Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:10 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
PPT Lietuvoje 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė PPT Lietuvoje
Cituoti:
Jurga Žiugždienė. Pedagoginė pischologinė tarnyba Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Supažindinsime su pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) misija, veikla ir kliūtimis, kurias dar reikėtų įveikti siekiant kiek galima labiau užtikrinti pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) yra pagrindinė grandis bandant užtikrinti veiksmingą vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, lavinimą. Pagal Savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdinius nuostatus, patvirtintus 2003 m. švietimo ir mokslo ministro įsakymu, PPT yra savivaldybės pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaiga. Tarnybų tikslas – didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių vaikų ugdymosi veiksmingumą, taip pat ir psichologinį atsparumą, teikiant informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms bei mokytojams.

PPT – beveik kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje

Šiuo metu Lietuvoje pedagoginių psichologinių tarnybų - 53, taigi beveik kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus pačias mažiausias, kuriose gyvena mažiau nei 4000 vaikų. Esant mažesniam vaikų skaičiui nei šis, PPT savivaldybėje steigti nėra tikslinga – tuomet reikalui esant samdoma pagalba iš kitos savivaldybės tarnybos. Tiesa, prieš keletą metų pedagoginių psichologinių tarnybų buvo perpus mažiau. Tačiau 2004 m. patvirtinus naująjį Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelį ir Vyriausybei skyrus milijoną litų lėšų, tarnybas imta steigti visuotinai, kad specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos poreikio įvertinimas būtų arčiau vaikų ir ši pagalba jiems taptų prieinamesnė. PPT veiklą koordinuoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, kuris nebeatlieka vaikų vertinimo funkcijos, kaip tekdavo anksčiau, nebent dalyvauja sprendžiant ginčytinus atvejus, kai tėvai nesutinka su mokyklos specialiojo ugdymo komisijos arba pedagoginės psichologinės tarnybos išvada. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC) yra pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriai talkina koordinuodamas pedagoginės psichologinės pagalbos modelį visoje Lietuvoje. SPPC organizuoja mokymus pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojams – psichologams, specialiesiems pedagogams, logopedams, gydytojams neurologams. Taip pat centras vykdo programas, susijusias su prevenciniais darbais. Tačiau konkretus vaikų vertinimas, tėvų bei pedagogų konsultavimas yra pedagoginių psichologinių tarnybų kompetencija, kurios yra atskaitingos savo steigėjams – savivaldybėms.

Pavyzdinės PPT veikla ir funkcijos

Remiantis Savivaldybės PPT pavyzdiniais nuostatais, pedagoginės psichologinės tarnybos atlieka įvairias funkcijas. Pagrindinė jų – vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, raidos ypatumų ir sutrikimų, psichologinių, asmenybės ir pedagoginių problemų įvertinimas. Šį darbą PPT atlieka tuomet, kai mokykloje, kurioje mokosi vaikas, specialiojo ugdymo komisija nėra pakankamai kompetentinga tai atlikti arba atvejis yra sudėtingas. Tačiau vien nustatyti problemas nepakanka – PPT siūlo vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo formą, būdus ir metodus, rekomenduoja mokyklą. Tarnybos taip pat konsultuoja specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių bei panašių problemų turinčius vaikus, jų tėvus, mokytojus bei specialistus, šiems teikia metodinę pagalbą. PPT turi inicijuoti naujų ugdymo vietų steigimą, aplinkos pritaikymą specialiųjų poreikių vaikams. Siekiant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, labiau integruoti į mokyklų bendruomenes, tarnybos turėtų formuoti mokyklų bendruomenių bei visuomenės teigiamą požiūrį į juos. PPT pareiga - rengti ir įgyvendinti prevencijos ir kitas programas, padedančias veiksmingiau ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių bei psichologinių ir panašių problemų turinčius vaikus.

Etatų ir darbuotojų stygius

Pavyzdiniuose PPT nuostatuose išdėstyti reikalavimai - įpareigojantys, išsamūs ir įvairialypiai. Tačiau ar realiai Lietuvos pedagoginės psichologinės tarnybos juos pajėgios įgyvendinti?

Vertindama pedagoginių psichologinių tarnybų situaciją Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja R. Labinienė teigė, kad įvairiose savivaldybėse ji yra labai nevienoda. Didesnių miestų PPT dirba po 20-30 specialistų, todėl čia didesnės galimybės labiau paskirstyti veiklą, inicijuoti įdomesnius renginius. Tačiau jei tarnyboje yra tik trys etatai, tuomet spėjama vien įvertinti vaikus, o teikti realesnę pagalbą tokios PPT kartais neturi galimybės. Kita vertus, tarnybos, kuriose dirba daugiau specialistų, atitinkamai turi ir daugiau potencialių klientų, todėl ir joms tenkantis krūvis yra ne ką mažesnis. R. Labinienės nuomone, nors PPT dirba kvalifikuoti specialistai, darbo krūvis jiems yra per didelis, todėl reikėtų įsteigti daugiau etatų. Kai 2004 m. buvo patvirtinta PPT steigimo ir finansavimo programa, kurios įgyvendinimui Švietimo ir mokslo ministerija skyrė milijoną litų, daugumoje savivaldybių buvo įsteigtos tarnybos, tačiau kadangi finansavimas buvo tik pradžioje, etatų skaičius PPT išliko nepakitęs.

