Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:53 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Įsimylėti per 4 minutes 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Įsimylėti per 4 minutes
Cituoti:
Ar įmanoma rasti savo gyvenimo meilę per vos keturias minutes trunkantį pokalbį? Įmanoma! Bent jau taip teigia greituosius pasimatymus rengiantys verslininkai.

Įsijausti į vaidmenį

Greitieji pasimatymai – gana naujas dalykas Lietuvoje. Jų principas paprastas. Dešimt vyrų, dešimt moterų ir dešimt staliukų. Prisėdi prie staliuko ir turi lygiai keturias minutes, kad kuo daugiau sužinotum apie priešais sėdintį žmogų ir, žinoma, sudarytum kuo geresnį įspūdį apie save. Paskui – kitas staliukas. Ir vėl kitas. Ir vėl. Būtent tokioje meilės loterijoje sumaniau sudalyvauti.

Sąmoningai pasirinkau sau kiek netinkančią amžiaus grupę – nuo 27 iki 35 metų. Kita užduotis – pasirinkti vaidmenį. Žinoma, nesakysiu tiesos – kad esu laimingai vedęs žurnalistas. Prisistatyti verslininku būtų sunku, nes nepasižymiu dalykiško vyro išvaizda, o ir kostiumas jau porą metų dulka spintoje. Be to, tikrai nesinorėtų, kad moterys mane vertintų pagal piniginę.
Paveikslėlis
Taigi nutariau "pavirsti" menininku. Šiek tiek poetas, šiek tiek muzikantas. Neturiu nuolatinio darbo – tiesiog kartkartėmis uždarbiauju vertėjaudamas ar rašinėdamas kokius nors lyrinius tekstus. Galų gale, ne taip ir toli nuo tiesos.

Kitas punktas – išvaizda. Aišku, galima tvarkingai apsiskusti, nueiti į kirpyklą. Apsivilkti švarką, šviežiai išlygintus marškinius, pasikvepinti. Bet juk svarbiausia – žmogaus vidus, ar ne? Taigi tiko ir paprastas įvaizdis, derantis prie stereotipinio menininko portreto: neskusta barzda, žirkles seniai matę plaukai ir rūkalų kvapu persismelkęs megztinis.

Pirkėjų žvilgsniai

Vos susirinkus greitųjų pasimatymų vakaro dalyviams, prasidėjo žvalgytuvės. Damos, jau susėdusios prie staliukų, tiriamais žvilgsniais varstė prie baro išsirikiavusius vyrus. Tam tikra prasme pasijutau preke kažkokios parduotuvės lentynoje. Vienas žvilgsnis į drabužius, kitas – į seniai skustą barzda apaugusį veidą. Trečias – ten, kur padorumas neturėtų leisti.

Tokias pat žvalgytuves vykdė ir vyrai. Tiesa, galbūt ne taip atvirai, kaip dailiosios lyties atstovės. Juk būsimosios pašnekovės nužiūrinėjimas vėliau gali tapti riebiu minusu.

Vyrauja stereotipas, kad į tokius renginius paprastai renkasi kompleksuoti vienišiai, kuriems tiesiog trūksta drąsos užkalbinti nepažįstamąjį ar nepažįstamąją. Iš pirmo žvilgsnio šis stereotipas pasiteisino. Bet ne tiek moterims, kiek vyrams. Vieni mano kolegų, sumokėję 20 litų už meilės paieškas, prieš prasidedant renginiui nervingai trypčiojo vietoje, kiti ramstė sienas, treti tiesiog labai stengėsi atrodyti kaip tvirti vyrai, žinantys, ko nori iš gyvenimo. Pastariesiems sekėsi nekaip. O moterys kaip tik atrodė mažiau susikausčiusios ir taip kai kuriuos pasimatymų loterijos dalyvius dar labiau išmušė iš vėžių.

Menininkas? Ne, tik ne tai!

Ir prasidėjo! Pirmas stalelis – blondinė, kompiuterių specialistė, atėjusi su drauge brunete. Kad būtų drąsiau. Vienas pirmųjų klausimų – "Kodėl nesiskutęs?". Atsakiau paprastai ir tikrai nuoširdžiai – tingiu.

