Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Lap 20, 2019 5:53 am

Forumo taisyklės


Mūsų forumuose rašoma lietuviškai ir lietruviškais rašmenimis.



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Ką reikėtų žinoti apie demenciją? 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Ką reikėtų žinoti apie demenciją?
Cituoti:
Ką reikėtų žinoti apie demenciją?

Demencija (lotyniškai beprotybė arba įgyta silpnaprotystė) ištinka normalios psichikos žmogų. Tai yra klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis yra mąstymo sutrikimas.

Jis pasireiškia atminties pablogėjimu (vėliau ir jos praradimu), orientacijos, suvokimo ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimu. Tai intelekto susilpnėjimas.

Demencija pasaulyje serga vis daugiau žmonių: 5-9 proc. vyresnių nei 65 metai, 10-12 proc. - 75-79 metų, 20-25 proc. - 80-90 metų, daugiau kaip 30 proc. - kuriems per 90.

Lietuvoje yra per mažai ilgalaikių globos ir slaugos įstaigų, kai nesant galimybės slaugyti namuose tokius ligonius būtų galima patalpinti į šias įstaigas
Lietuvoje yra per mažai ilgalaikių globos ir slaugos įstaigų, kai nesant galimybės slaugyti namuose tokius ligonius būtų galima patalpinti į šias įstaigas

Kaip ji prasideda

Demencija formuojasi iš lėto. Pradžioje pamažu keičiasi žmogaus asmenybė, nyksta jausmai, taktas, gėda, sąžinė, pareigingumas. Ligoniai tampa priekabūs, sutrinka dėmesys, blogėja atmintis - nebesugebama įsiminti naujos informacijos, keičiasi ir blėsta emocijos, kartais ligoniai grubėja, tampa niūrūs, dirglūs, pikti, o kai kurie perdėtai linksmi, nekritiški savo būklei. Silpnaprotystei progresuojant išnyksta ligonio interesai, valia. Vieni ligoniai tampa vangūs ir apatiški, kitiems atsiranda motorinis neramumas, blaškymasis. Gali padidėti apetitas, atsirasti noras girtauti, rinkti įvairius nereikalingus daiktus. Ligoniui pradeda nykti charakterio ypatumai, pasikeičia asmenybė, prarandami paprasčiausi higieniniai įgūdžai. Žmonės išsenka, tampa bejėgiai.

Demencijos atsiradimą dabar bandoma aiškinti neurotransmiterių, ypač cholinerginių, deficitu. Nustatyta, kad atminties mechanizmuose dalyvauja daugiau kaip 30 neuromediatorių ir neuromoduliatorių. Svarbiausias ju yra acetilcholinas. Sumažėjus acetilcholino kiekiui smegenyse, silpnėja nuo jo priklausanti vazodiliatacija (kraujagyslių išsiplėtimas). Todėl būtina išlaikyti gerą kraujagyslių endotelio (vidinės kraujagyslės sienelės) funkciją, kuri užtikrina gerą kraujotaką.

Medicinoje demencija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė - dar į degeneracinę, kraujagyslinę ir mišrią. Degeneracinei demencijai priklauso Alzheimerio liga, kuri sudaro 50-75 proc. visų degeneracinės demencijos atvejų. Pvz., Vokietijoje Alzheimeriu serga apie 1 mln. žmonių, o JAV - apie 4 mln.

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga yra pamažu progresuojanti, retai ji pasireiškia jaunesniems nei 65 metų žmonėms. Nuo 80-90 metų Alzheimeriu suserga kas ketvirtas, penktas žmogus. O nuo 90 metų - kas trečias.

Alzheimerio liga nėra natūralus senėjimo procesas. Nustatyta, kad dėl kol kas mokslui nežinomų priežasčių, sutrikus ryšiams tarp smegenų žievės ląstelių - neuronų, prasideda nenumaldoma jų žūtis. Šį irimą galima tik šiek tiek pristabdyti.

