detalę”, “suremontuoti”.

--- Medicinos perspektyvos : medicina – psichosomatinis mokslas, t.y. kiekvienas susirgimas turi savo psichologinį ir somatinį komponentą:

Somatiniai faktoriai :

1. Įgimti somatiniai faktoriai (ĮSF):

a)įgimtos ligos

b)polinkis sirgti tam tikra liga

Pvz. žinoma , kad esant tam tikram genų rinkiniui didėja rizika sirgti krūties vėžiu
2. Įgyti somatiniai faktoriai (ĮgSF) :

a)aplinkos faktorių poveikyje išsivysčiusios ligos.

Psichologiniai faktoriai :

1.Įgimti psichologiniai faktoriai (ĮPF) :

a)vidinė žmogaus energija, stiprybė

b)charakterio temperamentas (cholerikas, sangvinikas, flegmatikas, melancholikas )

c)reakcijos greitis – kuo geresnė žmogaus psichosocialinė būklė, tuo greičiau jis gali sureaguoti, bet viršyti savo biologinio slenksčio bet kurio atveju negali.

Pvz : tiriant nėščias moteris laukiančias dvynukus ultragarsu, buvo pastebėta, kad tarp jų jau gimdoje susiformuoja įvairūs santykiai (meilė, pyktis, parazitavimas) . Dėl parazitavimo, net gaudami vienodai kraujo,auga nevienodai.Tie patys santykiai lieka tarp dvynukų ir po gimimo.

2. Įgyti psichologiniai faktoriai(ĮgPF) :

a)kokia šeima, kokie draugai

b)viskas, kas turėjo įtakos psichiokai gyvenime

Pvz: tarp 0 ir 4 metų susiformuoja supratimas ar pasaulis saugus, lytinė orientacija, supratimas kas gerai kas blogai, susiformuoja kalba, simbolinis mąstymas.Tuo amžiaus ypatumai :1) kiekvienas įvykis, patirtas jausmas, pažintas žmogus yra pirmieji, reiškia, svarbiausi; 2) pasaulio supratimas yra iškreiptas. Motina suprantama tik, kaip maisto šaltinis,t.y. tik , kaip krūtis.Pilnai, bendrai kūdikis negali suprasti daiktų.3)supratimo perversmas; vaikas pradeda suprasti, kad ir brangiausi žmonės turi savyje ir gero, ir blogo.

PSICHOSOMATIKA
švada :visi šitie faktoriai turi reikšmę kiekvienos ligos atveju ir sąveikauja tarpusavyje.

Pvz : Kojos lūžis. Žmonės žiūrintis į pasaulį , kaip į kliūtį, kurią reikia įveikti, dažniau “laužia kaulus”. O tie, kurie jaučia, kad pasaulis saugus – rečiau.Jausmas, kad pasaulis saugus, atsiranda pirmais gyvenimo metais. àRyšis tarp ĮgSF ir ĮgPF.

Psichosomatikos apibrėžimas :

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 10:50 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Antra paskaita

Psichosomatika, II paskaita

Bronchinės astmos , hipertoninės ligos atvejais, duodenum opaligės atvėju egzistuoja ryšys tarp asmenybės savybių ir šių ligų, net yra ryšys tarp leukozių ir asmenybės savybių.

Paskutiniais dešimtmečiais psichosomatikai turėjo įtakos imunologijos mokslo šaka. Psichoneuroimunologija atspindi mechanizmus kai psichologinis konfliktas per nervų sistemą veikia imunitetą ir sukelia problemų visam organizmui. Psichoneuroimunologijai padeda genetiniai tyrimai. Kad tą reiškinį suvoktume reikia jį įvardinti žodžiais.


3 pagrindinės psichosomatinių susirgimų etiologinės ir patogenetinės teorijos: (paradigma – pažiūrų ir žinių visuma).

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 10:55 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Trečia paskaita
Trečia paskaita

Psichosomatika, III paskaita

Nespecifinė psichosomatikos samprata.

3 pagrindinės psichosomatinių susirgimų etiologinės ir patogenetinės teorijos :

1) asmenybei specifiška psichosomatikos samprata

2) įvykiui specifiška psichosomatikos samprata

3) nespecifiška psichosomatikos samprata

(1) ir(2) žr. II-oje paskaitoje

3. Nespecifinė psichosomatikos samprata.

STRESAS – tai generalizuota nespecifinė viso organizmo reakcija į bet kokį aplinkos pasikeitimą. Streso nepatyria tik miręs.Kol žmogus gyvas, tol jis patyria stresą. SRESAS – tai prisitaikymas, adaptacija prie bet kokio aplinkos pokyčio.
Streso stadijos :1)aliarmo, 2)adaptacijos,3)išsiekimo stadija

Organizmas reaguoja į bet kokį dirgiklį, bet ne į visus dirgiklius reaguoja vienodai. Į tą patį aplinkos pasikeitimą skirtingi žmonės skirtingai reaguoja.(PVZ. vienas dėl spjūvio į veidą įsižeidžia, kitas atsako to pačiu, trečias nueina ir pats pasikaria ).

Stresas – adaptacinė reakcija, o bet kokia adaptacija turi savo ribas. Kai ribos viršijamos išsivysto : a)potrauminio streso sutrikimas – psichikos sutrikimas atsirandantis dėl išorės poveikio, kuris sukelia psichikos sutrikimą visiems ar, bent jau, beveik visiems,

b) somatinė dekompensacija atsiranda, kai aplinkos pokyčiai viršija adaptacinį potencialą.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 10:59 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Ketvirta paskaita
Ketvirta paskaita

Psichosomatikos požiūris į įvairias ligų grupes.

Kvėpavimo sistemos susirgimai:

atsiskyręs nuo motinos kūdikis turi įkvėpti. Kvėpavimas – žmogaus laisvės simbolis. Nuo kvėpavimo priklauso žmogaus būsena.

Emocijos ir kvėpavimas: nerimo metu žmogus kvėpuoja negiliai ir neritmiškai. Jeigu džiaugiasi – gilus kvėpavimas ir žmogus jaučiasi lengvesnis.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 11:07 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Penkta paskaita
Penkta paskaita

Psichosomatikos požiūris į įvairių ligų grupes.

