Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 9:14 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Neištikimybė 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Neištikimybė
Neištikimybė: psichoterapeuto komentaras

O.Lapinas
Paveikslėlis
Neištikimybė. Ji visada trenkia tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Jos nelaukiame. Vis manome, kad tai atsitinka tik kitiems, nes "pas mus viskas lyg ir tvarkoj"... Na, konfliktų pasitaiko, bet kur jų nėra? Kaip gyventi, kad mažiau skaudėtų? Stengtis iš viso neįsimylėti? O gal daryti tai "avansu"? O gal pabandyti atleisti, jei jau taip atsitiko? Ar gyventi sukandus dantis? O gal paprasčiausiai - pakeisti požiūrį? Psichoterapeuto Olego Lapino komentaras.

Atleiskime sukąstus dantis

Olegas Lapinas

Kai kalba užeina apie ištikimybę, aš visuomet prisimenu du dalykus: save ir vieną juokingą knygą apie poligamiją.

Pats aš , kaip ir kiekvienas save gerbiantis žmogus, juokiu būdu negalėdavau ramiai žiūrėti į išdavystes. Kodėl ne su manimi?- klausdavau aš savęs, kai mano išrinktoji mergaitė ar mergina imdavo intymiai bendrauti su kokiu nors konkurentu... Žinote, su tokiu bjauriu, už mane aiškiai dvasiškai menkesniu, tik aukštesnio ūgio ir įžūlesniu.

Neužilgo aš tokia mergina nusivildavau ir tai mane gelbėdavo. Na kas jinai tokia, jei neina su tokiu žaviu vaikinu, kaip aš? Manau, kad pats aš kai kurių moterų ir merginų akimis irgi būdavau neištikimas. Taip pat manau, kad neištikimybė keldavo, kelia ir kels pyktį ir pavyduliavimą visiems. Išskyrus saujelę prašvitusių hipių, budistų ar daosistų. Na, tų, kurie jau nieko nebesisavina ir prie nieko nebeprisiriša.

Knygoje apie poligamiją aš radau labai įdomią teoriją apie tai, kad monogamija sugalvota priešistoriniais laikais grynai ūkiniais finansiniais sumetimais. Jei paveldimumas šioje tautoje eina pagal tėvo liniją, tai svarbu, kas kieno vaikas - tuomet aišku, kas paveldės tėvo turtą. Dėl to vyrai gali miegoti su keliomis moterimis. O moterims - šiukštu!

O jei paveldimumą apsprendžia motina - moterims galima turėti daug vyrų. O vyrams ne. Svarbu, kad būtų aišku, nuo ko gimė tas konkretus vaikas. Ir kam atiteks namai, sklypas, puodai ir gyvuliai. Svarbu, kad palikuonys gimtų piramide, kurios viršuje - vienas patriarchas. Nes tuomet , kai ši tradicija kūrėsi, nebuvo nei prezervatyvų, nei advokatų kontorų.

Viskas logiška. Nėra nuosavybės - nereikia šeimos. Todėl praeitame amžiuje trockistai ir hipiai ėmė šaukti, kad šeima savo atgyveno ir atėjo laisvos meilės metas. Patriukšmavo jie, pagyveno komunose… O po to kažkaip tos komunos užsidarė ir jų vaikai vis vien ėmė kurti šeimas. Tiesa, viešoji nuomonė vis dėlto pasikeitė. Dabar liberaliau imta žiūrėti į tai, kad du žmonės “ sumeta daiktus”. Ir nieko nebešokiruoja moteris, kuri “gyvena su draugu”.

Man kartais atrodo, kad dabartyje daug kas nebemato tos tradicinės šeimos, kuri būdavo senovėje. Tėvas dirba, mama irgi, vaikai darželyje ar mokykloje. Susitinka prieš miegą… Na, nebent galima pateisinti šeimos buvimą tuo, kad kiekvienam reikia turėti vietą, kurį vadinasi “namai”.