Daugiausia šie procesai pakenkia momeninę smegenų sritį. Manoma, kad didelę reikšmę Alzheimerio ligos išsivystymui turi ir genai. Šios ligos vystymąsi skatina galvos traumos, įvairios operacijos ir visi veiksniai, kurie pablogina smegenų mitybą.

Alzheimerio liga pirmiausia pakenkia trumpalaikei atminčiai, todėl žmogus neatsimena, ką ryte valgė ar gėrė, bet ligos pradžioje gali pasakoti, ką veikė vaikystėje ar jaunystėje. Taip pat sutrinka atpažinimas, kalba, orientacija erdvėje. Ligonis nebemoka parduotuvėje elgtis su pinigais, nebesugeba sumokėti mokesčių, naudotis miesto transportu, pamiršta išgerti jam reikalingus vaistus arba išgeria juos pakartotinai. Ligonis nieko naujo išmokt nebegali, o seniai įgyti įgūdžiai išlieka gan ilgai.

Artimieji, pastebėję savo šeimos nario atminties ar elgesio pakitimus, turėtų paskatinti jį kreiptis pirmiausia pas savo šeimos gydytoją arba apylinkės psichiatrą, padėti jam ten nuvykti.

Ligos pradžioje dar įmanoma sulėtinti jos progresavimą paskiriant atitinkamą gydymą. Kiek vėliau sutrinka ir ilgalaikė atmintis, užmirštami gyvenimo įvykiai, buvęs darbas, gimimo vieta ir laikas. Tuomet gydymas jau mažai efektyvus.

Kraujagyslinė demencija

Kraujagyslinė demencija daugiausia išsivysto po smegenų kraujotakos sutrikimų arba po pakartotinių insultų. Taip pat atmintis blogėja del kraujagyslinės demencijos rizikos veiksnių - arterinės hipertenzijos, koronarinės širdies ligos, lėtinio prieširdžių virpėjimo, cukrinio diabeto. Veikiant šiuos rizikos faktorius galima daugiau ar mažiau koreguoti šią demenciją ir ją sumažinti.

Smegenų veiklos susilpnėjimą kraujagyslinės demencijos metu gali nulemti smegenų kraujo sutrikimai. Jų metu užkemšamos ar suardomos kraujagyslės.

Kraujagyslinės demencijos pradžia, skirtingai nuo degeneracinių, dažniausiai būna staigi ir lydima neurologinių pažeidimų. Atminties sutrikimai irgi skiriasi. Dažniausiai vyrauja epizodinės (užmiršta faktus) ir semantinės (negali apibūdinti daikto paskirties) atminties pakitimai. Stebėta, jog po insulto praėjus maždaug trim mėnesiams, pastebimi demencijos požymiai apie 25 proc. ligonių.

Kalbant apie antrines demencijas - ligos priežastys nėra susijusios tiesiogiai su smegenimis. Tokią demenciją dažniausiai sukelia alkoholizmas, AIDS, kempinligė, meningitas ir kitos ligos.

Kaip slaugyti

Ligonio, sergančio demencija, negalima palikti vieno, todėl jam reikalinga 24 valandų per parą slauga. Gerai, kad tokį ligonį namuose nuolat prižiūrėtų artimas jam žmogus arba profesionalus slaugytojas. Jiems namuose reikėtų sukurti saugią aplinką. Ligoniui valgant duoti neaštrius įrankius. Naktį patartina palikti įjungtą apšvietimą. Sergančiojo aplinkoje turi būti kuo mažiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Reikia paslėpti ar užrakinti potencialiai pavojingus daiktus. Baldai turėtų būti stabilūs, neaštriais kampais. Naudojami buitiniai prietaisai su paprastu valdymu.

Slaugant tokius ligonius svarbiausia išmokti būti labai kantriems. Svarbu su sergančiuoju elgtis pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kartais su didele kantrybe reikia bandyti išklausyti, ko norėtų pacientas - kalbėti su juo lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos. Pats slaugytojas turi pasiūlyti, ką veikti.