Širdies – kraujagyslių sistemos psichosomatiniai susirgimai ir funkciniai pakitimai.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 11:25 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Šešta paskaita
Šešta paskaita

Valgymo sutrikimas

Valgymas tai procesas kas yra ne tas pats kas maisto sukišimas į virškinimo traktą. Yra daug posakių: norisi vemti nuo tavęs( norime nuo kažko apsivalyti), mes trokštame meilės. Kalbėdami apie valgymą priežodžiais turime galvoje ir jausmus. Kūdikiui tik gimusiam yra viena problema, kai jis nori valgyti. Laimė jam yra sotumas. Tas sotumas suteikia saugumo ir ramybės pojūčius. Tai atneša mama krūties pavidalu. Kūdikis neturi gerai išsivysčiusios pažintinės sistemos. Jis apie išorinį pasaulį susidaro įvaizdį liesdamasis skruostais, lūpomis. Ar mama visada yra tokia pati? Priklauso nuo mamos emocinės būklės ir vaiko būklė. Jei mama įsitempusi, tai pienelis neteka, jis užmiega ne pavalgęs, bet nuvargęs. Jam krūtis yra viskas ir pasaulis atrodo geros ir blogos krūties pavidalu. Todėl nuo vaikystės pasauslis yra skirstomas į juodą ir baltą, yra užmirštama visa eilė kitų spektro spalvų. Svarbu suvokti, kad jisà tas santykis tarp mamos ir kūdikio maitinimo yra svarbus saugumo jausmui susiformuoti. Negaunu to ko man reikia tai pasaulis negražus. Seniau tendensija kas 3 val. maitinti kūdikius, absurdas. Maitinti kūdikį tada, kai jis to nori. Iki 4 mėn. Kūdikis negali palaukti, po 4 mėn. Jis po truputį gali palaukti. Galima sutvarkyti maitinimo režimą atsižvelgiant į kūdikio ritmą. Svarbu suprasti, kad be maitinimo tarp motinos ir vaiko yra ir kitų ryšių. Kūdikis girdi mamos širdies darbą, kųrį girdėjo nuo pat pradžios. Jei mama supykusi, įsitempusi tai kūdikis jaučia savo lūpomis, skruostais. Nes 70 proc., informacijos kūdikystėje gauname apie pasaulį taktilinių pojūčių pagalba. Jis supranta, kad mama įsitempusi. Jis jaučia nepasitenkinimą , ne ta krūti. Jis to išreikšti negali. Tai pasireiškia jo viduje. Jis nemoka pykti, neturi tam instrumentų, todėl nepasitenkinimas reiškiasi vegetacinėmis reakcijomis – virškinimo trakto kolikos, dėl pykčio spazmuoja v/tà kūdikis verkiaà mama mano, kad jis alkanasà vėl puola maitintià dirginamas gasteràskauda dar labiau. Reikia mamai nusiraminti, paimti ant rankų ir atsipalaiduoti, todėl kūdikio paėmimas ant rankų, supimas ir pan., labai svarbu. 25 proc., vaikų mirė nuo nepagydytų v/t ligų( augant vaikams prieglaudose ir neturint galimybės vaikų palaikyti ant rankų, pasūpuoti). Taigi maitinimas nėra tik maistas.

à Per daug maitinami kai kurie kūdikiai. Nes mūsų požiūriu gražu yra žandų putlumas, rožinis atspalvis- tada jie sveiki. Jie maitinami dažniau. Čia kalbama apie suvokimą iš kaimiškos kultūros( tada vaikui svarbiausia pavalgyti). Pašėrimas yra vienas iš kultūriškai įsivaizduojamų gerų tėvų požymis. Valgymas nuo senų laikų tarp žmonių yra tarpusavio ryšio formavimo priemonė. Jei atėjo svečias reikia jį pavalgydinti. Tai jis jau ne priešas. Pasitinkama su duona ir druska jaunavedžius. Tai būsimų santykių simbolis. Pavalgius nuimami formalūs rėmai. Viskas atrodo kitaip. Valgymas ne tik komunikacinis, bet ir atsipalaidavimo priemonė. Vieni stresinėse situacijose nevalgo suliesėja, kiti daug valgo. Jie turėjo skirtingą patirtį vaikystėje. Daugelyje kultūrų maistas turi socialinį statusą. Pvz., ikra, konjekas, kaparėliai. Yra moteriškas ir vyriškas maistas. Yra maistas kuris laikomas sveikas, kuris nesveikas. Maistas, kuris reiškia perėjimą į suaugusių pasaulį: alus, aštrus maistas. Taigi maistas turi daug funkcijų. Valgymo sutrikimas nėra vien susijęs su tiesioginiu maisto įvedimu į organizmą.

à Persivalgymas, nutukimas( Biochemiškai paprastai suvalgo daugiau nei sudegina, stori suvalgo vienodai kiek ir ploni). Storam lėčiau medžiagos sudeginamos. Turi 4 kartus mažiau valgyti. Šitas storėjimas turi skirtingus 4 persivalgymo stilius:

1. Priepuoliniai persivalgytojai – staigiai užplūsta alkio jausmas. Valgo tol kol pasisotina. Tai labai panašu į oralinį orgazmą.

2. Pastovus valgymas – alkani visą dieną. Jie valgo 1 kartą per dieną.

3. Nepasotinami- apetito jausmo jie neturi. Jie sunkiai pajunta alkį. Jie neturi ir sotumo jausmo.

4. Naktiniai valgytojai. Visą dieną laikosi. Vakare valgo, valgo ir dar kartą valgo. Ryte jis jaučiasi blogai išsimiegojęs. Jis jaučia vos ne pagirių sindromą. Visą dieną išperka savo kaltę. Vakare vėl reikia užvalgyti.

Jie nutukę dėl labai skirtingų priežasčių. Kūdikis išmoksta, kad tėvų dėmesį atkreips jo alkis. Jis išmoksta valgyti taip, kad galėtų būti šalia artimi tėvai. Jei valgysi – tai tave mylės tėvai taip negeri sako.

Mes raminamės valgiu. Valgymas gali būti būdas atsiriboti nuo pasaulio, kuris žiaurus, neartimas. Galima įžvelgti maistą kaip meilės pakaitalą. Kaip padėti žmogui? Reikia padėti jam suprasti savo padėtį ir individualaus kelio suradimas, būti tokiu kokiu aš noriu. Dietos nieko nepadės, reikia pakeisti būvimą su savimi būdą.