Tarnybų veikla yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto bei mokinio krepšelio lėšų, kurių nepakanka, kad tarnybos galėtų įsteigti naujų etatų. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo savivaldybės administracijos požiūrio – ne paslaptis, kad pinigus iš Mokinio krepšelio, skirtus PPT finansavimui, savivaldybės panaudoja ir kitiems tikslams, kadangi pinigai atitinkamoms reikmėms nėra griežtai paskirstyti. Dar vienas darbuotojų stygiaus PPT aspektas yra tai, jog kai kuriuose rajonuose, nors ir yra įsteigti etatai, tačiau nerandama specialistų, norinčių čia dirbti.

Labiausiai trūksta psichologų

Viena pagrindinių problemų, trukdančių veiksmingiau įgyvendinti pavyzdinius PPT nuostatus, yra psichologų trūkumas visos Lietuvos mastu. Trūksta tiek psichologų etatų, tiek ir pačių šios srities specialistų, norinčių dirbti PPT. Tarnybose dirba apie 100 psichologų, o mokyklose jų - apie 300. Žinant, kad Lietuvoje yra apie 1500 mokyklų – tai nėra dideli skaičiai. Dėl šios priežasties visų klientų poreikių patenkinti neįmanoma, o psichologinės pagalbos poreikis didėja, susidaro klientų eilės. Tą įvardijo tiek R. Labinienė, tiek Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vadovė I.Čižienė, tiek PPT vadovų asociacijos prezidentė J. Karčiauskienė. Visų pirma, tarnybose yra per mažai įsteigta pačių psichologų etatų. Mažesnių regionų PPT dirba tik vienas psichologas. Todėl tokios tarnybos negali patenkinti visų besikreipiančių klientų poreikių, kadangi vienas dirbantis psichologas realiai yra pajėgus atlikti tik diagnostinę, vaiko gebėjimų ir poreikių vertinimo veiklą. Taigi kartais susidaro klaidingas požiūris, kad PPT – tai įstaiga, kuri atlieka vien diagnostinę funkciją. Tačiau konsultavimas yra ne mažiau svarbus nei diagnostika.

Pasak PPT vadovų asociacijos prezidentės J. Karčiauskienės, siekiant išspręsti psichologų trūkumo problemą, reikėtų didinti mokinio krepšelio koeficientą PPT finansavimui. Šį koeficientą norint įkurti daugiau psichologų etatų, asociacijos apskaičiavimais, reikėtų didinti 40 procentų. Tuo tarpu siekiant išlaikyti jau esamus psichologų etatus šiuo metu trūksta 30 procentų lėšų.

Psichologų trūkumą, ypač rajonų PPT, lemia maži atlyginimai. Nemaža dalis psichologijos specialybės absolventų dėl šios priežasties renkasi darbą verslo, organizacinės psichologijos srityje.

Viena kliūčių – netinkamos darbo sąlygos

Kaip dar vieną opią problemą, trukdančią veiksmingam pedagoginių psichologinių tarnybų funkcionavimui, ypač mažesnėse savivaldybėse, J. Karčiauskienė įvardijo PPT įsteigimą po vienu stogu su Mokytojų švietimo centrais. Tokiais atvejais sunku užtikrinti klientų konfidencialumą, kuris yra vienas PPT veiklos principų. O kai tose pačiose patalpose ir tuo pačiu metu vyksta seminarai mokytojams, mokyklų administracijos atstovams ir į konsultacijas ateina vaikai, jų tėvai, kurie dažniausiai nenori viešumos, - jie jaučiasi nesaugūs. Be to, šios „sulipdytos“ įstaigos vadovas, dažniausiai būdamas ne specialistas (nei psichologas, nei spec. pedagogas), turi prisiimti atsakomybę dėl vaikų įvertinimo išvados, kartu dalyvauti komandiniame darbe priimant galutinį sprendimą dėl rekomendacijų vaikui, tėvams, mokyklai.

Šios problemos, anot J. Karčiauskienės, yra pakankamai rimtos, ir į jas turėtų būti atkreiptas dėmesys. Todėl PPT turėtų būti savarankiškos įstaigos, o ne kieno nors padaliniai, nes tik tuomet bus galima veiksmingiau organizuoti jų veiklą bei teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia, - teigė asociacijos prezidentė.