Reikia pripažinti, kad tokių asmenų slauga yra sudėtinga ir varginanti, atimanti daug jėgų ir laiko iš artimųjų. Patartina, jei įmanoma, kad pacientas kuo ilgiau liktų savo aplinkoje, nes aplinkos pasikeitimas pablogina asmens būklę.

Trūksta valstybės dėmesio

Ligonis, pakliuvęs į stacionarą, sunkiai pripranta prie naujos aplinkos, pablogėja apetitas, nuotaika, ligonis neranda užsiėmimų, kuriuos buvo pripratęs veikti namuose.

Demencija sergančių ligonių slauga kainuoja daug daugiau negu kitų ligonių, todėl manau, kad dabartiniu metu skiriamas įkainis sergantiems toli pažengusia demencija yra nepakankamas.

Be to, Lietuvoje yra per mažai ilgalaikių globos ir slaugos įstaigų, kai nesant galimybės slaugyti namuose tokius ligonius būtų galima patalpinti į šias įstaigas.

Daugumoje Europos ir pasaulio šalių yra įkurta specialių slaugos centrų sergantiems Alzheimerio liga ir kitom demencijom. Šiuos centrus dažniausiai išlaiko valstybė, nes ne visi artimieji pajėgia sumokėti už gana brangias slaugos paslaugas. Pvz., Kanadoje Alzheimerio centruose galima gauti įvairių paslaugų šeimoms, kurios turi ligonių, sergančių šia liga. Tai ir konsultacijos telefonu apie ligonių slaugą, gydymą, slaugytojo iškvietimas į namus, informacijos suteikimas apie įvairias paslaugas, kurių prisireikia ligoniams (odontologas, valytoja, socialinis darbuotojas) ir kitos paslaugos.

Milda BENIUŠIENĖ, gydytoja terapeutė
www.ve.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Kov 09, 2010 11:24 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: Ką reikėtų žinoti apie demenciją?
Cituoti:
Nervų ir psichikos ligos
Melperono (Buronil) ypatybės gydant demencija sergančių pacientų psichikos ir elgesio sutrikimus

