Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pen Lap 15, 2019 11:55 am

Forumo taisyklės


Mūsų forumuose rašoma lietuviškai ir lietruviškais rašmenimis.



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Perfekcionizmas 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Perfekcionizmas
Kas tai per reiškinys Perfekcionizmas?
Pagal Maslow'ą "Perfekcionizmas gali būti pavojingas. Noras viską atlikti tobulai susijęs su neišvengiamu stresu, kuris gali sąlygoti psichinius ir fizinius negalavimus – galvos skausmus, depresiją, chroninį nuovargį bei nerimą, padidėjusį kraujo spaudimą. Tobulumo siekimas gali labai trikdyti santykius su aplinkiniais žmonėmis ir artimaisiais. Perfekcionistas artimiesiems gali kelti tokius pat aukštus reikalavimus kaip ir sau, o tai veda į tarpusavio konfliktus bei nesupratimą. Perfekcionistų savivertė dažnai priklauso nuo pasiekimų darbo ar mokslų sferoje. Tai yra žmogaus savęs vertinimas nėra stabilus, bet kintantis priklausomai nuo išorinių dalykų – pasiekimų arba kitų žmonių nuomonės."
Kad perfekcionizmas yra idėja, galim susidaryti iš šio straipsnio
Cituoti:
Perfekcionizmo idėja - tai visapusiškai nugludintas, idealus vaizdas, kokie mes turime būti.

Kai žmogus turi susikūręs idealų savo paties paveikslą ir žino, kad jo neatitinka, jo viduje įvyksta skilimas - jis nenori būti toks, koks yra šiuo metu. Jis pats sau nepatinka, todėl kontroliuoja save ir savo veiksmus, nuolat juos lygindamas su savo idealu. Tai drasko jį į gabalus. Vaizdžiai tariant, tokio žmogaus viduje vyksta "pilietinis karas".

Kai žmogus negali priimti savęs tokio, koks yra, jis dirbtinai sukuria kitą asmenybę ir ją pateikia pasauliui. Būtent todėl žmonės taip didžiuojasi savo socialine reikšme: aš - garsus verslininkas, žinomas muzikantas ir t.t. Kraštutinis tokio skilimo atvejis - depersonalizacija.

Jei mes negalime pasirodyti tokie, kokie esame, - dedamės kaukes. Pasislėpę už jų, patenkame į haliucinacijų, saviapgaulės pasaulį. Ir tai, kas mes esame iš tikro, mūsų visiškai nejaudina. Išėję į gatvę, į išorinį pasaulį, vaidiname spektaklį, kad neduokdie mūsų niekas nedemaskuotų. Mes elgiamės kaip aktoriai teatre, skirtumas tik toks, kad teatro scena - maža, o gyvenimo - didelė.

Mes nesiklausome to, ką mums sako gamta, o stojamės ant bėgimo takelio ir pradedame bėgti nuo savęs. Mums atrodo, kad aplink visi tokie protingi, tokie nepriekaištingi, tokie gražūs, o mes - pernelyg paprasti. Todėl užsidedame kaukes ir siekiame tobulybės.

Perfekcionizmas yra tik idėja. Jeigu mes kiekvieną dieną, žiūrėdami į veidrodį, lyginsime save su šia idėja, imsime savęs neapkęsti. Mums reikės dar daugiau grimo, kad kiti neįžvelgtų, kokie esame niekingi, nemokšos, nesolidūs. Mes einame į pasaulį apsiginklavę iki dantų, t.y. visiškai užsisklendę, tačiau niekas to nepastebi, nes kiti elgiasi lygiai taip pat.

Žmogaus auklėjimas orientuotas į ambicijas, puikybę ir garbėtrošką. Vos tik jis pasirodo šiame pasaulyje, jam iš karto duodamas planas, žemėlapis, pagal kurį jis turi realizuoti save gyvenime. Jis dar neįsisąmonino, kuo norėtų būti, kas jam teiks džiaugsmo ir pasitenkinimo, o jį jau suprogramuoja. Gavęs tokį planą, žmogus negali gyventi savo gyvenimo. Tai gyvenimas, tačiau ne jo. Jis niekada nepražys visomis vaivorykštės spalvomis, jis niekada netaps neeilinis ir tikras. Galbūt jis taps didelis ir garsus, tačiau jo širdis bus mirusi.