Anoreksijaàper savo medicininę istoriją išgyveno įvairių etapų. Buvo sunki žarnyno liga, endokrininė liga, o dabar įgavo psichinio sutrikimo įvaizdį. Jaunos merginos dažnai serga. Visur kitur jos elgiasi gerai, tik kažkodėl valgyti nenori:

atsisakymas valgyti;

kūno schemos suvokimo sutrikimas;

stengtis įrodyti, kad nevalgyti yra prastai nepavyksta. Yra sudaromas griežtas gydimo kontraktas. Jei nepriaugs tokio svorio savaitgaliui negalės važiuoti namo. Mirtingumas 4-10%. Anoreksija didėja tose kultūrose, kurios yra išsivysčiusios. Tos pacientės iš pakankamai gerų šeimų. Labai dažnai vienturtės. Tose šeimose labai specifiniai santykiai. Dominuoja moterys, vyras nuo scenos į užkulisius nustumiamas. Tėvas yra supaprastinamas. Normas diktuoja moterys: karjeros ar rezultatų siekimas. O tam šeimoje reikia palaikyti geras emocijas- nėra galimybių jokiems konfliktams. Todėl visos agresyvios emocijos paslepiamos. Yra pseudosolidarumas, paremtas vidinėmis griežtomis normomis. Šeima svarbiausia (autentiškas bendravimas). Pacientės sudaro puikiai adaptuotų pacienčių įspūdį, bet gali ir moka kalbėti tik apie intelektualines problemas, apie jausmus ir psichologinę sferą- tuštuma. Be saugumo neigimo vyksta ir seksualumo neigimas. Lytinio brendimo metu nevalgymas užblokuoja hormonus: neapvalėja klubai, neauga krūtys, aminorėja. Moteriškumas nuslopinamas kiek įmanoma. Valgymas, suapvalėjimas à sugrįžimas į moteriškumą (labai to bijo). Šita elgesio forma yra bandymas tvarkytis su savo vidiniu saugumu ir taip bando tarsi atsiskirti. Atsisako valgyti su visais, nors pačios valgius kitiems daro. Pacientės turi ko jos nori. Jos yra kūdos, atitinka žurnalų viršelių merginas. Neegzistuoja pačių pacienčių noras gydytis ir jos nesijaučia, kad jos serga. Tas rūpestis krenta šeimos nariams.

BULIMIJA

Priepuolinis persivalgymas, kuris kartais lydimas iš pradžių savanorišku vėmimu, o po to automatišku. 60% susirgimų pašalinti galima. Viso to pasekmė – dėl reguliarių vėmimų sutrinka šarmų-rūgščių balansas, taigi dantys greičiau genda. Bulimikės skiriasi nuo anoreksikių tuo, kad būna ne tokios drausmingos, elgesys daugiau chaotiškas. Turi daugiau motyvacijos gydytis (vemti nėra gerai), bet jų asmenybė nebrandi, persivalgymas tarnauja nusiraminimui pasiekti. Reikia surasti būdą tą nusiraminimą gauti kitaip nei persivalgant.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 11:31 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė SEPTINTA PASKAITA
SEPTINTA PASKAITA

Psichosomatikos požiūris į įvairių ligų grupes :

Virškinamojo trakto sutrikimai.
Apib. : organų sistemos arba funkciniai, arba psichosomatiniai (t.y. su organika) sutrikimai.
Organų kalba – suvokimas, kad tam tikri organai turi tam tikrą reikšmę mūsų egzistencijai (valgymas yra ne tik kalorijų įvedimas į organizmą, valgymas duoda saugumo jausmą ).
Dabar nesaugumo jausmas yra ypač ryškus ir labai neasmeniškas (neįmanoma pasakyti, kas kaltas dėl dykumos didėjimo, miškų nykimo, ozono skylių, kas verčia jaustis nesaugiai. O kadangi neįmanoma įvardinti kaltininko, neįmanoma su juo ir kovoti).
Valgymas - saugumo jausmas, todėl jaučiantis nesaugiai griebiamasi valgio, kas veda į nutukimą. JAV yra labai daug nutukėlių , kas rodo, kad pinigai saugumo jausmo neužtikrina. Persivalgymas – nerimo nuėmimo būdas.

Išvada : virškinamojo trakto sutrikimai yra saugumą užtikrinančio organo funkcijos sutrikimas

Valgymas – pirminis šio pasaulio pažinimo, įsisavinimo būdas. Kitais žodžiais vaikui burna būdas gauti informaciją apie supantį pasaulį. Todėl virškinimo procesą labai dažnai tapatina su informacijos gavimo procesu :
1) metabolizmas būna maisto medžiagų ir informacinis;
2) informaciją galima suryti, apvirškinti;
Išvada : Virškinimas – iš pasaulio gauto turinio pasisavinimas , tik “suvirškinus” informaciją, ją galima pasisavinti, ji gali būti “rezorbuota”.
Virškinimas ir emocijos. Fiziologinis maisto virškinimas simbolizuoja informacijos iš aplinkos priėmimą arba ne (“aš jo nevirškinu”) Todėl kai ilgai bendraujama su žmogumi, kurio nevirškini, tikrai gali sutrikti virškinimas.
Informacija iš aplinkos : Įvairių viršk. tr. dalių funkcijos sutrikimas :
“Nepagaunu “ – negalių iki galo suprasti Burnos gleivinės pažeidimas (stomatitai,
gingivitai)
“Reikia praryti sausą kąsnį”–problemos, kurios
braunasi iš išorės, kurių nesinori priimti, bet reikia. Valgymo sutrikimai (žr. VI paskaitą), vėmimas,
Pykinimas.
“Kažką praryjau”- gauta žinia apie pasaulį, kurią
negali ar nenori priimti Skrandžio skausmai, spazmai, opaligė.
Nenoras, negalėjimas su kažkuo išsiskirti, paleisti. Vidurių užkietėjimas.
Noras atsikratyti to, kas erzina. Vėmimas, viduriavimas.
Išvada : išorinė aplinka per emocija gali veikti virškinimą.

Skrandžio ir dvylikapirštes žarnos opaligė.
-- psichosomatinis susirgimas
Skrandžio opaligė 12-tės žarnos opaligė
1.Somatopsichinis susirgimas (iš pradžių atsiranda
opos, o po to psichologinė reakcija į jas)
2.Dažnai suvežėja. 1.Psichosomatinis susirgimas (liga kyla dėl emocinių ar asmenybės problemų)
2.Suvežėja retai.

Etiologinės teorijos :
1) gastrostomijos leido tiesiogiai stebėti didėja HCl*; erozijos (funkcinės) *;skrandžio gleivinę streso metu :hiperemija opos*;sekrecija
2) H. pylori teorija: “-“ H. pylori užsikrėtę daugiau žmonių negu serga opalige;”+” pašalinus bakteriją opos užgyja geriau.
3) Psichiniai faktoriai.

