|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Ruduo pravirko Klevų geltoniu, Rasa pabalo, Šerkšnas vėl kloniuos.
Ilgesys prabudo. Vėl Ilgių šventės, Medžiai užsnūdo, Šešėliais rengės.
Liepsna krūtinėj, Delnuos žvakutės. Prabočius mini Danguj žvaigždutės.
Vėl degsim laužus, Nuliesim auką, Žemynos plaukus, Suvilgys raudos.
|
Ant Rgs 28, 2004 6:37 pm |
|
|
Svečias
|
Užsidegė Klevai Džiaugsmu Spalvų Sodrių
Rasa Rytais Pabalusi Perpiet Ji vėl Skaidri
Užsidegė Klevai
|
Pir Spa 18, 2004 10:27 pm |
|
|
Svečias
|
geriausias draugas - medis jis viską daro atvirkščiai: kai šalta nusirengia, kai šilta apsirengia.
kai miršta žmonės, juos užkasa į žemę, o medžio sėklai būti užkastai - tai juk gimimas.
ir štai kai oras vėl subjūra ir pliaupa ištisa para lietus, vieninteliai klevai išsklaido mūs niūrus jausmus.
kai viskas verkia, klevai geltoną festivalį rengia, kas galit pažiūrėkit, kaip reikia džiaugtis kai šitaip lyja varvantis lietus.
tik bum! ir po nakties randi geltoną lauką, mišką, kiemą... tik bum! kaip tik tada kai šitaip trūksta saulės, jis paberia spalvas geltonas tiesiai tau po kojų, kad net ir tie, kurie nuleidę galvas vaikšto atsitokėtų: ruduo, tai ne liūdnumo, tai tik gyvenimo pradžia.
|
Ant Spa 19, 2004 3:13 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Ir nusileido saulės auksas, Jo pilna žemė ir palaukės. Tik semk rieškučiomis Ir vaikiškai vėl džiaukis.
Ne viskas auksas, Kas auksu žiba, Ne visur džiaugsmas, Kur kaštonais lyja.
Tačiau aš vėl palaukėj, Krūtinėj audra nutyla, Rankom ištiestom nebyliai Jaučių, plaukai pražyla.
Balta spalva nudažo, Pašventina sniegu. Visus vėl kviečia Pasikalbėti su Dievu.
|
Ant Spa 19, 2004 4:48 pm |
|
|
Svečias
|
Kai pamatau Tave, Nutvieskia veidą šypsena. Viduj taip gera, Stebiu krikštolo širdelę.
Lietus neliūdina, Man jis patinka. Nors daug kas sako, Kad pagal došas JIs man netinka. Lietus nuplauna, Dulkes nuo akių. Šviesiom akim, Tave stebiu.
Kai pamatau Tave, Vaivorykštiniai tiltai... Kai pamatau Tave, Obelys rudenį pražįsta... Kai išgirstu nedrasią, tylią dainą, Šviesios būtybės angelai, Namo pas mane ateina.
Lietus neliūdina, JIs man patinka. Galiu mėnesienoj šokti, Lietui lyjant....
|
Ant Spa 19, 2004 8:25 pm |
|
|
Svečias
|
***
Kiekvienas geltonas klevo lapas man primena Tave
ir kaip gerai, kad šis ruduo jau baigias, nes žiemą visą žiemą kris baltos snaigės. jos juk taip pat kuždės apie Tave
na, o pavasario lietus su kiekvienu lašu į balą ar į skėtį tuk tuk, tuk tuk Tu Tu, Tu Tu...
ir viskas, kas tik krenta, man primena Tave, nes tu pati, tarsi žvaigždelė iš dangaus man nukritai.
|
Tre Spa 20, 2004 9:41 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Mintis nuo Dievo, virs žodžiais Jo sūnaus Perkūno,
Kaušelyje Sietyno Septynios Deivės, Alutį garbino
Sugėrė Žemynėlė aukas Dievulio. Sėkloj aukas pakėlė
Ir vėl viskas Iš naujo prasidėjo, Mintis vėl užgimė...