Žmonės gimsta skirtingi. Nereikia savęs su niekuo lyginti. Mes unikalūs tokie, kokie esame, o ne kokie "turėtume" būti.

Atpraskime save žeisti. Jei esame bailūs, drovūs ir neryžtingi - tam yra priežasčių, ir mes turime jas priimti. O kai priimame tai, kas yra, kažkas įvyksta, ir mes pradedame keistis.

Pasitikėjimas savimi ateina pas žmogų, kuris nieko savo gyvenime neatmeta. Gyventi nieko neatmetant - tai gyventi natūraliai, spontaniškai, gyventi savo nepakartojamą gyvenimą.
versija spausdinimui rekomenduoti draugui Komentarai (5)Komentarai (5)
Parengė Vilma Skiotienė
http://www.ve.lt/?data=2006-09-16&rub=1 ... 1158333175


O kaip iš jo išgyti, ar galim tai pakeisti, apie tai atvirai rašo psichologas Olegas Lapinas savo straipsnyje
Cituoti:
O.Lapinas. Kaip išgyti nuo perfekcionizmo
Sveikas, perfekcioniste! Ar jau esi tobulas? Nieko panašaus. Iki tobulumo vis dar toli, jei skaitai šį straipsnį. Tobulas perfekcionistas ir straipsnių skaityti nenorėtų, nes tobulas žinojimas nereikalautų skaitymo. Tobulas žinojimas tiesiogiai ateitų iš dangaus. Bet jei tu jau nesi tobulas, tai, be abejo, žinai, jog perfekcionizmas yra varginantis bruožas. Sekinantis sielą ir kūną. Tačiau tu nežinai, kaip jo atsikratyti.

O atsikratyti jo visai ir nereikia. Nes kai perfekcionistas bando ko nors atsikratyti, jis stengiasi tai padaryti labai tobulai. Ir žinoma, ta pastanga tik sustiprina šią savybę.

Dažniausiai perfekcionizmas gimsta mokykliniais metais, kadangi iki tol – darželiniame mažiuje- viešpatauja emocijos, nevaldomi impulsai ir visokie šlapimo nelaikymai. Kitaip tariant, vyrauja gamtos stichijos, o organizmo taip lengvai nesuvaldysi.

O štai pirmose klasėse, kai visus gražiai susodina prie suolų, kai reikia gražiai išlygintų rūbų, dailių kasyčių bei mandagaus: „Tamsta mokytoja“, jau ima viešpatauti drausmė ir kontrolė. „Gražiausią piešinį nupiešė Onutė! ... tačiau kitą kartą pasistenk ir nupiešk dar gražiau“- šis ir panašūs mokytojos pasakymai maloniai glosto savimeilę ir neramina. Neramina tuo, kad galima dar gražiau.

Mokytojams antrina tėvai, tiesiogiai skatinantys tave: „Dukrele, stenkis... Jei nebūsi pirma, tai nuslysi ir tapsi paskutinė“... „Mes, atvykėliai iš kaimo, turime pasistengti, kad prasimuštumėme mieste“; „Brolis – šeimos gėda, tai bent tu mūsų nenuvilk“; „O kas gi taip kloja lovą? Na, dar pabandyk... Štai - beveik tobulai“. Vaikas skatinamas ir netiesiogiai: mama tiesiog nepakenčia netobulai išlygintų rūbų, nerimauja, kai ant dukros pėdkelnių yra mažytė skylutė, negali ramiai užmigti, kol sūnus nepagroja dešimtą kartą Šopeno valso...

Visa tai gimdo tvirtą įsitikinimą:
Šioje šeimoje manęs nemyli, kai aš nesu tobulas, kai nesistengiu, nesiekiu...