Tačiau man atrodo, kad tai turi būti pirmiausia ne ta vieta, kuri užrašyta tavo vardu. O ta, kur tave myli. Kur jautiesi saugiai. Kur norisi ateiti po darbo. Kur norisi pasilikti. Kur gali džiaugtis. O kas ir kaip sukurs tokią atmosferą - kitas klausimas. Nemanau, kad tokią atmosferą sukurtų metrikacijos biuras, bažnyčia ar mūsų svajonės ir pasakos. Tai – kūrybinis procesas.

Iš prigimties žmonės yra linkę į poligamiją. Tai patvirtina faktas, jog prieš vedybas didesnė dalis žmonių turi įvairių meilių, prisirišimų, intymių kontaktų. O taip pat atsitiktinių lytinių santykių jau po vedybų. O taip pat žiūri į kitos lyties atstovus, fantazuoja apie juos, sapnuoja erotinius sapnus, lytinio akto metu galvoja apie kitą….

Aš manau, kad taip žmonės siekia realizuoti save kuo įvairiausiais būdais. Todėl dauguma žmonių savo viduje jau daug kartų patvirtino, kad jie nėra absoliučiai ištikimi vienas kitam. Apie tai žmonės vengia kalbėtis su savo sutuoktiniais , nes nujaučia, kad tai būtų šokas ir skriauda. Žmonės palaiko vienas kitame iliuziją - “mes sukurti vienas kitam”. Tai gražu. Visa kita - cinizmas.

“Nespręskite pagal save apie visus, gerbiamas cinike!” Nemaža dalis žmonių gali pasigirti nebent tuo, kad jie neturėjo lytinių santykių už šeimos ribų. Šitie žmonės labai mėgsta tai prisiminti , kai pasensta. Taip, išdidžiai jie pasako: "Su savo pačia aš išgyvenau penkiasdešimt metų ir buvau jai ištikimas”. Arba: ”man be mano vyro nieko nereikėjo”. Jauni žmonės žiūri į tokius svetimų senukų pareiškimus su keista ironija ir skepsiu. Jie nelabai tiki. Arba jiems tai neatrodo didelis nuopelnas.

Tačiau vaikams savo tėvų neištikimybė yra šokas. Juk mama pati gražiausia, tėvelis irgi. Kodėl tuomet? Atsiranda idėjų apie “blogą tetą” ar “blogą dėdę”, kurie suviliojo jų brangiausius žmones. Arba sugalvojama, kad vienas iš tėvų yra blogas - “tas , kur išėjo, nemyli mūsų.” Ant jo supykstama. Išėjęs yra nekenčiamas ir paslapčia mylimas.

Vaikai apskritai nori, kad tarp jų ir tėvų niekas nestovėtų. Jiems duok princus ir princeses, kurie “susituokė, gyveno ilgai ir laimingai ir numirė tą pačią dieną”.

Skyrybos – dalykas gana varginantis, pilnas pretenzijų, įsižeidimų, kalčių ieškojimų savyje ir kitame žmoguje. Galima suvokti jas kaip dramą, arba net kaip tragediją. Psichiatrai skyrybas priskiria prie vieno iš stipriausių stresų. O štai kinematografas skyrybas linkęs rodyti linksmiau. Filmas “Kramer prieš Kramer”- melodrama su komedijos elementais, “Skyrybos itališkai”- irgi. Apie neištikimybę sukurta nepaprastai daug anekdotų. Galbūt mes juokiamės iš to, ką patys labiausiai bijome patirti?

Taip, taip. Gyvename “sukandus dantis” dažnai todėl, kad bijome išsiskirti. Tuomet kyla baisi mintis: ”ką aš vienas darysiu?” Arba: “aš išprotėsiu nuo vienatvės”. Moteris su keliais vaikais skyrybas suvokia kaip košmarą: ”aš neišlaikysiu šeimos”. O kur dar butas? Reiškia, gyvenimas kartu pagrįstas, be viso ko, dar ir baimėmis.

