PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS
http://baltai.lt/psichologija/

Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės
http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=8&t=1065
Puslapis 11

Autorius:  Laurita [ Pir Rgs 14, 2009 3:26 pm ]
Pranešimo tema:  Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Yra toks posakis: "Bėgau nuo vilko, o ant meškos užpuoliau". Taigi anksčiau jums rašiau prašydama patarimo, kaip tinkamai apsispręsti, kad nepadaryčiau klaidos dėl kurios paskui kentečiau. Taigi, apsisprendžiau, išsiskyriau su vaikinu su kuriuo pragyvenau 7 metus. Buvo visko, klupau ir vėl keliausi, bet jau praėjo puse metų ir dabar jau šiek tiek viskas nurimo, nes atsirado kitas žmogus su kuriuo pradėjau bendrauti. Jis mano kolega, mes su juo dirbame kartu. Jis buvo vedęs, dėja nesekmingai, todėl turėdavome apie ką pasikalbėti. Net nepastebėjau kaip susibičiuliavome ir perėjome prie intymesnio bendravimo. Vieną dieną jis nebeišvėręs savo žmonos išsišokimų, po dviejų metų trukusios santuokos, padavė skiryboms ir išsiskyrė. Bet štai mano nuostabai jis pareiškė, kad su manimi nieko rimto nenori, nes nebenori įsipareigojimų ir niekada nebenorės, nori laisvės. Pareiškė, jog jam patinka su manimi bendrauti, patinka būti kartu, bet daugiau nieko ir jeigu manęs netenkina tokie santykiai galime viska nutraukti.O štai čia, manau, padariau klaidą, nors man tai ir nepatinka, bet supratusi, jog nesu jam visisškai abėjinga, sutikau. Dabar jis sau leidžia viską, elgiasi su manimi kaip su drauge, pasakojasi apie savo buvusius nuotykius ir panašiai, visisškai nėra pagarbos, nors nuolat skambina, klartais atvažiuoja pas mane nakvynei, arba aš pas jį, bet viskas tik dėl intymumo..Manes tai netenkina, man ganėtinai skaudu, aš noriu stabilumo, o jo nėra ir jo teigimu, iš jo man geriau nieko nesitikėti, bet palikti jo negaliu, nes man patinka būt su juo...Nebežinau ar aš traukiu tokius, ar esu tiesiog potenciali auka, kuriai taip nuolat nutinka..Kaip reikia pagaliau išmokti pasakyti ne ir gerbt save, nes tik tada manau pradės gerbti mane kiti, nesileisti būt žeminamai ir išnaudojamai ar gali kas patarti?.. :(

Autorius:  Baltas [ Ant Rgs 15, 2009 5:10 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
...Kaip reikia pagaliau išmokti pasakyti ne ir gerbt save, nes tik tada manau pradės gerbti mane kiti, nesileisti būt žeminamai ir išnaudojamai ar gali kas patarti?.. :(

Kol jūs tenkinsite savo poreikius, neatsižvelgdama į pasekmes, tol pasekmės bus. Pasekmės yra visada, tik jos turi skirtingas formas ir pasireiškia skirtingu laiku. Gebėjimas stabdyti mašiną laiku ir sukti tinkamu keliu ir yra tas "NE" netinkamam keliui. Jūs rašote, kaip pataikaujate savo įgeidžiams, todėl esate savo įgeidžių auka, o ne aplinkybių. Pabandykite atsakyti sau kas sukelia pažeminimo jausmą ir kada atrodo, kad jus išnaudoja?

Autorius:  Laurita [ Tre Rgs 16, 2009 9:56 am ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Aš viską puikiai suprantu, jog esu pati kalta dėl viso šito, kas vyksta, nes man ir taip aišku, ir jis pats man ne karta sakė, kad jis nenori nieko bendro su manimi ir mūsų santykius palaiko tik intymumas, be jo daugiau nieko nėra, todėl ir yra tos pasekmės, pažeminimas, nes nėra pagarbos..Žinau, kad jį turėčiau paleisti, nes taip jo neišlaikysiu ir pagarbos nesulauksiu, o tokie santykiai mane tik skaudina,ne tokių aš norių,anaiptol, norėčiau, kad jis pagaliau įvertintų tai ką turi šalia,jug jis supranta,ko aš verta, bet nevertina, nes jo teigimu, ir kitų, aš ištikrųjų esu per gera...Norėčiau, kad įvertintų ir suprastu, bet....Žinau,kad galiausiai reikia pastovėti karta už save, nebetenkinti savo įgeidžių, bet kaip, nuo ko pradėti..? :cry:

Autorius:  Keturi Vejai [ Ket Rgs 17, 2009 10:41 am ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

..kovotojo kelias ilgas ir sunkus..