Bendradarbiavimo su tėvais trūkumas

Pasirodo, nemenka kliūtis, trukdanti užtikrinti veiksmingą PPT veiklą, yra tarnybų bendradarbiavimo su vaikų tėvais trūkumas. Ši problema yra įvardyta „PPT veiklos veiksmingumo tyrimo ataskaitoje“, pateiktoje Šiaulių universiteto mokslininkų. Čia teigiama, kad tarnybos per mažai įtraukia vaikų tėvus į psichopedagogoginio vertinimo ir ugdymo praktiką, per mažai atsižvelgia į tėvų poreikius ir lūkesčius. Kraštutinė to išraiška – interesų konfliktas, kai tėvai nesutinka su PPT vertinimo išvada ir siūlomu vaiko ugdymo modeliu. Taip vaikui, kuriam reikalinga pagalba, jos suteikti tampa nebeįmanoma, kadangi tam reikalingas tėvų sutikimas.

Kita vertus, SPPC vadovės I. Čižienės teigimu, pastebimas ir pačių tėvų per mažas domėjimasis savo vaikų problemomis, nenoras bendrauti su PPT, ypač tų, kurie gyvena kaimo vietovėse. Nors šiems tėvams yra keblu atvažiuoti į atokiau esančią tarnybą, tačiau daug ką lemia ir pačių tėvų sąmoningumo stygius.

Ar pakanka informacijos?

Kyla klausimas: ar viena iš priežasčių, kodėl dalis tėvų vangiai bendradarbiauja su PPT, nėra per maža informacijos apie šių tarnybų veiklą sklaida?

Visų pirma, ne kiekviena PPT turi savo internetinį tinklalapį (jo neturi netgi Vilniaus PPT (!), todėl visuomenei trūksta informacijos, susidarant teisingą įspūdį, kas yra šios tarnybos, kokia veikla jos užsiima, kokie specialistai čia dirba. Ar nėra tokios informacijos stygiaus ženklas po viena publikacijų apie specialųjį ugdymą pasirodęs skaitytojo komentaras PPT adresu: „Kodėl PPT žlugdo žmonių gyvenimus? Neatitinki standartų ir esi išmetamas už borto, nes esi kitoks. Tik PPT padarė neįgaliuosius“. Ir apskritai daugelis žmonių, auginančių vaikus, tačiau nesusidūrusių su specialiojo ugdymo problemomis, apie pedagogines psichologines tarnybas nėra daug girdėję. Tačiau tokia informacija būtų labai vertinga, nes PPT teikia pagalbą ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir psichologinių bei panašių problemų turintiems vaikams.

ŠMM atstovė R. Labinienė pritarė, kad tarnyboms turėti interneto tinklalapius būtų naudinga. Ją nustebino, kad sostinės PPT neturi savo interneto svetainės. R. Labinienė tai vertina kaip Vilniaus Švietimo skyriaus ir pačios Vilniaus PPT vadovybės aplaidumą, nors čia dirba stipri specialistų komanda. Juo labiau kad interneto tinklalapius turi ne viena mažesnių Lietuvos miestų PPT. SPPC direktorė I. Čižienė mano, kad šiuo atveju, „kaltas“ lėšų stygius. Kita vertus, jos nuomone, Vilniaus PPT reklamos nereikia, esą čia ir taip didelės vaikų, kuriems reikalinga pedagoginė psichologinė pagalba, eilės.

Beje, kalbant apie informacijos sklaidą internetu, R. Labinienė užsiminė, kad vis dėlto žmonėms kol kas yra priimtinesni popieriniai informavimo variantai. Taigi Švietimo ir mokslo ministerija jau antrus metus platina lankstinuką kiekvienoje mokykloje, poliklinikoje, vaikų darželiuose, kiekvienoje savivaldybėje, kur informuojama, kas ir kur teikia specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą.

Visuomenės nuostatų formavimas ir prevencinė veikla

Viename pavyzdinių PPT nuostatų teigiama, kad tarnybos turi formuoti mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų poreikių, psichologinių bei panašių problemų turinčius asmenis. Taip pat rengti ir įgyvendinti prevencijos programas, siekiant veiksmingiau ugdyti minėtų poreikių ir problemų turinčius vaikus. Kaip realiai tai įgyvendinama?

ŠMM atstovė R. Labinienė prisipažino, jog ji nelabai juntanti, kad dėl PPT veiklos itin keistųsi visuomenės nuostatos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, atžvilgiu. Beje, daugelis šių tarnybų Lietuvoje dar yra labai „jaunos“, todėl kol kas nėra pakankamos patirties, kad būtų galima pastebėti akivaizdžius rezultatus. Kita vertus, čia vėlgi atsimušama į per mažą specialistų ir etatų skaičių. Nepaisant to, R. Labinienė yra įsitikinusi, kad PPT privalo būti tarsi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo advokatai ir kalbėtis su visomis suinteresuotomis šalimis.