Opininkų klasifikacija pagal asmenybės ypatumus (prof. Overbekas) :

1) Emociškai "sveiki" pacientai – tai pacientai, kurie gyvenime "funkcionuoja" gerai. Opa jiems atsiranda tik stresinėje situacijoje. Tokios opos vadinamos – stresinė opa sveikam žmogui. Patogenezė : oralinio (saugumo ir meilės) poreikio staigus ir stiprus nuvilimas veda prie opos atsiradimo. Organizme vyksta gylus regresas, kai vienintelis būdas reaguoti į aplinką, tai reakcija kūnu (kaip vaikystėje).
2) Žmonės su charakterio neuroze – tai žmonės , kurie iš išorės atrodo labai tvirti ir nepriklausomi, bet tą tvirtumą jie nuolat stengiasi įrodyti (man nieko iš nieko nereikia, neturiu niekam būti skolingas, aš viską pasiekiu pats ). Jie siekia karjeros ir gyvenimo kelio, kuris leistų parodyti pasauliui, kokie jie yra stiprūs. Jie stengiasi užtikrinti savo saugumą per nesusirišimą su niekuo, nes vaikystėje gavo patirtį, kad tie kurie turi užtikrinti jų saugumą, to nepadarė. Dėl to atsirado pyktis, kuris su laiku perėjo į pyktį ant viso pasaulio, kad jis neužtikrina saugumo. Patogenezė : a) stipriems ir nepriklausomiems žmonėms susirgimas prilyginamas silpnumui, kuris jiems nepriimtinas ir opaligė išsivysta, kaip antrinė reakcija; b) jie niekuo nepasitiki, todėl, jeigu perlaužia save ir pradeda pasitikėti kuo nors ir žmogus, kuriuo pasitiki, juos palieka, išsivysto pirminė opaligė.
3) Pacientai- tironai - pacientai, kurie yra labai silpni, bejėgiai ir priklausomi, todėl jiems bet kokia nepriklausomybės grėsmė, globos ir ryšio praradimo grėsmė, sukelia pykčio ir įsiūčio iškrūvį. Vienišumo ir baimės jausmui slopinti jie naudoja dažnai alkoholį ir narkotikus. Jų opa – tiek realaus,tiek išsivaizduoto saugumo praradimo organinis rezultatas.
4) Tipiški psichosomatiniai opininkai – žmonės su labai ryškia aleksitymia (nesugeba išreikšti savo emocijų, jų vaizduotė labai prasta). Jų pačių sudarytas autoportretas yra kitų žmonių požiūris į juos, jų vertinimas. Todėl jie yra labai priklausomi nuo kitų, kurie juos vertina. Kai jei praranda “veidrodį”, t.y svarbius žmones, į kuriuos rėmėsi, tada atsiranda opa.
5) “Normopatiniai” pacientai - žmonės, kurių noras atrodyti normaliais yra patologiškas. Jiems normalumas atrodo gero funkcionavimo pagrindas. Norėdami prieš visus atrodyti normaliais, jie stengiasi būti visiems geri. Visiems geras niekada nebusi, todėl jie iš karto sau užtikrina nesėkmę. Noras visiems būti gerais ir atrodyti normaliais veda į pastovų didelio spaudimo pojūtį (todėl jie labai geri vykdytojai). Jie aukojasi ir verčiasi per galvą dėl kitų, todėl dirba autodestruktyviai., kas veda į opaligę.

Pagalba :
1) Daug opų galima pagydyti grynai somatiškai, t.y. tik tabletėmis ir kt. procedūromis. Todėl jeigu tai padeda, nieko kito nereikia.
2) Geras, stabilus, reguliarus gydytojo ir paciento kontaktas (garantuotas susitikimų laikas, požiūris į pacientą turi būti be vertinimo), kuris užtikrina saugumą.
3) Pasyviems pacientams reikia duoti ramią ir užtikrintą gyvenimo tvarką. Įtikinti,kad jų elgesio keitimas leistų pagerinti jų sveikatą.
4) Aktyviems pacientams reikia leisti išlaikyti jų nepriklausomybę, leisti jiems pasirinkti tai, ką mes jiems jau esame parinkę.
5) Reikia leisti sau išklausyti paciento informaciją be kritikos. Kritika užčiaups pacientą. Jis nustos kalbėti, bet nenustos daryti.
6) Su šiais pacientais reikia daugiau kalbėti, daugiau aiškinti.
7) Psichoterapijos metodai nukreipti į kūną :
kvėpavimo pratybos
autogeninė treniruotė pagal Šulcą
progresyvioji relaksacija pagal Džekobsą
8 ) Dažnai padeda operatyvinis gydymas, vien dėl to kad pacientai gauna daugiau slaugos, globos, legalų bilietą būti silpnam. Tačiau jeigu atliekama operacija, o psichosomatinės problemos nesprendžiamos, tada duodama pradžia kt. psichosomatiniams susirgimams.
9) Psichoterapinė pagalba : paciento darbas su savo saugumo jausmu. Jie turi suprasti, kad bręstant vis didesnė mūsų saugumo jausmo dalis priklauso nuo mūsų ir vis mažiau jį įmanoma perdėti ant kitų. Kai pačiam užtikrinti savo saugumą yra nepakeliama našta, tada ir atsiranda opa.
pats pacientas turi būti motyvuotas (suprasti, kad jo opa ne tik organika, bet ir psichikos dalykai)
kompleksiška pagalba (arba psichoterapeutas turi bendradarbiaut su somatiniu gydytoju arba pacientas turi būti gydomas gydytojo kuris kompetentingas abejose srityse.
• Vidurių užkietėjimas.
--psichosomatinis sutrikimas, ne susirgimas. Vyrų tarpe -10 , moterų –35
25 % žmonių turinčių vidurių užkietėjimų vartoja liosuojančius.
Tai sutrikimas atsirandantis žmonėms, turintiems didelį nerimą ir nemažą depresiją. Išoriškai jie labai paslaugūs, o viduje labai įsitempę ir nusivylę aplinkiniais žmonėmis. Aleksanderis juos apibūdino, kaip :”Iš nieko aš negaliu nieko tikėtis, o todėl niekam nieko, ką sugebėjau gauti, neatiduosiu.”
Užkietėjimas gali prasidėti dar vaikystėje, ypač kai vaikams taikomi labai agresyvus higienos reikalavimai.
Pagalba :
1. Atsipalaidavimo pratybos (jie nėra tipiški psichosomatiniai ligoniai, kadangi serga tik sutrikimu.o ne susirgimu, todėl jiems nėra ryškios aleksitymijos, jie lengviau gali suprasti ir išreikšti savo jausmus.Darant atsipalaidavimo pratybas su laiku jie pradeda suprasti, kurios raumenų grupes yra sunkiau atpalaiduoti, randa chroninės įtampos vietas.). Pratybos pastumia juos kalbėti apie savo kampą. Kai jie tai padaro, gali prasidėti psichologinė pagalba.
• Emocinis viduriavimas –psichosomatinis sutrikimas.
• Opinis kolitas –
Psichosomatinis susirgimas, dažniausiai prasidedantis saugumo praradimo situacijos fone. Saugumo praradimas gali būti realus ar įsivaizduojamas, bet pergyvenimas būna katastrofiškas.
Tyrimai parodė, kad 80% pacientų su OK buvo iš didelių šeimų, kur visai nebuvo aptariami jausmai, išskyrus tai, kad aplinkinis pasaulis yra pavojingas, o vienintelė saugi vieta tik šeimoje. Aplink tik priešai, o šeimoje vieninteliai draugai. Todėl tam, kad apsiginti nuo išorės priešų, konfliktai šeimos viduje negali kilti, todėl šeimos nariai yra “idealūs”. Konfliktai šeimos viduje net neįsivaizduojami, bet nekilti konfliktų tarp skirtingų žmonių negali, todėl iškilus konfliktams, pradeda vystytis OK.OK – intersticinis suicidas. Konfliktas tarp noro išreikšti pyktį ir negalėjimo net įsivaizduoti, kad tai galima padaryti, veda į individo savižudybę, kad vidinė šeimos apsauga nuo išorės priešų išliktų nepažeista ir kiti šeimos nariai liktų saugus.
Pagalba :
Užtikrinti pacientui santykius su kažkuo, kad jis rastų, ką nors saugaus už šeimos ribų. Su to saugiu žmogumi jis turi mokytis išreikšti savo pyktį ir agresiją, tada pamato, kad agresija nežudo. Pyktis nustoja juos graužti iš vidaus.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 12:10 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė AŠTUNTA PASKAITA
AŠTUNTA PASKAITA