Autorius:  Baltas [ Pen Rgs 18, 2009 3:26 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
Aš viską puikiai suprantu, jog esu pati kalta dėl viso šito, kas vyksta, nes man ir taip aišku, ir jis pats man ne karta sakė, kad jis nenori nieko bendro su manimi ir mūsų santykius palaiko tik intymumas, be jo daugiau nieko nėra, todėl ir yra tos pasekmės, pažeminimas, nes nėra pagarbos..Žinau, kad jį turėčiau paleisti, nes taip jo neišlaikysiu ir pagarbos nesulauksiu, o tokie santykiai mane tik skaudina,ne tokių aš norių,anaiptol, norėčiau, kad jis pagaliau įvertintų tai ką turi šalia,jug jis supranta,ko aš verta, bet nevertina, nes jo teigimu, ir kitų, aš ištikrųjų esu per gera...Norėčiau, kad įvertintų ir suprastu, bet....Žinau,kad galiausiai reikia pastovėti karta už save, nebetenkinti savo įgeidžių, bet kaip, nuo ko pradėti..? :cry:

Pirma ką reiktų keisti, tai kaltės jausmą, kurį projektuojate į save. Kaltės jausmas susietas su pažeminimo pojūčiu. Geras seksas nėra geras, jei partneris negali įvertinti abiejų pastangų suartėti. Tokiu atveju partneris yra tik savo instinktų tenkintojas, o jūs esate tarsi daiktas, kur galima nuleisti "garą". Taip, kad kaltės čia neįžvelgiu. Matau skirtingus norus ir trumpalaikius santykius. Ar gali vyras įvertinti tai, ką jūs tik savo mintyse vertinate? Vyras tiesiog jūmyse mato įgeidžių tenkintoją. Jei norite tai ir galite viską pakeisti. Jis nesidomi jūsų gyvenimu, jūsų jausmais. Jam patogu turėti tokį laikiną partnerį. Nežinome, kodėl jam patogi tokia situacija, kas pastūmėjo jį tokiems santykiams. Įvertinimas, kurio jūs trokštate ateina tada, kai jūs taip pat įvertinate kitą pusę. Tačiau bet koks vertinimas santykių neišgelbės, jei tam nėra abipusio jausmo. Suprasti, tai ko jūs norite, gali partneriui sietis su įsipareigojimu. O tai reikštų, kad jis turėtų už jūsų intymumą mokėti išskirtiniu dėmesiu jums su neaiškia perspektyva. Manote, kad jis to nori ar tam pasiruošęs? Jūsų realūs veiksmai yra būtina sąlyga bet kokios pokyčių pradžios...

Autorius:  Laurita [ Ant Rgs 22, 2009 3:45 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Taip, aš visa tai realiai suvokiau jau seniai. Jis pradžioje manimi domėjosi, vėliau, kai gavo ko siekė, jam pasidarė nebeidomu ir nebesiekė, nes jau buvo pasiekės. Aš pajutau, kad jis atitolo, nebeskiria visiškai dėmėsio, tačiau sutikau, kaip Jūs sakot, tenkint savo poreikių, neatsižvelgdama į pasekmes. dabar turiu, ką turiu. Čia vieną dieną bandžiau vėl išsisaiškinti, kodėl jis tiek mažai skiria dėmėsio, tai jis ir atsakė, kad jam daugiau nieko nesinori su manimi, tik intymumo,neskiria, nes nenori kad aš prisisvajočiau ar panašiai. Aš sukandusi dantis pasakiau, kad manęs tokie santykiai nebetenkina, jei neįmanoma nieko daugiau, tai geriau viską baigt, nes ir taip mano atžvilgiu, per toli nuėjo, ir jis tai matė, bet tam, vistik,leido. Dabar noriu tikrai iš visos širdies pradėt gyvenimą iš naujo, nors puikiai suprantu, kad nebus lengva, nes noriu keist save, savo požiūrį, o tai būna kartais labai skausminga. Sunku būt darbe, kai jis šalia, nuolat kalba telefonu su kitomis, rašinėja mano draugėmis, nors man teigė, kad nenori jokių rimtų santykių su niekuom...Nežinau...Suvokiu tik tiek, kad žengiau žingsnį ir nebenoriu trauktis atgal, nei dėl savęs, o taip pat nenoriu pateisint jo pasakymo, jog jis ne karta man išrėždavęs tiesą į akis,aš paverkusi tris dienas ir vėl viskas gerai...Nuo šiol noriu, kad viskas būtų kitaip, gerbsiu save ir nebenoriu tenkint savo poreikių ir įgeidžių, kurie atneša tokias pasekmes...Tik bėda tame, kad labai bijau paslysti, sunku pradžioj užsikabint už ko nors apčiuopiamo, viską realiai suvokiu, bet širdį kraujuojanti žaizda, kuri man nuolat primena skausmą ir neleidžia kvėpuot... :?