Žinoma, būtų kitaip, jei šitos baimės netaptų vienintele sąlyga, kodėl žmonės kartu. Pavyzdžiui, kad abu tėvai turėtų išsilavinimą, finansus, draugų. Kad kiekvienas galėtų laisvai įsimylėti, bet neprisirišti. Ir neturėtų nuosavybės, kurią reikėtų kam nors paveldėti. Na, tokie utopiški žmonės iš Orvelo, Hakslio ar Zamiatino romanų apie ateitį... Tačiau mes gyvename ne ateityje, o dabar. Dabar mus riša su kitu žmogumi daug jausmų, jų tarpe ir meilė, ir atsakomybė, ir baimė, ir vaikai, ir turtas, ir sąžinė…. Man kažkodėl atrodo labai nykus gyvenimas, jei jame visą laiką turi būti sukandęs dantis. Taip vystosi netaisyklingas sukandimas.

Ir ne visai aišku, kodėl, prisiminiau vieną Rytų istoriją. Apie sugniaužtą kumštį.

“Vieną kartą mula nusileido į rūsį pasiimti iš ąsočio riešutų. Jis įkišo ranką ir ranka įstrigo ąsotyje. Mula keikėsi ir šaukė pagalbos. Gydytojai matė tik dvi išeitis - daužyti ąsotį ar pjauti ranką. Tačiau ąsotis buvo labai brangus. Ranka irgi. Pakvietė Nasrediną. Nasredinas pasakė: “klausykis manęs ir daryk, ką pasakysiu. Pirmiausia atgniaužk kumštį ir paleisk riešutus. “Mula paklausė. “Dabar atsargiai išsitrauk ranką”. Mula pakluso. “Tu burtininkas!-“susižavėjęs sušuko jis Nasredinui….”

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pir Spa 10, 2005 12:49 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
sudėtinga ir gan skaudi tema. ir turbūt neišsenkama. primiausia reikia išvis išsiaiškinti, kas yra neištikimybė, nes kiekvienam neištikimybės ribos yra skirtingos. kažkam užtenka "ne tokias" mintis priskirt neištikimybei, o kitam ir seksas atrodo ne toks jau baisus dalykas.
dar kitas klausimas, kas kam yra skaudžiau: dvasios ar kūno neištikimybė?
ir dar. ar tie, kurie yra pavydūs, yra ištikimi, o nepavydūs neištikimi? t.y. kiek nuo pavydumo priklauso ištikimumas?
kokia jūsų nuomonė?

iš aukščiau pateikto straipsnio man labai patiko mintis apie prisirišimą: "<...>neištikimybė keldavo, kelia ir kels pyktį ir pavyduliavimą visiems. Išskyrus saujelę prašvitusių hipių, budistų ar daosistų. Na, tų, kurie jau nieko nebesisavina ir prie nieko nebeprisiriša."

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Ket Lap 24, 2005 9:13 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Tai išsiaiškinkim kas prie ko prisirišęs, kokie ryšiai jums yra tvirčiausi ir būtiniausi. juk neištikimybė terminas taikomas ir ne tik santykiams su mylimais žmonėmis. Kad ir neištikimybė Tėvynei, savo šeimai ir t.t.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Šeš Gru 03, 2005 9:19 pm
Aprašymas WWW
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Mokslas ir moralė

Sėk, mergele, žalią rūtą...


Šiuolaikiškiausių Europos šalių (Skandinavijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos) jauni vyriškiai per psichologų surengtą apklausą pareiškė norintys savo žmonai būti pirmieji. Tokių griežtų moralistų tarp 18-25 metų vaikinų atsirado net 82 %. Paklausti, kodėl jie kelia tokius griežtus reikalavimus šiais apylaisvės meilės laikais, dauguma negalėjo tiesiai atsakyti. “Taip turi būti, ir viskas”. Šią psichologinę mįslę netikėtai padėjo išnarplioti nauja genetikos atšaka - telegonija. Faktiškai ji gimė prieš 150 metų...