Psichosomatinių pacientų gydymas.

Gydymas privalo būti multidisciplininis = komandinis, t.y.psichosomatinio ligonio gydyme turi dalyvauti įvairūs specialistai:
• Somatinės krypties gydytojas (BPG ar t.t. srities specialistas), kuris turi skirtingą svorį priklausomai nuo susirgimo. Jeigu ligonis yra tipiškas psichosomatinis, reiškia yra organinis pažeidimas dėl psichologinių priežasčių – somatinio gydytojo reikšmė ūgteli. Jeigu pacientas yra somatoforminis, somatinio pagrindo nėra.
• Psichoterapeutas (gydytojas ar psichologas-psichoterapeutas);
• Funkcinės (fizinės) medicinos gydytojas, masažai, tempimai, įvairios vonios, fizioterapinės procedūros dažnai turi labai teigiamą poveikį;
• Slaugytojas;
• Socialinis darbuotojas, kuris užsiimtų paciento socialine reabilitacija ir adaptacija;
• Kiti specialistai: gydytojas-reabilitologas, savipagalbos grupių vadovai.
• Principiniai komandinio metodo dalykai:
1. Kiekvienas, susėdęs į ratą, yra savo profesijos atstovas, su savo profesijos žiniom, kompetencija.
2. Mokėjimas priimti kiekvieno atstovo indelį į paciento suvokimą.

Komandinio metodo tikslai:
1. Suprasti pacientą.
2. Gydyti pacientą.
--- Psichisomatiniam pacientui būdinga alexitymija (nemokėjimas kalbėti apie savo jausmus), todėl specialistams kalbantis tarpusavyje yra randama, kaip jis kitaip, per kūną reiškia jausmus. à greičiau randamas būdas jam padėti.
--- Somatoforminių pacientų asmenybės specifika – nesąmoninga paieška naudos sau per simptomus. Tokie ligoniai ieško patvirtinimo, kad jie tikri ligoniai, o “somatinis” gydytojas ieško įrodymų, kad jie nėra tikri ligoniai.à Nesusikalbėjimas. Gydytojas turi suprasti, kad jie tikri ligoniai, bet serga kita liga, ne somatine. (pvz.: Hipochondrija pasireiškia: 1) pacientas įsitikinęs, kad jis sunkiai serga; 2) įsitikinimo nepadeda panaikinti jokie pagrįsti gydytojo įtikinėjimai; 3) paciento skundai neatitinka randamos somatinės patologijos. Gydytojas eikvoja savo laiką įrodinėdamas tai, ko neįmanoma įrodyti pacientui, formuojasi neigiamas požiūris į pacientą, o reikia suprasti, tai yra simptomai, kurie leidžia diagnozuoti ligą – hipochondriją ir pradėti tinkamą gydymą.)
Toks elgesys nėra simuliacija, tai yra nesąmoningas būdas tvarkytis su stresu.

3. Padėti sau pačiam.
Somatoforminių pacientų gaunama nauda:
1) psichologinė (mažiau reikalauja, daugiau myli, globoja, skiria laiko);
2) socialinė (nedarbingumo lapelis, invalidumas).
Būdas gauti kažką per simptomus susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Reiškia vaikas kažko negauna, ko jam reikia à šeimoje buvo kitų “reikalų” nei auginti vaiką (pvz. tarpusavio konfliktai) à vaikas, kad gauti kažką, išmoksta manipuliuoti tėvais – tai nesąmoningas būdas išgyventi à išaugęs toks vaikas nemato prasmės ieškoti kitų elgesio būdų, jeigu ir šis puikiai veikia à patekęs į gydymo įstaigą jis pradeda manipuliuoti gydytojais.
Todėl, kai gydytojai, gydantys tą ligonį, nesikalba tarpusavyje, ligonis lengvai manipuliuoja kiekvienu atskirai ir gauna tai, ko jam reikia iš kiekvieno gydytojo atskirai. Komandinio metodo ypatumas, kad visi dėl ligonio priimami sprendimai turi būti priimami tik kartu. Todėl paciento bandymai manipuliuoti gydytojais labai lengvai išaiškėja
III tikslas: Ne tik padėti pacientui, bet padėti sau patiems išgyventi su šiuo pacientu.
Gydymo metodų ypatumai:
1. Psichoterapija, turi būti taikoma labai specifiškai, jeigu iš vis taikoma, nes ligoniai ateina jau su rimta somatine liga, nors ir kilusia dėl psichologinių problemų. Be to kadangi yra organinis susirgimas, jei viską riša su tuo, o psichologinės susirgimo pusės nenori matyti. O psichoterapija gali turėti teigiamą poveikį tik, kai pacientas pats pradeda suvokti savo ligos psichologinę pusę. Taigi pacientui galima padėti tik tiek, kiek jis nori, kad jam būtų padėta.
2. Streso kontrolės metodas – išmokyti pacientą skirti dirgiklius: 1) svarbius nuo nesvarbių; 2)atskirti savo įsitikinimus ir vertybes nuo išorinių, ant jų uždėtų vertybių (ką žmonės pasakys?). Ligonis turi suprasti, kad jis pats pasirenka, ar tai “ką žmonės pasakys”, jam yra svarbu ar ne.
3. Į kūną orientuotos psichoterapijos technika.
Psichosomatiniams ligoniams labai būdingas perfekcionizmas ir sugebėjimas nebūti tobulam jiems yra labai sunkus sugebėjimas. Tobulumo siekimas jiems kelia labai didelį stresą, kuris duoda psichofiziologines pasekmes, su kuriomis tvarkytis padeda kvėpavimo ir atsipalaidavimo technika.