Demencijų priežastys ir požymiai
Demencijų priežastys įvairios. Dažniausios yra pirminės degeneracinės, kraujagyslinės, trauminės, infekcinės, toksinės kilmės demencijos. Bet kokios priežasties demencijos pasireiškia nespecifinių klinikinių simptomų kompleksu. Sergant demencijomis pasireiškia šie svarbiausi požymiai:
• pažintinių funkcijų (atminties, kalbos, vizualinio-erdvinio suvokimo, įgūdžių) susilpnėjimas;
• asmenybės pokyčiai;
• elgesio sutrikimai;
• afektiniai sutrikimai;
• nerimas ir fobijos;
• psichoziniai sutrikimai (kliedėjimai, haliucinacijos, sąmonės sutrikimo būsenos);
• miego sutrikimai;
• ekstrapiramidiniai simptomai, traukuliai, mioklonijos.
Pažintinių funkcijų sutrikimas yra pagrindinis demencijos požymis ir pasitaiko 100 proc. atvejų esant bet kokios etiologijos demencijai, bet kuriai ligos stadijai. Taip pat beveik visada (70-90 proc. atvejų) pasitaiko elgesio ir asmenybės sutrikimų. Afektiniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia sergant depresijomis ir nustatomi nuo 5 iki 23 proc. pacientų esant pradinėms ligos stadijoms. Ligai progresavus, beveik visada nustatomas emocijų grubumas, apatinis-adinaminis sindromas. Psichozinių sutrikimų pasitaiko nuo 25 iki 50 proc. atvejų. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 50 proc. pacientų ir yra stipresni pradinėse ligos stadijose. Jie susiję su ligos suvokimu ir išryškėja frustruojančiose situacijose, kai pacientas jaučiasi bejėgis prieš jį atakuojančią ligą.
Ligonių, sergančių demencija, priežiūra
Psichoziniai ir elgesio sutrikimai ypač sunkina demencijų eigą bei ligonių priežiūrą. Būtent šie sutrikimai skatina globėjus atsisakyti pacientų slaugos ir perduoti juos gydymo įstaigoms.
Pastarųjų dešimtmečių mokslo laimėjimai teikia vilčių, kad bus galima sėkmingai gydyti ir degeneracinės, ir kaujagyslinės, ir kitos kilmės demencijas. Jau yra sukurta vaistų, kurie pasižymi etiotropiniu ir patogeneziniu veikimo būdu. Parenkant patogenezinį gydymą svarbu nustatyti demencijos priežastį. Deja, šie vaistai yra veiksmingi tik pradinėse demencijų stadijose, ir patogenezinis gydymas ne visada įmanomas ir veiksmingas. Gydytojui dažnai tenka skirti simptominį gydymą tradiciniais neuroleptikais.
Be medikamentinio gydymo, labai svarbus gydymo aspektas yra ir slauga. Prižiūrint demencija sergantį asmenį būtina įvertinti išlikusius jo kognityvinius sugebėjimus. Per stipri ar per silpna išorinė stimuliacija gali sukelti nerimą, sujaudinimą, sutrikdyti elgesį. Bendraujant su demencija sergančiu asmeniu reikia kalbėti nuosekliai, lėtai. Klausimai turi būti paprasti, konkretūs. Reikia vengti užduočių, kurios verstų ligonį rinktis vieną iš kelių galimybių. Kėlimosi, prausimosi, valgymo, pasivaikščiojimo laikas visada turi būti vienodas. Labai svarbu, kad aplinka būtų įprasta ligoniui. Keisti patalpas, baldus, daiktų išsidėstymą, pasivaikščiojimo vietas nepatartina. Ligoniui orientuotis galima padėti dienynais, laikrodžiais, surašyta dienotvarke, kalendoriais ar kitais priminimo ženklais. Labai svarbus ir emocinis ryšys su ligoniu. Slaugytojui reikia ypatingo išradingumo, kantrybės bei pasiaukojimo bendraujant su demencija sergančiu asmeniu. Deja, dažnai slaugos priemonių neužtenka, todėl skiriamas medikamentinis gydymas.
Medikamentinio gydymo ypatumai
Norvegų, danų literatūros duomenimis, 32 proc. demencija sergančių asmenų, gyvenančių slaugos namuose, gydomi vaistais nuo psichozės. Skandinavijos šalių tyrinėtojų duomenimis, neuroleptikai sudaro 65 proc. visų psichotropinių vaistų gerontologinėje psichiatrijoje. Būtent neuroleptikai yra veiksminga priemonė ne tik psichozėms gydyti, bet ir sutrikusio pacientų elgesio korekcijai.
Pasirenkant neuroleptiką svarbu:
