PSICHOLOGIJOS IR PEDAGOGIKOS FORUMAS
http://baltai.lt/psichologija/

Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?
http://baltai.lt/psichologija/viewtopic.php?f=8&t=960
Puslapis 11

Autorius:  Baltas [ Sek Rgs 16, 2007 2:12 am ]
Pranešimo tema:  Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

„Beveik prieš metus su draugu pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastaruoju metu jis vis užsibūna darbe valandą — pusantros, o kartais grįžta ir po vakaro aštuntos. Į mano klausimus atsako “...daug darbo, projektą rengiame“ ar ką nors panašaus. Kartais išsprūsta, kad su bendradarbiais užsisakė picą... ir tada nebesuprantu, ar ten vakarėlis, ar darbas vyksta.

Nenoriu kelti kvailų scenų, nenoriu jam skambinti ir kontroliuoti, bet nejučiomis mesteliu kandžią repliką arba imu ašaroti, dėl to jis tik susinervina... Baisu prisipažinti, kad, pradėjus gyventi kartu, mūsų santykiai pablogėjo. Atrodė, kad jau pažįstu žmogų, myliu jį, noriu būti kartu ir nieko daugiau netrūks. O dabar nebežinau, ką daryti. Gal galėtumėte ką nors patarti.„

Dėkoju Jums už laišką. Aprašydama dabartinius sunkumus, tarsi iš šalies žiūrite į santykius su draugu, jų keitimąsi ir savo vaidmenį. Turbūt tiksliai negalėtumėte paminėti datos, kada draugas pirmąkart negrįžo iš darbo laiku. Gal tąkart nesuteikėte tam reikšmės. Reikšmingi jo vėlavimai ar užsibuvimai tapo vėliau, kai virto nuolatiniu reiškiniu. Tada ir ėmė kilti klausimai: „Kur jis būna? Ką veikia taip ilgai?“.

Į draugo žodžius reaguojate kaip į formalų atsakymą, nuo kurio Jums nei aiškiau, nei ramiau. Pati, ko gero, turite kitą atsakymą, kurį vengiate įvardinti: „jis manęs nebemyli, aš jam nebeesu tokia svarbi kaip tada, kai draugavome, jis mieliau leidžia laiką su bendradarbėmis“ ar panašiai.

Kelis mėnesius gyvenate su jausmais, kuriuos gali kelti mintis, jog draugo jausmai Jums blėsta — liūdesiu, pavydu, pykčiu. Aš tik vardinu tuos jausmus, kuriuos žmonės išgyvena panašiose situacijose. Ką jaučiate ir išgyvenate Jūs, taip ir lieka atviras klausimas. Bandote tų jausmų nerodyti.

Suprantu, kad gali būti sunku juos įvardinti. Kalbėjimą tokiomis temomis jūs vadinate „kvailų scenų kėlimu“. Ašaros, pakeltas ir užlūžtantis balsas mažiau patrauklu už spindinčias akis, bet kiekvienas jausmas turi savo išraišką. Akys spindi, kai esame laimingi. Tie jausmai, kuriuos savyje ilgai nešiojatės, neišvengiamai atsispindi Jūsų elgesyje, veido išraiškoje, balso tone, reakcijose į draugą. Išsprūsta kaip kandi replika, prapliumpa ašaromis. O kur jiems dingti?

Žiūrint į Jūsų dabartinius santykius, atrodo paradoksalu: norite daugiau būti su savo draugu, norite būti svarbi jam ir artima, todėl bandote slėpti savo nepasitenkinimą ir susierzinimą, o rezultatas priešingas. Netikėtai ištrūkęs pyktis tik padidina atstumą, susierzinęs dėl Jūsų replikos draugas atsitraukia.

Kai esame linkę savo nuoskaudas vynioti į kamuolį, ilgainiui jis storėja, kiekvienas naujas sluoksnelis uždengia kelis senesnius. Neišvengiamai ima deformuotis tarpusavio santykiai — per viduje paliktų reakcijų sluoksnį, lyg per vatą, sunku pajusti kitą žmogų, jo meilę ir rūpestį.

Santykį atstatyti gali padėti kalbėjimasis. Kad jis būtų sėkmingas, svarbu kuo daugiau sakyti apie save. Bent jau pirmus penkis sakinius pradėkite žodžiu „aš“: “aš jaučiu, ... noriu, ... tikiuosi, aš bijau“ , o ne klausimu “kodėl tu...?“.

Prieš tokį pokalbį galima susitarti, jog kalbėsite paeiliui, nepertraukinėsite vienas kito. Jeigu žinote, kad sunku bus neverkti, pasakykite tai draugui ir paprašykite jo, kad jis išbūtų su Jumis ir Jūsų ašaromis. Stenkitės išgirsti jį. Kad pasitikrintumėte, ar teisingai supratote, pakartokite jo žodžius. Taip kalbėtis nėra lengva, gana dažnai žmonės, bandydami susikalbėti, nesunkiai nuslysta į tarpusavio kaltinimus. Tokiu atveju naudingiau būtų išsiaiškinti savo vidinius konfliktus ir juos spręsti, padedant profesionalui.

Dr. Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoterapeutė

"Šiaulių kraštas"

Puslapis 11 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/