Medžiaga pagal 2004, Medicus.lt.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 12:13 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Psichosomatinių sutrikimų diagnostika ir gydymas
Psichosomatinių sutrikimų diagnostika ir gydymas
Dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje Amerikoje sparčiai vystėsi psichosomatinė medicina. Žymiausi iš gydytojų – Flanders Dunbar, Stanley Cobb, Edward Weiss, O. Sperling English ir Franz Alexander. Vienuolika iš pirmųjų 16 Amerikos psichosomatinės medicinos draugijos prezidentų (1942–1958) buvo psichiatrai-psichoanalitikai. Alexander išvystė teoriją, pagal kurią kai kurių somatinių ligų etiologija ir ligos eiga buvo grindžiama emociniais veiksniais, pavyzdžiui: specifiniai pasąmonės konfliktai yra dvylikapirštės žarnos opaligės, bronchinės astmos, hipertonijos, opinio kolito, artrito, hipertireozės ir neurodermatito priežastys (pagal TLK-10 šie sutrikimai klasifikuojami F54 kategorijoje).

Remiantis šia teorija, gydyti efektyviai šias ligas galima keičiant asmenybę ir gyvenimo būdą. Buvo taikomos psichodinaminė ir rekonstrukcinė terapijos, tačiau šios teorijos neatsižvelgė į socialinius veiksnius. Remiantis psichodinaminiu požiūriu, pagrindinis dėmesys gydymo procese turi būti sutelkiamas į specifinį konfliktą. Rekonstrukcijos metu galima suformuoti brandesnę asmenybę ir sustiprinti gynybinius nuo ligos apsaugančius mechanizmus.

Žodis „psichosomatinis“ turėjo specifišką prasmę 1950–1960 metais. Žvelgiant istoriniu aspektu, jo prasmė keitėsi. Terminas „psichosomatinė medicina“:
• Kartais vartojamas nurodyti klinikinio mąstymo filosofiją.
• Kartais terminas vartojamas paciento ligai apibūdinti, kai gydytojas neranda „realių“ ligos simptomų.
• „Psichosomatinis“ terminas kartais vartojamas norint parodyti, kad psichologiniai veiksniai yra somatinės ligos atsiradimo, palaikymo veiksniai.
• Žvelgiant į šio termino vartojimo principą, galima vartoti ir „somatopsichiniai“ terminą, kai manoma, kad somatiniai veiksniai yra psichikos sutrikimų priežastis.

Psichosomatiniai sutrikimai pagal TLK-10 – sutrikimai, kurių šifrai yra F45.0 – F45.9; F54. (LR SAM įsakymas 1999 m. gegužės 27 d. Nr. 256). Tai yra labai didelė psichikos sutrikimų grupė, pastaraisiais dešimtmečiais daugiau žinoma somatoforminių sutrikimų pavadinimu. Pacientai daugiausia gydomi somatinėse gydymo įstaigose, o psichiatrijos – retai. Atsižvelgiant į labai prastą psichiatrijos lygį somatinėse gydymo įstaigose ir specialistų trūkumą, šių sutrikimų diagnostika ir gydymas Lietuvos gydymo įstaigose nepakankamas. Pavyzdžiui, vien Vilniuje per 2004 metus į somatines ligonines hospitalizuota per 80 000 pacientų, o psichiatrų etatų tėra 3,25. Psichikos sveikatos centrų statistika rodo, kad ten irgi kreipėsi mažai psichosomatinėmis ligomis sergančių pacientų. Reikalingos naujos psichiatrijos tarnybos – konsultacinė-ryšio psichiatrija, psichiatrijos skyriai somatinėse gydymo įstaigose, kurios padėtų įvairių specialybių gydytojams geriau išmokti diagnozuoti ir gydyti šios grupės pacientus. Pagal pasaulinius epidemiologinius tyrimus, psichikos sutrikimų skaičius somatinėse gydymo įstaigose sudaro 30–60 proc.

Somatoforminių sutrikimų etiologija nežinoma. Somatoforminiams sutrikimams atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai ir nedidelės fiziologinės disfunkcijos vaikystėje (skausmas, nuovargis, svaigulys, galvos skausmas ir nemiga) bei liguistas šeimos narių elgesys. Veiksniai, skatinantys nepagrįstai rūpintis savo sveikata, yra artimųjų somatizacija, vieno iš tėvų nebuvimas, gyvenimas vienam, bedarbystė, gyvenimas mieste. Iš 2 lentelėje išvardytų simptomų reikia nustatyti bent tris negalavimus, trunkančius kelerius metus. Tuomet galima įtarti somatoforminį sutrikimą.

Kurie pacientai turi būti ištirti:
• Visi nauji pacientai
• Per paskutinius metus netirti psichiatro
• Sirgę psichikos sutrikimais
• Kai yra nepaaiškinamų somatinių negalavimų:
– širdies ir plaučių: dispnėja, širdies plakimas, krūtinės skausmas
– neurologinių: tirpimai, galvos skausmas, svaigimas
– virškinamojo trakto: apetito praradimas, pykinimas
– lėtinis skausmas: pilvo, nugaros
– nuovargis

Somatizuotų pacientų ištyrimas turi būti pirmiausia atliekamas kryptingai.