Autorius:  Baltas [ Ket Rgs 24, 2009 12:47 am ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Atkreipkit dėmęsį į savo parašo esmę, gal ir čia reiktų ką nors pakeisti? :)

Autorius:  Laurita [ Šeš Rgs 26, 2009 10:01 am ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Na, ką čia bepakeisi, čia jug garbingo žmogaus žodžiai, o ne mano...Manau, kad jis žinojo, ką rašė :) O aš manau, kad jis pataikė, kaip pirštu į akį :) Aš nesiadovauju šia fraze, tiesiog ji nuolat pasitvirtina...

Autorius:  Baltas [ Pir Rgs 28, 2009 11:42 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
Na, ką čia bepakeisi, čia jug garbingo žmogaus žodžiai, o ne mano...Manau, kad jis žinojo, ką rašė :) O aš manau, kad jis pataikė, kaip pirštu į akį :) Aš nesiadovauju šia fraze, tiesiog ji nuolat pasitvirtina...

Nuolat pasitvirtina tik tai, kad vanduo pastoviai šlapias, bet niekas į tą patį upės vandenį įbristi dar nesugebėjo. :)

Autorius:  Laurita [ Ant Rgs 29, 2009 6:21 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Suprantu, kad Jūs labai protongas, todėl ir kalbat tokiais palyginimais, bet as jaučiu, kad nebesuprantu net apie ką čia kalba eina.. :? Yra kaip yra, situacija mano tokia, kokią pati susikūriau ir niekas čia nekaltas kaip tik aš pati..Pati ir turiu išbristi ir daugiau į tokį liūną tikrai nebenoriu įlipt...Nors šiuo metu nerandu nei sau vietos, nei ką, nusprendžiau viską keist, atrodo taip ir darau, tik kad va niekas nesileičia, kaip skaudėjo taip ir skauda. Matyt jį sunku, nematyt taip pat sunku, stebėt kaip jis bendrauja su kitomis, nepakeliama, bet atgal grįžt būtų dar prasčiau, žodžiu labirintas iš kurio turiu kelią, kaip suprantu pati susirast, tik va blogiausia, kad jaučiu, jog dėl tokios, atrodo iš pažiūros kvailos problemos, nerandu kelio, aš pradedu depresuot, o tai man tikrai nepadeda.... :cry: Žodžiu nesąmonė kažkokia... :cry:

Autorius:  Baltas [ Ant Rgs 29, 2009 11:46 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
...Nors šiuo metu nerandu nei sau vietos, nei ką, nusprendžiau viską keist, atrodo taip ir darau, tik kad va niekas nesileičia, kaip skaudėjo taip ir skauda. Matyt jį sunku, nematyt taip pat sunku, stebėt kaip jis bendrauja su kitomis, nepakeliama, bet atgal grįžt būtų dar prasčiau, žodžiu labirintas iš kurio turiu kelią, kaip suprantu pati susirast, tik va blogiausia, kad jaučiu, jog dėl tokios, atrodo iš pažiūros kvailos problemos, nerandu kelio, aš pradedu depresuot, o tai man tikrai nepadeda....