Tada, žinoma, seka įprastinis klausimas – "Ką veiki gyvenime?". Ir čia turbūt tėškiau sau dar riebesnį minusą nei tas, kurį man uždirbo neskusta barzda. Žodis "menininkas" potencialiai širdies damai tikriausiai sukėlė keletą asociacijų: "neturtingas", "trenktas", "juokdarys". Ar gal tiesiog "kvailys".

Tą patį patyriau kalbėdamas ir dar su keliomis damomis. Moterys, veikiausiai ieškančios tvirtų pečių, už kurių galėtų slėptis nuo gyvenimo negandų, žodžius "menininkas" ir "nevykėlis" aiškiai laiko sinonimais.

Bet grįžkime prie mano pirmosios pašnekovės. Kai renginį vedanti mergina kalbėjo apie psichologų atliktus tyrimus, neva įrodančius, kad gana tikslus pirmasis įspūdis apie žmogų susidaro per keturias minutes, prunkštelėjau. Bet tai vis dėlto pasitvirtino.

Tikrai nenoriu įžeisti savo pasimatymo kompanionės, bet neičiau su ja į tikrą pasimatymą, net jei ir būčiau vienišas. Pakako vieno – pasiūlymo pažiūrėti filmą "40-ies ir vis dar skaistus". Žinoma, tai apie asmenybę pasako nedaug, bet bukos komedijos man tiesiog kelia alergiją.

Kad ir kaip būtų, prie pašnekovės numerio savo lapelyje parašiau "taip". Tiesiog buvau taip nusprendęs daryti po visų pokalbių, kad praplėsčiau eksperimento galimybes.

Kaip per tardymą

Tačiau jau netrukus šios taisyklės atsisakiau. Kad ir koks būtų eksperimento tikslas, su kai kuriomis pasimatymo dalyvėmis tikrai nenorėčiau dar kartą susitikti. O su viena – net bijočiau.

Tai įvyko maždaug vakarui įpusėjus. Tuomet jau buvau pastebėjęs tam tikrą tendenciją – vyrai, pasibaigus keturioms minutėms, neskuba eiti prie kito staliuko. Matyt, norėdami kiek įmanoma padidinti tikimybę, kad sulauks bent vieno "taip". Tačiau buvo ir viena išimtis – su viena dama vyriškiai kažkodėl neužsisėdėdavo. Atėjus mano eilei, supratau to priežastį.

Pasijutau it tardomas. Gerokai už mane vyresnė moteris mane tiesiog apipylė klausimais, juos uždavė tokiu tonu, tarsi būčiau žemyn galva prie lubose įtaisytų kablių prikabintas slapto CŽV kalėjimo kalinys.

Įdomiausia diskusija vėl užvirė po žodžio "menininkas". "Tai čia tavo darbas?" – griežtai paklausė pašnekovė. Ir visi mano mėginimai paaiškinti, kad menininkas, kuris sceną laiko darbu, yra prastas menininkas, nuėjo perniek. "Tai darbas ar ne darbas? Tai dirbi ar ne?" – klausė ji. Nepraėjus nė pusei mums skirto laiko nuoširdžiai norėjau persėsti prie kito stalo, net jeigu būtų tekę bendrauti su krokodilu. Tikrai nenorėčiau įžeisti savo pasimatymo draugės, bet visiškai suprantu, kodėl ji vieniša.

Teisingumo dėlei derėtų pridurti, kad keli pokalbiai buvo visai malonūs. Su kai kuriomis meilės ieškotojomis būtų visai malonu kartais susėsti prie puodelio kavos ir pasikalbėti apie kokią knygą ar filmą. Bet nieko daugiau. Manau, toks pat įspūdis susidarė ir mano pašnekovėms.

Tegyvuoja užsieniečiai

Kiek nustebau laimės ieškančių vyrų gretose sutikęs porą užsieniečių. Damoms jie iškart sukėlė susižavėjimą. Belieka spėlioti kodėl. Ar čia kaltas Lietuvos vyrų kuklumas, ar moterys pasąmoningai sieja sąvokas "užsienietis" ir "geras gyvenimas"? Kad ir kaip būtų, su užjūrio svečiais damos bendravo kur kas labiau noriai nei su daugeliu vilniečių.