1-as žingsnis: somatinis tyrimas
2-as žingsnis: diagnozuoti vadovaujantis tarptautine ligų klasifikacija (arba amerikiečių DSM-IV):
• Priklausomybes
• Depresiją
• Nerimo sutrikimus
3-as žingsnis: įvertinti, ar yra:
• Somatizacinis sutrikimas, kitas psichosomatinis sutrikimas

Somatizacinis (TLK-10) sutrikimas

Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų, juos gali neigti. Toks atminties sutrikimas vadinamas simptomų amnezija. Juos galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose. Kita problema nustatant diagnozę – duomenų trūkumas, nes šie pacientai linkę gydytis ir tirtis daugelyje ligoninių, pas įvairius gydytojus. Nepaisant šių kliūčių, labai svarbu laiku nustatyti diagnozę, nes dėl dauginių kartotinių tyrimų, procedūrų ir gydymo vaistais jiems gresia jatrogenija, didėja medicinos paslaugų kaštai.

Somatizacijos sutrikimu sergantys pacientai pateikia daug somatinių negalavimų, komplikuota jų ligos istorija. Dažniausi simptomai yra pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai. Kartu būna psichikos sutrikimų – sunkus psichologinis stresas, tarpasmeninės problemos, nerimas, depresija, pasitaiko grasinimų nusižudyti, tačiau savižudybės retos (dėl piktnaudžiavimo medžiagomis).

Diagnostikos kriterijai

A. Dauginių somatinių negalavimų atsiranda iki 30 metų, jie trunka kelerius metus, taikomi įvairūs gydymo būdai, labai sutrinka socialinės funkcijos, darbingumas ar kitos svarbios veiklos sritys.
B. Turi būti visos keturios žemiau išvardytos simptomų grupės:
• Keturi skausmo simptomai mažiausiai keturių kūno sričių (t.y. galvos, pilvo, nugaros, sąnarių, galūnių, krūtinės, tiesiosios žarnos, per mėnesines, lytiškai santykiaujant ar šlapinantis).
• Du virškinamojo trakto sutrikimo simptomai, bet ne skausmas (t.y. pykinimas, vidurių pūtimas, noras vemti, viduriavimas, kelių maisto produktų netoleravimas).
• Vienas seksualinės sferos simptomas, bet ne skausmas (t.y. susilpnėjęs seksualinis potraukis, sutrikusi erekcija ar ejakuliacija, nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas per mėnesines, vėmimas nėštumo laikotarpiu).
• Vienas pseudoneurologinis simptomas, bet ne skausmas (sutrikusi koordinacija ar pusiausvyra, paralyžius ar lokalus silpnumas, pasunkėjęs rijimas ar gumulo, kąsnio jausmas gerklėje, afonija, šlapimo susilaikymas, haliucinacijos, išnykę lietimo ir skausmo jutimai, dvejinimasis akyse, aklumas, kurtumas, disociaciniai amnezijos sutrikimai, sąmonės netekimo jausmas).
Vienas iš dviejų:
• B punkto simptomai ir būsenos kyla ne dėl tiesioginio vaistų poveikio (t.y. piktnaudžiavimo, gydymo vaistais), ištyrus somatinės patologijos nenustatoma.
• Kai yra gretutinė somatinė liga, somatinių simptomų, socialinės funkcijos ir darbingumas yra labiau sutrikę negu galėtų būti.
C. Simptomai nėra dėl simuliacijos ar dirbtinio sutrikimo.

Nediferencijuotas somatoforminis (psichosomatinis) sutrikimas

Šią klinikinę kategoriją reikia vartoti tada, kai somatiniai simptomai yra dauginiai, besikeičiantys ir trunka ilgai, tačiau neatitinka visiškos ir tipiškos somatizacinio sutrikimo klinikos. Nėra jokio somatinio negalavimų paaiškinimo.

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos. Terminas pradėtas vartoti nuo 1987 m. DSM-III-R klasifikacijoje. Manoma, kad ankstyva šio sutrikimo diagnostika gali užkirsti kelią somatizaciniam sutrikimui. Šis sutrikimas labiausiai paplitęs iš visų somatoforminių sutrikimų ir jį diagnozuoti reikėtų dažniau vietoje somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos, kuri Lietuvoje diagnozuojama labai dažnai. Manoma, kad šis sutrikimas yra pradinis somatizacinio sutrikimo variantas. Dažniausiai pacientai skundžiasi ginekologiniais sutrikimais, vidurių pūtimu, pilvo, krūtinės, sąnarių skausmu, širdies plakimu, alpimo jausmu.

Disociaciniai (konversiniai) judesių bei jutimų sutrikimai

Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos, XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, isterinės neurozės, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžimas susiaurėjo, aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme (t.y. pykčio protrūkis virtęs rankos paralyžiumi, kai asmuo norėjo „pakelti ranką prieš kitą“). Tačiau daugumą psichologinių stresų sunku paaiškinti.

Diagnostikos kriterijai
• Dalinis ar visiškas, vieno ar kelių sąmoningai kontroliuojamų judesių ar jutimo funkcijų praradimas, primenantis neurologinę ar kitą somatinę ligą.
• Akivaizdus konfliktas ar stresas, po kurio atsiranda simptomas.
• Simptomas nėra tikslingai išgalvotas ar sukeltas (kaip dirbtinio sutrikimo ir simuliavimo atveju).
• Nėra jokių somatinės ligos požymių.
• Sutrinka socialinės funkcijos, veikla, darbingumas, kyla stresas.
• Sutrikimas nediagnozuojamas, kai yra somatizacijos sutrikimas, skausmas ar lytinės veiklos disfunkcija. Kito psichikos sutrikimo su izoliuotu konversiniu simptomu nėra.

Variantai:
Su judesių sutrikimu (koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimas, paralyžius ar galūnės nusilpimas, pasunkėjęs rijimas ar kąsnio jausmas gerklėje, afonija ir šlapimo susilaikymas).
Su jutimų praradimu (lietimo, skausmo), su dvejinimusi akyse, aklumu, kurtumu ir haliucinacijomis.
Su priepuoliais ir traukuliais (į epilepsiją panašūs priepuoliai ir traukuliai, sąmonė neprarandama).
Mišri klinika (kelių variantų deriniai).

Hipochondrinis sutrikimas

Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai. Pacientui labai svarbu, kad neignoruojami jo somatiniai negalavimai.