Atkreipkime dėmesį, kad į studentišką amžių tu jau žengi su savotišku leksikonu:

„privalau“ vietoj „noriu“;
„stengsiuos“ vietoj „darysiu“;
„sieksiu“ vietoj „pasimėgausiu“.
„idealas“ vietoj „aš tokia“.

Malonumų lieka vis mažiau, ir atrodo, kad malonumų organai silpnėja, o valia hipertrofuojasi. Visa tai – vardan įsivaizduojamo tobulumo. Žmogus pakeičiamas žmogaus idėja. Pasaulis - romantiniu pasaulio idealu.

Tačiau ar dažnai jums teko sutikti tobulus žmones? Nedažnai. Todėl už kiekvieno perfekcionizmo slypi keletas baimių:

• Baimė, kad tave demaskuos;
• Baimė, kad tave „nusodins“, pastebėję trūkumą;
• Baimė, kad nebūdamas pirmas, tapsi paskutinis ir niekuomet sau neatleisi;
• Vis stiprėjantis įtarimas, kad net ir stengdamasis būti tobulas, vis vien lieki nemylimas, o myli kažkodėl nevalą ir „blogiuką“ („Viešpačiui mielesnė pasiklydusi avelė“).

Ir visos tos baimės skatina viską, ką darai, dar labiau tobulinti, bijoti džiaugtis ir juoktis, niekuomet nelikti savimi patenkintu, visuomet kontroliuoti įvykius ir nuolatos galvoti apie rezultatą. Argi tai blogai?

Mūsų veiksmus motyvuoja du dalykai: įsivaizduojami pozityvūs tikslai ir nemaloni deficito ar įtampos būsena. Kitaip tariant, vienus žmones pirkti kojines skatina gražios kojinės virtinoje. O kitus - tai, kad senos kojinės visai suplyšo.

Perfekcionizmas motyvuojamas būtent nemalonaus deficito jausmu. Tačiau jei jums reikia pakeisti kojines, tai pakeitęs jas tu nusiramini. O štai perfekcionizmą lydi nenuraminamas deficito jausmas. Ką tu bedarytumei, tu vis vien jauti, kad veiksmas nėra užbaigtas. Todėl pasiektas rezultatas tave tenkina tik labai trumpam. Arba netenkina išvis - atsiranda nemalonus tuštumos jausmas (savaitgalio sindromas). Arba nerimas. Todėl pereiname prie gydymo.

Jei tu atpažįsti šiuos simptomus ir nori jų atsikratyti - sustok! Prie visų deficitų tu bandai pridėti dar vieną - savo charakterio netobulumą. Ir perfekcionistiškai stengiesi tobulinti savo asmenybę.

Pradėk nuo to, kad priimi šią savybę. Priimi su šypsena ir simpatija. Juk jos dėka tu daug pasiekei ir esi gerbiamas.

Surask, kokie tėvų žodžiai ir veiksmai palaikė tavyje šį bruožą. Labai gera diagnostika: įsivaizduok mamos bei tėčio veidus ir garsiai ištark: „Tėveliai, žiūrėkite: aš stengiuosi būti tobulas - ar dabar jau jūs mane mylite?“ savijauta paklausius apie tai paliudys, ar tai tiesa.

Vaizduotėje atiduok tėvų lūkesčius ir nurodymus patiems tėvams: „Tėveliai, pasiimkite atgal šiuos savo nurodymus ir sąlygas!“

Pasimėgauk laisve: nieko neveikimu, nieko nesiekimu, sąstingiu, stagnacija, degradacija, moratoriumu bet kokiai veiklai.
Pasimelsk Aukščiausiam: tegul jis kurį laiką patvarko tavo ir kitų žmonių gyvenimus...
Nueik miegoti su švaria sąžine. Tai buvo diena, kai tu pagaliau tapai pasiklydusia avele. O Dangus jas globoja.
Sveikinu!
http://gyvenimas.delfi.lt/archive/artic ... d=22104093


Jei turit tokią savybę, pasidalinkit, kaip gyvenat su perfekcionizmo jausmu?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pir Rgs 28, 2009 11:39 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007