Vienas užsienietis (sprendžiant iš bruožų, į Vilnių atvykęs iš Pietų Amerikos) iškart stengėsi sužavėti mano pirmąją pašnekovę. Nors renginio vedėjų pastatytas senas magnetofonas grojo klasikinį roką, atvykėlis blondinę nutarė pakerėti savo šokio sugebėjimais. Šokiai Lotynų Amerikos ritmu pagal trankų roką ne itin nusisekė. Sykį net išsigandau, kad tamsaus gymio širdžių ėdikas savo keturių minučių draugei išsuks ranką ar kokią kitą galūnę. Tačiau sveikatai pavojingi šokiai merginai visai patiko. Arba ji labai stengėsi būti mandagi.

Antrasis užsienietis ir atrodė, ir elgėsi kiek santūriau. Tačiau damos santūriajam atvykėliui iš paskutiniųjų stengėsi demonstruoti savo anglų kalbos sugebėjimus. Vienos sėkmingai, kitos – nelabai.

Ir nė vieno "taip"

Jau praėjus kelioms valandoms po renginio gavau pranešimą apie savo pasimatymų maratono rezultatus. Kaip ir tikėjausi, nė vienos vienišos damos nesužavėjau.

"Atsiprašome, tačiau Jūsų rezultatai nesutapo, Tu negavai nė vieno sutampančio "TAIP". Dalyvių, kuriems Tu nepasakei "TAIP", o jie Tau pasakė "TAIP", – taip pat nėra. Nenusimink ir sudalyvauk sekančiuose "Speed Dating'o" vakarėliuose. Juk tam, kad surastum savo gyvenimo draugą(-ę) reikia įdėti nemažai pastangų. Niekas nežino, kada Tau pasiseks. Todėl pasisemk optimizmo!" – štai tokią liūdną žinią man pranešė organizatoriai.

Galbūt slapčia tikėjausi, kad mano pasišiaušėlio apšepėlio menininko įvaizdis uždirbs bent vieną "taip". Kita vertus, ir eksperimentas pavyko, ir žmonai ramiau.

Geriau nei internetas, bet...

Pasimatymų organizatoriai akcentuoja, kad į jų renginius nesirenka internetinių pažinčių mėgėjai. Esą čia lengviau surasti žmones, tikrai trokštančius rimtų santykių. Gal tai ir tiesa. Tačiau bent jau iš vieno pasimatymų maratono susidarė toks įspūdis, kad vilniečiai tam dar nepribrendo. Daug susikaustymo, kiek nejauki atmosfera. Na, net jeigu ir būčiau vienišas, antrą kartą į tokį renginį neičiau ar bent jau palaukčiau porą metų, kol vilniečiai įsidrąsins tokiai avantiūrai. Ar verta pabandyti? Galbūt. Kaip pastebėjo viena iš renginio organizatorių, 20 litų už pokalbį su dešimčia merginų – kur kas pigiau nei šlaistymasis po barus, vaišinant damas kokteiliais.

Kaunas ir vėl nurungė Vilnių

Greituosius pasimatymus organizuojančios įmonės "XXI a. renginiai" merginos teigė, kad Vilnius kol kas ne itin pateisina lūkesčius. Esą tikėtasi, kad Kaune pradėtas verslas sostinėje teiks tikrai paklausias paslaugas. Tačiau nutiko priešingai – anot pašnekovių, kauniečiai į keturių minučių trukmės meilės paieškas eina kur kas aktyviau nei tariamai liberalesni sostinės gyventojai. "Žiūrime, kas ką nugalės: mes – lietuvišką mentalitetą, ar jis – mus", – nusijuokė viena iš merginų.

Beje, pašnekovės teigė negalinčios nurodyti, kiek žmonių suvedė į poras. Esą jų įmonės darbas – tik padėti žmonėms susipažinti, o susikukavę klientai retai praneša apie pagaliau aplankiusią sėkmę asmeniniame gyvenime.

diena.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Lap 28, 2010 6:14 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007