• vaisto terapinių indikacijų spektras turi būti kuo platesnis;
• skirti vaisto, kurio cholinolitinis, sedacinis, hipotenzinis, kognityvines funkcijas slopinantis poveikiai būtų minimalūs;
• atsižvelgti į vaistų sąveiką;
• vengti kardiotoksiniu poveikiu pasižyminčių vaistų, taip pat benzodiazepinų (pastarieji preparatai didina sumišimo, delyro, ažitacijos, miorelaksacijos riziką).
Daugelyje Europos šalių dažniausiai gerontologinėje psichiatrijoje vartojamas vaistas išlieka melperonas. Jis sudaro apie 50 proc. visų neuroleptikų, skiriamų demencija sergančių asmenų psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. Melperonas yra butirofenonų grupės neuroleptikas. Šiai grupei taip pat priklauso ir haloperidolis. Butirofenonų psichotropinis aktyvumas nustatytas prieš 40 metų. Per šį ilgą laikotarpį sukurta daugybė butirofenonų grupės neuroleptikų, bet tik nedaugelis jų išlaikė laiko išbandymą ir yra vartojami iki šiol. Būtent haloperidolis ir melperonas, nepaisant naujos kartos vaistų atsiradimo, išlieka naudingi ir reikalingi medikamentai šiuolaikinėje psichiatrijoje. Kaip žinome, haloperidolis priklauso didelės potencijos neuroleptikų grupei, ir jo antipsichozinis poveikis visų pirma susijęs su dopamino D2 receptorių blokada. Nepaisant daugelio privalumų, haloperidolis D2 receptorius blokuoja ne tik limbinėje smegenų dalyje, bet ir nigrostriatum, todėl didesnėmis dozėmis dažnai sukelia šalutinių ekstrapiramidinių poveikių. Melperonas, nors chemine sandara ir panašus į haloperidolį, tiek farmakodinaminėmis, tiek klinikinėmis ypatybėmis skiriasi nuo haloperidolio. Skirtingai negu haloperidolis, melperonas labai silpnai blokuoja D2 ir D1 receptorius. Tai nulemia retus ekstrapiramidinius simptomus. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad melperonas beveik nesukelia katalepsijos. Įrodyta, kad melperono veikimo būdas yra kitoks negu haloperidolio ir yra susijęs su serotoninergine sistema. Šis vaistas labiausiai sąveikauja su frontalinės srities 5-HT2 receptoriais. Jis taip pat blokuoja centrinius a adrenoreceptorius. Taigi, skirtingai negu klasikiniai neuroleptikai, farmakodinaminėmis ypatybėmis melperonas yra išskirtinis vaistas. Jo klinikinis poveikis pasireiškia ne dėl dopamino, bet dėl serotonino receptorių blokados. Kadangi melperonas silpnai blokuoja striatum smegenų dalies receptorius, ekstrapiramidinių poveikių ir vėlyvosios diskinezijos rizika yra minimali. Jis silpnai veikia histamininius, cholinerginius, muskarininius receptorius, nepasižymi kardiotoksiniu poveikiu.
Klinikinis melperono poveikis ypač platus. Jis tinka gydyti psichoziniams, elgesio, nerimo, afektiniams, miego sutrikimams.
Elgesio sutrikimų ir ažitacijos korekcija
Elgesio sutrikimo simptomams sergant demencija priklauso destruktyvus elgesys, motorinis nerimastingumas, agresyvumas ir ažitacija. Ažitacija yra didžiausią susirūpinimą keliantis elgesio sutrikimas ir pasireiškia stipriu motoriniu ir žodiniu sujaudinimu, afektine įtampa. Skiriami 3 ažituoto elgesio tipai:
• agresyvus elgesys;
• neadekvatus, bet neagresyvus motorinis sujaudinimas;
• neadekvatus žodinis sujaudinimas.
Staiga pasireiškus psichomotoriniam sujaudinimui ir agresyviam elgesiui, kai reikia skubiai koreguoti elgesį, pradėti gydyti galima vienkartine Zuclopenthixoli acetas (Cisordinol Acutard) injekcija. Pastarojo vaisto sedacinis poveikis yra stipresnis, todėl 50 mg injekcija į raumenis pacientą dažniausiai greitai nuramina. Vėliau gydymą galima pratęsti melperonu.