Pasak PPT vadovų asociacijos prezidentės J. Karčiauskienės, pedagoginės psichologinės tarnybos iš tiesų stengiasi formuoti visuomenės nuostatas atlikdamos šviečiamąjį darbą, tam pasitelkdamos mokyklų specialiojo ugdymo komisijas. Čia vėlgi dirbama pagal išgales. PPT organizuoja seminarus mokytojams, skaito pranešimus tėvų susirinkimuose, rašo straipsnius vietos žiniasklaidoje, leidžia atmintines tėvams, mokytojams bei vaikams.

Vis dėlto, pasak R. Labinienės, Švietimo ir mokslo ministerija neturi patvirtinusi konkretaus plano, kurį turėtų įgyvendinti pedagoginės psichologinės tarnybos, siekiant formuoti teigiamas visuomenės nuostatas pastaruoju aspektu. Kita vertus, renginiai vien specialiojo ugdymo klausimais, R. Labinienės teigimu, net Švietimo ir mokslo ministerijoje nesulaukia didelio populiarumo, o ką jau ir kalbėti apie plačiąją visuomenę – žmonės neina į tokius renginius, ši sritis yra nepopuliari ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Tiesa, pedagoginės psichologinės tarnybos vykdo daug prevencijos programų. Tačiau - tai labiau prevencija smurto, alkoholio, narkotikų vartojimo, rūkymo atžvilgiu. R. Labinienės įsitikinimu, PPT privalėtų įgyvendinti ir prevenciją, susijusią su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. „Juk tam jos ir įsteigtos, kad savivaldybėje atstovautų tinkamai ne tik vertinant vaiką, bet ir formuojant nuostatas“, - teigė ŠMM atstovė.

Taigi, ar prevencinė veikla, pabrėžiama pavyzdiniuose PPT nuostatuose, padedanti veiksmingiau ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių ir panašių sunkumų turinčius vaikus, taip pat išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, nėra paliekama nuošalyje, prioritetą tiekiant aukščiau išvardytoms prevencinėms programoms?

PPT vadovų asociacijos prezidentė J. Karčiauskienė įsitikinusi, kad žalingų priklausomybių prevencijos vykdymas yra svarbus užkertant kelią galimoms problemoms. Todėl kiekviena savivaldybė, suvokdama savo situaciją ir padedama PPT, nusistato prioritetus prevencijos srityje ir pasirenka, kokias veiklas vykdyti. „O kalbant apie specialiųjų poreikių vaikus – labiau reikalinga ne prevencija, o švietimas, metodinė pagalba. Ir pedagoginės psichologinės tarnybos, aktyviai dirba šioje srityje“,- sakė J. Karčiauskienė.

PPT veiklos vertinimas šiandien – palankus

Nepaisant problemų ir kliūčių, su kuriomis susiduria šiandienės Lietuvos pedagoginės psichologinės tarnybos, jų veiklą kalbintos specialistės įvertino palankiai. R. Labinienė nenorėtų labai kritikuoti PPT, nes dauguma jų – dar naujos. Tačiau ŠMM atstovė mano, kad tarnyboms reikėtų „labiau kvalifikuotis ir matyti plačiau“. SPPC vadovė I. Čižienė džiaugiasi PPT atliekama veikla bei jos rezultatais, kad iš tiesų yra daug nuveikta.

Specialisčių teigimu, PPT situacija Lietuvoje gerėja. Siekiant pagerinti tarnybų darbo sąlygas, vykdomas valstybinės svarbos projektas – „Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“ - šiuo metu rekonstrukcijos darbai vyksta dvidešimtyje PPT. Taip pat keičiasi tarnybų materialinė bazė, keliama darbuotojų kvalifikacija – važiuojama į kursus, tobulinamos žinios, tarnybos aprūpinamos metodikomis, testų protokolais, literatūra.

Taigi žvelgiant į dabartinę pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą ir ateities perspektyvas yra kuo pasidžiaugti, tačiau pasak PPT vadovų asociacijos pirmininkės J. Karčiauskienės, matomos ir sritys, kurias reikėtų tobulinti. Pradedant nuo optimalaus psichologų etatų skaičiaus PPT įsteigimo, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo ir baigiant tarnybų bendradarbiavimo su tėvais stiprinimu, intensyvesne informacijos sklaida bei veiksmingesnių būdų, kaip formuoti teigiamas visuomenės nuostatas tiek pačių PPT , tiek specialiojo ugdymo bei vaikų, turinčių šių poreikių, atžvilgiu.

Bernardinai.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Bir 23, 2010 1:56 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007