Zebras ar arkliukas?

Jaunuoliai norėtų turėti vaikų su savo teisėtais sutuoktiniais. Vaikai gimsta, tačiau kartais... tarsi kitos rasės, savo giminei nebūdingo charakterio ar elgsenos. Ilgainiui gimdytojai ir palikuonys pasijunta it svetimi. Karma, psichologinės skirtybės ar kartų konfliktas? Dažniausiai būna taip, tačiau yra dar vienas svarbus veiksnys - telegonijos efektas.

Prieš 150 metų arklių augintojai, išvedantys naujas veisles, nutarė sukryžminti arklį su zebru. Bandymai nepavyko: neužsimezgė nė viena “arklinio zebro” ląstelė. Ilgainiui šį eksperimentą pamiršo, tačiau... po kelerių metų veislinės kumelės, sukergtos su tikrais veisliniais arkliais, ėmė ir atsivedė... dryžuotus kumeliukus. Mokslininkai kraipė galvas - taip zebrų ir neapvaisintos, keliskart atsivedusios puikius grynakraujus palikuonis kumelės nei iš šio, nei iš to atsivedė kažkokius mišrūnus? Apstulbęs mokslo pasaulis šį reiškinį pavadino telegonija.

Profesoriaus Flinto, Felikso Ledanteko ir kitų bandymai su įvairiomis gyvūnų rūšimis atskleidė tą patį fenomeną.

Tai nesukrėtė šik šunų veislių specialistų. Jie seniai žinojo: jei nors kartelį kalė pasibėgios su kukliu nekilmingu kiemo margiuku ir jeigu po to ir neatsives šunyčių, vis dėlto net tolimoje ateityje grynaveislių šunelių nelauk, nors jų tėvas būtų ir pats Šunų Lordas. Šią išmintį žino kiekvienas šunų augintojas. Svarbiausia kitkas: ar telegonijos efektas veikia ir žmones?

Po daugybės eksperimentų mokslininkai nustatė: deja, taip, telegonijos efektas skirtas ir žmonėms! Baisiausia - čia jis pasireiškia stipriau nei gyvūnams!

Nuo šio lemtingo akimirksnio tam tikrų (?!) žmonių pastangomis eksperimentai mikliai buvo baigti, jų rezultatai - paslėpti ar sunaikinti.

Tačiau yla visada išlenda iš maišo, ypač moksle. Audringa pasaulio šalių komunikacijos plėtra, seksualinė revoliucija, AIDS, apsigimimai, savižudybės ir žmogžudystės, kartų konfliktai ir šeimyniniai nesutarimai privertė skubiai prisiminti senutę telegoniją.
Tęsinys http://www.moteris.lt/99sausis/mokslas/mokslas.htm

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Gru 22, 2005 4:24 pm
Aprašymas WWW
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 12, 2006 7:22 pm
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Prisiminiau anegdotą apie laimingą vyrą.
Tolymų reisų vauruotojas prieš grįždamas namo, visuomet skambindavo žmonai. Žmona jį pasitikdavo su didžiausiu džiaugsmu, apiberdama bučiniais. Jis buvo labai laimingas. Mylėjo savo žmoną.
Vieną kartą jis grįžo namo nepaskambinęs žmonai, nes neturėjo smulkių centų. Namuose jo niekas nepasitiko. Miegamajame girdėjosi triukšmas. Norėdamas žmonai padaryti staigmeną tyliai atidarė duris ir pamatė ją su meilužiu. Netekęs žado, tyliai uždarė duris ir išėjo iš namų. Ilgai slampinėjo gatvėmis. Staiga suprato, kad dėl tų kelių centų gali sudušti jo laimė. Užsukęs į kavinukę išsikeitė pinigus ir paskambino žmonai iš telefono automato. Namuose žmona ji pasitiko su tokiu džiaugsmu, su tokia meile jį valgidino, glamonėjo, kad jis jautėsi mylimas ir buvo laimingas. Vyras sau pasižadėjo namo grįžti tik perspėjus žmoną.