Keisti pradedame nuo savęs. Skausmas padeda suvokti, kur yra ta vieta ir kiek stipriai reikia viską pakeisti. Jei negalite pakeisti vietos, kurioje esate kartu, tai kelkime klausimą, kas labiau skauda, ar kad žmogus bendrauja su kitais žmonėmis ir dėmesio objektas jau senai ne jūs, ar, kad jūs niekaip negalite nukreipti dėmesio į kitus žmones, galbūt būsimus partnerius? Jei meilė yra širdyje, tai ji gali stebuklus daryti. Kol kas matyt yra tik aistros pėdsakai ir poreikis grįžti prie to pačio. Šis, matyt, yra pagrindinis skausmo šaltinis. Nustačius esminį šaltinį ir priežastis iš kur jis kyla, reikia keisti savyje požiūrį į buvusius draugus ar intymius santykius su jais. Pripažinkite sau, kad tai buvo. Kaip ką tik buvo vasara. Tačiau dabar jau ruduo, nuimame derlių. Derlius yra toks, kokį mes jį išauginome. Jūsų derlius skausmas ir netekties pojūtis. Skausmas gali būti skatulys veikti, o netekties pojūtį galima užpildyti veikla ar hobiu, kurį visai apleidote. Tapkite reikšmingu žmogum pati sau, pakelkite pati sau savivertę, padarydama kažką gražaus ar tiesiog imdama įgyvendinti senas svajones. Kai žmogus spinduliuoja iš vidaus, yra veržlus ir kūrybingas, pasaulis aplink jį pradeda keistis ir pasipuošia nuostabiausiom spalvom, kaip, kad tuoj rudens geltonas auksas užpildys visus miškus, rudens rūkai pavers pievas ir slėnius pasteliniu peizažu, o uždegta žvakute ramins širdį ir prikels atsiminimuose protėvius ir buvusius artimuosius. Kreipkite dėmęsį į tai, kas jums suteikia jėgų gyventi toliau, o ne į tai, kas pastoviai iščiulpia...

Autorius:  Laurita [ Tre Rgs 30, 2009 9:32 am ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Labai taikliai pasakyta su tuom derliu..Kaip parašyta Biblijoje, ką sėsi, tą ir pjausi. Taip aš puikiai žinau,kad elgiausi netinkamai, vertinau ne tuos dalykus, jis buvo mano antras partneris mano gyvenime, po mano skyrybų su draugu su kuriuo pragyvenau septynerius metus. Viskas buvo per greit ir aš tiesiog norėjau šilumos, įvertinimo, šalia žmogaus, nepaisant kainos, tai yra, pamyniau save ir nusižeminau, elgiausi pagal savo įgeidžius, o štai ir pasekmės. Dabar ir pjaunu, ką pasėjau, tai skausmą, kaltę, gėdą. Man sunku dirbti su juo, nors mes susitinkame vidutiniškai tik kas trečią parą, aš atsigaunu, o vėl jį sutikusi suvirpu, nes aplanko vėl gėda, kaltė, skausmas...Taip, aš pradėjau vėl sportuoti, tai man kelia daug pasitenkinimo, bet vos tik grįžtu namo, tos keturios sienos mane vėl gražina tarsi atgal, bandau skaityti, pasinert į darbą, kolegos darbe pastebi, kad pradėjau daugiau šypsotis, veikliau dirbt, bet ištikro niekas nemato, kas darosi mano viduje, kad aš tik apsimetu, kad nenoriu parodyti, kad man skauda, kad kažkokioje kankynėje...Esu veikli darbe, bet vos tik grįžtu namo pravisrkstu, tai nėra gerai....Bet kaip nors, stengiuos į viską žiurėt pozytyviai, viskas turi ankščiau ar vėliau praeiti, turiu ištverti, nes pati prisidirbau...O dėl kitų partnerių, dabar jų akyse nenoriu matyti, nei prisileist, noriu pabūt viena ir susitaikyt su savimi, nebenoriu skubėt... :cry:

Autorius:  Baltas [ Tre Rgs 30, 2009 8:18 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
... į viską žiurėt pozytyviai, viskas turi ankščiau ar vėliau praeiti, turiu ištverti...

Autorius:  Laurita [ Tre Rgs 30, 2009 8:24 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

...žinau, žinau.. :?

Autorius:  Baltas [ Tre Rgs 30, 2009 9:19 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Nesibaigianti kančia dėl savo paties kaltės

Laurita rašė:
...žinau, žinau.. :?

:wink:

Puslapis 11 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/