Tuomet, kai vyrauja neadekvatus, tačiau neagresyvus motorinis ar žodinis sujaudinimas, melperonu galima pradėti gydyti iš karto. Manoma, kad melperonas pasižymi selektyviu demencija sergančių asmenų elgesį koreguojančiu poveikiu, todėl taikytinas ilgalaikiam gydymui. Gydant melperonu smarkiai sumažėja tikimybė pasireikšti visoms ažituoto elgesio formoms. Aprašyta atvejų, kai melperono be pertraukų pacientams buvo skiriama 20 ir daugiau metų. Elgesio sutrikimams gydyti yra skiriama nuo 50 iki 150-200 mg preparato.
Psichoziniai demencija sergančių asmenų sutrikimai taip pat pasireiškia labai dažnai. Kuo švelnesni demencijos simptomai, tuo stipresni ir nuoseklesni psichozės sindromai. Demencijai stiprėjant psichozės simtomatika praranda vientisumą, paprastėja. Totalinių demencijų pradžioje dažnai pasitaiko paranoidinio tipo sutrikimų – pavydo, žalos, persekiojimo, nuodijimo kliedėjimų. Jie visada būna “organinio atspalvio” – konkretūs, buitiški, nelabai sistematizuoti, nedideli, silpnai argumentuoti. Vėlesnėse stadijose sergantiesiems sunkia demencija dažnai pasitaiko egzogeninio organinio pobūdžio psichozės būsenų. Tai delyrai, rudimentinės haliucinozės, afektinio ir psichomotorinio sujaudinimo būsenos. Jos dažniausiai yra trumpalaikės, kyla naktį, nepriklauso nuo išorinių veiksnių ir praeina savaime.
Psichozinių ir afektinių sutrikimų gydymas
Kraujagyslinių demencijų metu kylančių psichozių spektras labai platus. Jų eiga, skirtingai nuo totalinių demencijų, taip pat labai įvairi. Gali būti ūminės, poūmės, lėtinės psichozės. Gali vyrauti afektiniai, haliucinaciniai, paranojiniai, paranoidiniai sindromai. Po insultų, subarachnoidinių kraujosruvų, hematomų atsiranda grubių atminties, ypač fiksacinės, spragų, sutrinka orientacija laike ir aplinkoje, kyla konfabuliacijos, būna euforinis ar disforinis afektas.
Melperonas veikia visas psichozinių sutrikimų formas. Gydant kliedėjimus, haliucinacijas, dažnai tenka skirti didesnes (100-400 mg per dieną) melperono dozes. Delyrams, naktiniam sujaudinimui gydyti vaisto skiriama 50-150 mg prieš miegą. Kadangi melperonas pasižymi sedaciniu poveikiu, naktinių samonės sutrikimų būsenoms gydyti jis yra ypač efektyvus ne tik dėl antipsichozinio, bet ir dėl miegą gerinančio veikimo būdo.
Afektiniai ir nerimo sutrikimai taip pat dažnai pasireiškia sergantiesiems demencijomis. Melperonas pasižymi nerimą sklaidančiu, švelniu antidepresiniu poveikiu. Vartojant šio vaisto mažėja įtarumas, įtampa, nyksta emocijų labilumas, dirglumas.
Taigi melperonas pasižymi universaliu poveikiu ir tinka beveik visiems kartu su demencija pasireiškiantiems psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. Tai vaistas, kurio rekomenduojama skirti ilgalaikiam gydymui tiek remisijoms palaikyti, tiek paūmėjimams gydyti.
Gydant ilgą laiką melperonas turi ypač daug privalumų:
• medikamentas beveik neslopina išlikusių paciento kognityvinių funkcijų;
• retai sukelia ekstrapiramidinių simptomų. Kartais pasitaiko parkinsonizmo simptomų, kurie, sumažinus dozę, dažniausiai išnyksta. Melperonas ypač retai sukelia ūminių distoninių reakcijų. Skiriant melperono, gydyti vaistais nuo parkinsonizmo nėra rekomenduojama (pastarieji medikamentai pasižymi cholinolitiniu poveikiu, kuris yra nepageidaujamas);
• vėlyvosios diskinezijos rizika nedidelė;
• ortostatinės hipotenzijos pavojus vartojant melperono minimalus;
• vaistas pasižymi anksiolitiniu poveikiu;
• išskirtinė melperono savybė – sutrikusio pacientų elgesio korekcija;
• švelnus sedacinis poveikis šalina miego sutrikimus;
• vaistas nepasižymi ypatingais sąveikos su kitais medikamentais pavojais;
• periferinis cholinolitinis vaisto poveikis nedidelis, todėl vaisto galima skirti sergantiesiems prostatos adenoma ar glaukoma;
• vaistui nebūdingas miorelaksacinis poveikis, todėl kritimų ar kaulų lūžių rizika senyviems pacientams yra nedidelė;
• melperonas nėra kardiotoksiškas.