Diagnostikos kriterijai
• Sunkios ligos baimė ar mintys apie ligą dėl netinkamos simptomų interpretacijos.
• Susirūpinimas liga išlieka ir po medicininių tyrimų įvertinimo ir paaiškinimo.
• Susirūpinimas liga nesiekia kliedesių lygio (pvz., kliedesinis sutrikimas, somatinis tipas) ir nėra apibrėžtas susirūpinimu savo išvaizda.
• Yra stresas ar sutrikusios socialinės funkcijos, kitų svarbių sferų, darbingumo problemų.
• Sutrikimas trunka 6 mėnesius ir ilgiau.
• Susirūpinimas sveikata nėra kitos ligos (generalizuoto nerimo, obsesinio-kompulsinio, panikos sutrikimo, didžiosios depresijos epizodo, atskyrimo nerimo ar somatoforminio sutrikimo) pasekmė.
• Pažymėtina menka įžvalga – kai per sirgimo epizodą asmuo negali pripažinti, kad jo susirūpinimas liga yra pernelyg didelis ar nepagrįstas.

Somatoforminė autonominė disfunkcija

Pacientas taip pateikia savo negalavimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar kvėpavimo sistemos. Dažniausiai ir labiausiai būna susiję: su širdies ir kraujagyslių sistema („širdies neuroze“), kvėpavimo organais (psichogeninė hiperventiliacija ir kosulys) ir virškinamuoju traktu („skrandžio neurozė“ ir „nervinis viduriavimas“). Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų. Pirmasis – vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, tai pasireiškia širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu ir tremoru. Antrojo tipo negalavimai – subjektyvūs, nespecifiniai simptomai, tokie kaip nuolatiniai skausmai, deginimas, sunkumas, įtampa arba pūtimo ar ištempimo pojūčiai; juos pacientas neretai susieja su atskiru organu ar sistema.

Daugeliui šių pacientų galima aiškiai nustatyti psichologinį stresą, egzistuojančius sunkumus ar problemas, kurie gali turėti ryšį su sutrikimu.

Diagnostikos kriterijai
Tiksliai diagnozei reikalingi visi šie požymiai:
• ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimo požymiai, pavyzdžiui, širdies plakimas, prakaitavimas, tremoras, paraudimas;
• papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema;
• susirūpinimas ir jaudinimasis dėl galimos rimtos (tačiau dažnai nekonkrečios) šio organo ar sistemos ligos, kurie neišnyksta, nepaisant pakartotinių gydytojų paaiškinimų ar įtikinėjimų;
• nėra jokių didesnio šio organo arba sistemos struktūros ar funkcijos pažeidimo požymių.

Diagnozuojant atskirus šios grupės sutrikimus, reikėtų nurodyti organą ar sistemą, kurių sutrikimą pacientas laiko savo simptomų priežastimi.

F 45.30 Širdies ir kraujagyslių sistema. Apima: širdies neurozę, Da Kosta sindromą, neurocirkuliatorinę asteniją.
F 45.31 Viršutinė virškinamojo trakto dalis. Apima: skrandžio neurozę, psichogeninę aerofagiją, žagsėjimą, dispepsiją ir pilorospazmą.
F 45.32 Apatinė virškinamojo trakto dalis.
Apima: psichogeninį meteorizmą, dirgliosios žarnos sindromą bei dujinės diarėjos sindromą.
F 45.33 Kvėpavimo sistema.
Apima: psichogenines kosulio bei hiperventiliacijos formas.
F 45.34 Genitourinarinė sistema.
Apima: psichogeninį šlapinimosi padažnėjimą ir disuriją.
F 45.38 Kiti organai ar sistemos.

Nuolatinis somatoforminio skausmo sutrikimas

Diagnostikos kriterijai:
• Skundžiasi gana stipriu vienos ar kelių anatominių kūno vietų skausmu, atkreipiančiu dėmesį.
• Skausmas sutrikdo socialines funkcijas, darbingumą ir kitas svarbias veiklos sritis.
• Skausmo pradžia, ūmumas, paūmėjimai ir eiga dažnai priklauso nuo psichologinių veiksnių.
• Simptomai nėra pateikiami tikslingai ar dirbtinai (kaip būna simuliacijos ar dirbtinio sutrikimo atveju).
• Skausmas nekyla dėl nuotaikos, nerimo ar psichozinės būsenos, neatitinka dispareunijos diagnostikos kriterijų.

Sutrikimo variantai:
Skausminis sutrikimas, sukeltas psichologinių veiksnių:
ūminis: iki 6 mėnesių;
lėtinis: ilgiau kaip 6 mėnesius.
Skausminis sutrikimas, sukeltas psichologinių veiksnių ir somatinės būklės:
ūminis: iki 6 mėnesių;
lėtinis: ilgiau kaip 6 mėnesius.

Somatoforminių sutrikimų gydymo taktika

Pageidautina, kad pacientą gydytų vienas gydytojas – paprastai pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ar psichiatras. Pacientų būklė pagerėja ir gydymo išlaidų sumažėja naudojant gana paprastas priemones: 1) paciento paprašoma reguliariai, kas 4–6 savaites, apsilankyti pas gydytoją, net kai jaučiasi gerai (nenurodyti „kreiptis prireikus“); 2) kiekvieno vizito metu reikia atlikti trumpą somatinį tyrimą; 3) pabrėžti, kad, sprendžiant apie somatinę ligą, somatinio tyrimo rezultatai svarbesni, palyginti su paciento skundais; 4) tik esant pagrįstoms indikacijoms, atlikti procedūras ir gydyti stacionare; 5) pacientui padėti suvokti, kad simptomai kyla pasąmonės lygiu; 6) vengti pabrėžti pacientui, kad „dėl visko kalti nervai“. Pokalbis apie somatinius negalavimus pamažu turi būti nukreipiamas į pokalbį apie psichosocialinius stresus.

Tikėtina, kad pacientas konsultuosis ir kitose gydymo įstaigose, jam bus skiriama vaistų, atliekami tyrimai. Stebėkite, ar nepiktnaudžiauja vaistais.

Somatoforminiai sutrikimai vaistais dažniausiai gydomi esant skausmo simptomui, virškinamojo trakto funkciniams sutrikimams. Benzodiazepinų rekomenduojama skirti trumpai, savaitę, dvi, esant nerimui. Trečiojoje lentelėje apžvelgti tyrimai, kurie įvertina šių sutrikimų gydymo antidepresantais veiksmingumą. Gydytojai turėtų dažniau skirti antidepresantų esant nurodytoms būklėms, nes daugumos pacientų klinika švelnėja.


Dr. Gintautas Daubaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios praktikos gydytojų centras


"Gydymo menas" 2005 m. Nr. 10

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Geg 11, 2006 12:28 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007