..net nezinau nuo ko pradeti..gyvenau su vyru laimingai,jei neziureti i jo isgerinejimus
,isvaziavom i kt sali,nusipirkom nama,zodziu buvo pilnaverte seima.Viena diena,atvaziave po lietuvos i savo namus,mes "planavome"vaikuti,bet koks vaikutis,jei kazkas isgerineja,na man stoga parove..ir kaip tik pasimaise mano draugas man gyvenimo kely.Ji pazinojau jau gerus kelis metus,buvom geri draugai,kol viena diena nesusitikom,pradejom susitikineti (intimumo nebuvo-galbut del to jis man taip galva susuko,pagarba..)zodziu buvau 9 danguje.Kas atsitiko su mano seima?Palikau namus,vyra,suni..(manau per greitai)zodziu viska,nusisukau nuo praeities,nors sirdis plyso,tuo metu nezinojau ko noriu,galima passakyti,jog nezinau ir dabar,o praejo jau 3 metai,as vis dar su draugu,su vyru dar neiisiskyreme,jis turi drauge su kuria gyvena,bet kitam name,o musu namai stovi tusti..Problema many,tai zinau,bet nezinau kaip pasiaiskinti sau viduje,kadangi kasdien vis teisiu save,kad pati kalta,pati to norejau,ir tai teisybe,bet teisybe yra jog nenoriu skirtis,noriu atgal...o jau neimanoma....ir draugo nenoriu skaudinti...nenoriu daugiau auku....... 
as pasimetus nerealiai,man reikia pasimirsti,bet kaip?dabar savo gyvenime matau tik viena dalyka-darba,uzimu neblogas pareigas,gyvenu t.y egzistuoju darbu,tai padeda man uzsimirsti