Gydymo efektyvumas ir saugumas
Atlikta daug klinikinių tyrimų, kurių metu nagrinėtas melperono efektyvumas. Visų jų metu nustatyta, kad vaistas veiksmingai gydo senyvo amžiaus pacientų psichikos sutrikimus. Kadangi melperonas vartojamas ilgalaikiam remisijos palaikomajam gydymui, atlikta tyrimų, kurių metu nagrinėti šalutiniai vaisto poveikiai ir jų dažnumas. Vieno iš tyrimų [3] metu buvo tirti melperono šalutiniai poveikiai 50-čiai pacientų, vartojusių vaisto ilgą laiką – 1-20 metų. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 81-eri metai. Melperono paros dozė svyravo nuo 10 iki 300 mg per dieną. Į tyrimą įtraukti tie pacientai, kurie melperonu buvo gydomi 1-12 metų. Du pacientai buvo gydomi net atitinkamai 16 ir 20 metų. Dauguma tiriamųjų melperono vartojo be pertraukų. Tyrimo tikslas buvo įvertinti pacientų būklę ir šalutinių poveikių dažnumą po ilgalaikio nepertraukiamo gydymo melperonu.
Pernelyg stipri sedacija buvo 6 pacientams, bet tik vienam dėl to teko nutraukti gydymą melperonu. Be to, 2 pacientai papildomai vartojo diazepamo, kuris taip pat pasižymi sedaciniu poveikiu.
Ištyrus visus 50 pacientų, nebuvo nustatyta nė vieno vėlyvosios diskinezijos atvejo. Kitos diskinezijų formos pasitaikė tik 4 pacientams (86, 83, 80 ir 65 metų).
Hipersalivacija pastebėta tik 1 pacientei, bet ji buvo ir prieš pradedant gydyti melperonu.
Galvos svaigimas užfiksuotas 3 pacientams. 1 pacientei šis simptomas buvo jau ir prieš gydymą melperonu, kitam pacientui kartu su melperonu buvo skiriama haloperidolio.
Labai svarbu buvo įvertinti ne tik klinikinius, bet ir laboratorinių tyrimų duomenis. Buvo nustatomi eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), hemoglobino, leukocitų, kreatinino, alanininės aminotransferazės, gama gliutamiltranspeptidazės, bilirubino koncentracijos kraujyje.
22 pacientams eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) buvo padidėjęs, bet ne dėl gydymo melperonu, o dėl somatinių ligų. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp ENG pokyčių ir melperono vartojimo, vartojimo trukmės ar dozių.
4 moterims ir 8 vyrams buvo nustatyta sumažėjusi hemoglobino koncentracija kraujyje. 6 iš šių asmenų sirgo somatinėmis ligomis, dėl kurių hemoglobino koncentracija mažėja. 2 pacientams hemoglobino koncentracija kraujyje buvo sumažėjusi prieš gydymą melperonu ir tapo normali gydymo metu. Jokio ryšio tarp gydymo melperonu ir hemoglobino koncentracijos svyravimų nebuvo nustatyta.
Nebuvo užfiksuota nei vieno leukopenijos ar agranuliocitozės atvejo. Tiriant kreatinino koncentraciją kraujyje, jokių reikšmingų jos nukrypimų vartojantiesiems melperono neužregistruota. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp melperono vartojimo ir kepenų funkcijos žymenų (bilirubino, alanininės aminotransferazės, gama gliutamiltranspeptidazės) pokyčių.
Apibendrinus visų laboratorinių tyrimų rezultatus, konstatuota, kad melperonas, juo gydant ilgą laiką senyvo amžiaus pacientus, nekeičia pagrindinių laboratorinių tyrimų rezultatų.

Gyd. Artūras Gudelis
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Kov 09, 2010 11:29 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007