_________________
Svaigiame padangių aukšty nesuglausk sparnų - - -


Šeš Vas 18, 2006 12:14 am
Aprašymas
bendraujantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Kov 09, 2006 1:01 pm
Pranešimai: 71
Miestas: Vilnius
Standartinė 
O kaip išmokti nieko nbesisavinti ir prie nieko neprisirišti? Man to labai reikia....


Pen Geg 12, 2006 10:25 am
Aprašymas YIM
bendraujantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Kov 09, 2006 1:01 pm
Pranešimai: 71
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Nieko nebesisavinti, nieko nesitiketi, būti lyg baltas lapas. Bet tuo pačiu ir prie nieko neprisirišti......


Pen Geg 12, 2006 10:29 am
Aprašymas YIM
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
O ką pats manote? Prisirišti nėra gerai, bet prisirišimas duoda tam tikrą stabilumą.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pen Geg 12, 2006 3:17 pm
Aprašymas WWW
Besimokantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Gru 06, 2005 8:38 pm
Pranešimai: 127
Miestas: Raseiniai- Londonas
Standartinė 
zenzenas rašė:
O kaip išmokti nieko nbesisavinti ir prie nieko neprisirišti? Man to labai reikia....


Man asmeniškai padeda suvokimas, kad net pasirinkus nebūti su tuo/ ta, nebūtinai reikia išbraukti meilę. Mylėti galima net nebūnant kartu. Aš net nebūdama Lietuvoj, myliu tą kraštą. Nebūnant kartu su kai kuriais žmonėmis, mus vis dar gali jungti meilė... Aišku, tai jau yra šioks toks ryšys... Bet reikia galvoti apie tai, kad naujas pasirinktas kelias- nauja vieta, nauji žmonės mus myli ir mes juos galim mylėt nė kiek ne mažiau, kad taip randam naujus pozityvius ir gal net tinkamesnius dalykus mums.

Ir dar prie vieno neprisirišti padeda suvokimas, kad mes visi esame Vienas. Visi su ta pačia dieviškąja dalele. :) Skiriasi tik formos. Ir besikeičiančios gyvenimo sąlygos suranda mums tinkamesnes naujas formas. Bet mes vis tiek liekame Viename ir Vienas. :)

_________________
Mylėdama mokausi.


Šeš Geg 13, 2006 12:01 am
Aprašymas
bendraujantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Kov 09, 2006 1:01 pm
Pranešimai: 71
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Baltas, jei aš žinočiau atsakymą, tai aš neklausčiau:) Tiesiog kažkaip kartais sudėtinga kartais atrodo:)
Pagone, Jūs kalbate apie bendro pobūdžio meilę ir prisirišimą. Meilę Tėvynei, meilę tautai ir žmonėms. Aš turėjau mintyje šiektiek siauresnę meilės ir prisirišimo sampratą.


Pir Geg 15, 2006 8:21 am
Aprašymas YIM
Besimokantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Gru 06, 2005 8:38 pm
Pranešimai: 127
Miestas: Raseiniai- Londonas
Standartinė 
zenzenas rašė:
Pagone, Jūs kalbate apie bendro pobūdžio meilę ir prisirišimą. Meilę Tėvynei, meilę tautai ir žmonėms. Aš turėjau mintyje šiektiek siauresnę meilės ir prisirišimo sampratą.


O pabandyk tai pritaikyti ir ne tik tai plačiąjai, bet ir siauresnei prasmei. ;) Aš taip pat dėl to stengiuos. Baisiai sunku kartais... Bet tik prisimenu, kad vis tiek mus bent maža šilumos juostelė jungia (ir liks jungti), ir lengviau pasidaro. Lengviau pirmyn eiti.