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Ket Spa 21, 2004 2:10 pm |
|
|
Svečias
|
Šalna Pakando Jurginus
Nuspalvino Klevų Lapus
Užšaldė Gulbės Pūką Ežere
Rytais Balta Šalta Tyla
Mes Niekaip Netelpam Į ją
Dega Saulė Širdyse
|
Šeš Spa 23, 2004 11:48 am |
|
|
Svečias
|
ir jei sodinti klevą, tai tik palei vartus jis džiugins alei vieną ateinantį pas mus
ir jei išeisim iš savo sodybėlės i platųjį pasaulį, tai eisim pro klevus kurie geltoniu savo pažadins mus ir džiaugsmą mūsų širdyse
ir jei mylėti tai mylėti iki galo atvira širdim ir polėkiu iki dangaus... oi ne..ką gi aš sakau - juk jei sodinti klevą, tai visur! tegu jis džiugina visus sava ryškiai geltona rudojo rudens skara...
|
Pir Spa 25, 2004 11:57 pm |
|
|
Svečias
|
Jei vienas apkabinimas leidžia suprasti viską, Tada kartu buvimas- paslaptis atskleidžia. Esi skolingas laišką, tad nedelski- mielas, Nes kas praranda, antrakart nesusitinka...
|
Sek Lap 14, 2004 10:33 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Ramybė apgaulinga, užslėptą mintį verda. Nuo šalčio apgadintą Jausmą vėl paleidžia. Melo ir apgaulės kažkieno klevai geltoni. Širdį akmenin įleidžia, Pinigais apkloja. Akmenys miegoję, Malūną vėl sapnavę, Plastmasinę gėlę krūvoje pamatė. Kam uždegtą žvakę Čia kažkas pastatė? Kas vėl mano sapną Mirtimi apšlakstė? Klausė akmenų krūva Piemenuko su pana. Negirdėjo jie abu Meldės akmeniui už du. ir pabudo Tverų rikiai, jūs mielieji apsirikot Milžinais nuklojom mes, Tverų pilkapių žemes. Kasėt, knisot, vėl burnojot, Kad Lietuvai nebeaukojat. Išvežėt kauliukus mūsų, Pasielgsit kaip su Prūsais?
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Ant Lap 16, 2004 2:10 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Pasaulio pakrašty pražydo rožė... Žiedlapiais juodais...
Ir saulę uždengė nakties tamsybė, Atskrido angelas sparnais juodais... Ir žvaigždės ėmė kristi iš aukštybės...
Ir apgobė skausmingą žemę ta ašarų ir liūdesio auksinė skraistė, Atsėlino nenaudėlė mirtis, Tarytum juodvarnis suklykus ėmė teisti...
Juodus sparnus išskleidęs angelas Padangėn niršdamas pakilo, Ir krito iš viršaus kruša... Ugnis, siera ir ašarom dangus prabilo...
Ir klykė mirštantis ugny pasaulis,
O angelas nuskynė rožę ir pakilo, Tarytum juodas sapnas Ateinantis dėl nevilties ir baimės...
|
Tre Lap 17, 2004 1:42 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Atsitiesė ŠAULYS į dangų, Vėl lanką įtempia drutai. Pamatęs paukštį tamsų Apsisprendė jis nelauktai.
Įtempęs šviesos strėlę, Užburta runomis, galu Nutaikės į juodą dėmę Nutraukė Juodo angelo tabu.
Išskriejo šūvis taikliai, Nutraukdamas tamsos sparnus, Nušvito dangus taikiai Atvėręs Vaivorykštės tiltus.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pen Lap 19, 2004 2:43 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Tarytum rytmetinis saulės spindulys Strėlė auksinė juodą angelą pavijo, Ir perskrodė kiaurai sparnus, Ir plunksnos juodo į šalis pabiro... Nukrito rožė raudona, Kurią nuo žemės angelas nuskynė, Nusidriekė vaivorykštė marga Ir ryto spindinti aušra pakilo, Nusijuokė dangus linksmai ir lietų debesys balti papylė, O rožė nuskinta kadais Įleido vėl šaknis į drėgną žemę, išsikerojo krūmu netikėtai, o jame - lankštingala skardžiu balsu pragydo.
|
Šeš Lap 20, 2004 6:38 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Su šaulių diena sveikinu tave Electra:)
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pir Lap 22, 2004 5:32 pm |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|