_________________
Mylėdama mokausi.


Ant Geg 16, 2006 1:06 am
Aprašymas
bendraujantis (-i)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Kov 09, 2006 1:01 pm
Pranešimai: 71
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pagone, ačiū:)


Ant Geg 16, 2006 8:33 am
Aprašymas YIM
Standartinė 
zenzenas rašė:
O kaip išmokti nieko nbesisavinti ir prie nieko neprisirišti?

mano supratimu prisirisimo tema yra daug platesne...tai prisirisimas ne tik prie zmogaus. Prisirise prie bet ko, pvz. darbo, gyvenamosios vietos, prarandame vidine laisve, ir tai trukdo mums tobuleti. Man meile yra sinonimas laisves, kur vietos nuosavybei kaip ir nera. Tiesiog supratimas, kad viskas keiciasi, viskas teka, pastovaus aplinkiniame pasaulyje ( o ir tavo vidiniame, nes su ziniomis ateina kitoks supratimas ) nieko nera, leidzia viska priimti laisvai, be " cia mano, jau turiu ir visada turesiu ". Meile, istikimybe, tai zmogaus vidiniai jausmai, kurie visur su juo, visai nepriklausomai nuo aplinkybiu, aplinkos...


Ant Geg 16, 2006 10:23 am
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
orimx rašė:
mano supratimu prisirisimo tema yra daug platesne...tai prisirisimas ne tik prie zmogaus. Prisirise prie bet ko, pvz. darbo, gyvenamosios vietos, prarandame vidine laisve, ir tai trukdo mums tobuleti. Man meile yra sinonimas laisves, kur vietos nuosavybei kaip ir nera. ...

Kuri neištikimybė skaudesnė, dvasinė ar fizinė? Jei MEILĖ yra LAISVĖ, tai kalbos apie prisirišimą turbūt nebūtų? Jei nenorėtum antrą ir toliau kartų susitikti, būti kartu, gal ir gyventi visą likusį gyvenimą, tai ryšio kaip ir nėra. Viskas prasideda nuo noro (mūsų EGO). Prisirišimas iššaukia moralės aspektą-įsipareigojimą. Jei norime neįsipareigoti, bet norime turėti, įgyjame vidinę dvasinę prieštarą, kuri mus skaldo iš vidaus. Pradžioje mes, lyg žaisdami, pradedame bendrauti ir jei bendravimas patinka, pradeda atitikti mūsų lūkesčius, nejučia pradedame svajoti, o paskui planuoti, kaip būti kartu. Kai negali būti kartu, tai mus drasko iš vidaus. Atsiranda principas noriu/negaliu. Todėl mes prisirišimo vengiame, jei nežadame įsipareigoti. Vėliau tai gali virsti pavydu, jei prisirišome, bet kitas žmogus tau neįsipareigojęs, turi ryšius meilės ir su kitais.
Yra tokia meilė VISKAM.
Lapinas rašė:
Taip pat manau, kad neištikimybė keldavo, kelia ir kels pyktį ir pavyduliavimą visiems. Išskyrus saujelę prašvitusių hipių, budistų ar daosistų. Na, tų, kurie jau nieko nebesisavina ir prie nieko nebeprisiriša.

Tačiau, tai jau kalba apie dvasinę meilę. Tantrinė meilė irgi minimaliai "suriša" du žmones. Bet tiems, kurie siekia nušvitimo ir dar neturi šeimos, yra šansas jos ir nebeturėti, tik siekti nušvitimo. Bet jeigu jau turi šeimą, turi įsipareigoti, kitaip pažeisi dvasinę ir fizinę pusiausvyrą. Kažkada buvau tiek atsiribojęs nuo visko, kad jau rimtai buvau nusprendęs palikti Lietuvą ir išvažiuoti gyventi atsiskyrėlio gyvenimo į kalnus. Tačiau paskutinę akimirką suvokiau, kad esu prisirišęs :lol: Ir žinot prie ko? Prie knygų :lol: Kažkaip nebuvau pagalvojęs, kad ten, savo didelės bibliotekos negalėsiu pasiimti, o aš planavau atsidėti dvasinėms studijoms, skaitymui. Štai tada labai gerai pajutau, ką reiškia "prisirišti", šiuo atveju nesvarbu ar prie žmogaus, ar prie daiktų.
Neprisirišti kitus mokiau 20 metų, rėmiausi budistiniu mokymu. Paskui baltų tikėjimo studijos atvėrė dar vieną faktą, kad 523 m.p.kr. Brutenio ir Videvučio religinėje reformoje minima, kad baltų (prūsų) gentyse galima turėti trys žmonas. Tada pradėjau kelti klausimą, o kaip su ta neištikimybę ir pavydu? Va vėl Lapinas gerai kelia klausimus.
Cituoti:
Stengtis iš viso neįsimylėti? O gal daryti tai "avansu"? O gal pabandyti atleisti, jei jau taip atsitiko? Ar gyventi sukandus dantis? O gal paprasčiausiai - pakeisti požiūrį?

Keisti požiūrį, ką tai reiškia? Vadinasi požiūris gali įtakoti jausmus.
Lapinas rašė:
Knygoje apie poligamiją aš radau labai įdomią teoriją apie tai, kad monogamija sugalvota priešistoriniais laikais grynai ūkiniais finansiniais sumetimais. Jei paveldimumas šioje tautoje eina pagal tėvo liniją, tai svarbu, kas kieno vaikas - tuomet aišku, kas paveldės tėvo turtą. Dėl to vyrai gali miegoti su keliomis moterimis. O moterims - šiukštu!
O jei paveldimumą apsprendžia motina - moterims galima turėti daug vyrų. O vyrams ne. Svarbu, kad būtų aišku, nuo ko gimė tas konkretus vaikas. Ir kam atiteks namai, sklypas, puodai ir gyvuliai. Svarbu, kad palikuonys gimtų piramide, kurios viršuje - vienas patriarchas. Nes tuomet , kai ši tradicija kūrėsi, nebuvo nei prezervatyvų, nei advokatų kontorų.
Viskas logiška. Nėra nuosavybės - nereikia šeimos. Todėl praeitame amžiuje trockistai ir hipiai ėmė šaukti, kad šeima savo atgyveno ir atėjo laisvos meilės metas. Patriukšmavo jie, pagyveno komunose… O po to kažkaip tos komunos užsidarė ir jų vaikai vis vien ėmė kurti šeimas. Tiesa, viešoji nuomonė vis dėlto pasikeitė. Dabar liberaliau imta žiūrėti į tai, kad du žmonės “ sumeta daiktus”. Ir nieko nebešokiruoja moteris, kuri “gyvena su draugu”.

Tai visgi, apie kokį prisirišimą kalbame?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Geg 16, 2006 1:19 pm
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)

Užsiregistravo: Sek Lap 20, 2005 9:37 pm
Pranešimai: 194
Miestas: Vilnius - Raseiniai
Standartinė 
orimx rašė:
Prisirise prie bet ko, pvz. darbo, gyvenamosios vietos, prarandame vidine laisve, ir tai trukdo mums tobuleti. Man meile yra sinonimas laisves, kur vietos nuosavybei kaip ir nera.
bijodami prisirišti mes bijome prarasti savo individualumą, asmenybiškumą, tai yra savo EGO. bet būtent nuo Ego mes ir turėtume išsilaisvinti, nes jis labiausiai mus ir varžo.
kas sakė, kad tobulėjimas galimas TIK būnant vienam, atsiskyrėliui. pagaliau mūsų siekiamos tobulybės labai skirtingos? galime siekti tobulumo saviraiškoje, savirealizacijoje, soc., meilės santykiuose ir t.t., ir pan.

_________________
Jei kelionės tikslas tobulas, tai dar nereiškia, jog visą kelią tobulumo nebus.


Ant Geg 16, 2006 2:22 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007