|
Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis
Autorius |
Žinutė |
BaltojiS
|
Dar kelios smiltys saujoj liko, Stūksojusių kaupu kadais, Kiauram delne jos susitiko, Jau tolstanciais smėlių krantais.
Dar kelios mintys pasiklydę, Atrėja ten, kur išeitis, Iš tuštumos saldžios išslydę, Keliaus pro veidrodžių kliūtis.
Pustys smiltis prie marių vėjas, Laike išdils ir mintys tos, Palaimins laisvę ten Kūrėjas, Jo vardą jūra atkartos.
|
Pir Sau 31, 2005 10:55 pm |
|
|
BaltojiS
|
Sąmonei švytint erdvėje, Stovėdamas ant kalno, Radau šešėlį savyje, Kurs išmušė iš balno.
Kai skriejau aš kadais laukais, Į išsvajotą kraštą, Minčių takais, dvasios keliais, Laike išmintu raštu.
Kuomet į ištakas savas, Atvestas dvasios rankos, Savo šaknis radau senas, Tuomet šešėlis trenkė.
Ir nuo akimirkos aš tos, Vis klaidžiojau rūkuose, Ieškojau laisvės ir šviesos, Troškau išsivaduoti.
Ir štai dabar aš stoviu čia, Ant savo dvasios kalno, Šešėlis laukia apačioje, Mėgins vėl mušt iš balno.
Žirgas-užgrūdinta dvasia, Balnas-siela ugninė, Globojanti Dvasios šviesa, Ves mūšin paskutinin.
Tikėjimas vėl skries pirmyn, Nešdamas ugnį, šviesą, Praskriet šešėlius, lėkt ašin, Išsaugot amžių tiesą.
Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:35 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.
|
Sek Vas 06, 2005 8:51 pm |
|
|
Baltas
psichologas
Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm Pranešimai: 1849 Miestas: Vilnius
|
Sugrįžo jausmas viltimi, Pavasaris, kaip varvantis varveklis. Gyvenu su balta viltimi, Šešėlius vėl prarys tarpeklis. Jausmai prabudo vėl kvapais, Žibuoklę užuodžiu po sniegu. Pažįstami man primena kapais, Nepamiršk bendraut su Dievu.
|
Pir Vas 14, 2005 3:51 pm |
|
|
juoda_plunksna
Naujakurys(ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm Pranešimai: 33 Miestas: Raseiniai
|
samone@musu.XXISkausmas aplink, Kodėl jo tiek daug. Žydintis jausmas sudužo, Visų širdys išejo lauk. Akmenys iš inkubatorių vaikšto Gatvėm tamsiom ir molinėm. Klimpstam vis giliau į save Ir nežiūrim ant ko užmynėm. Poetizuojam popierinį orgazmą, Siurbiam artimo kraują. Kreipiam akis žemyn į batus Kol vaikai už lango kariauja. Elektroniniu flirtu patikėję Sodinam galvas į smėlį. Metam į šalį meilės ideją, Laistom blogį, džiovinam gėrį. Saulės paukštis atskridęs Vis pasuka sparnus atgal. Čiulbėt net nepradeda, Nes visi kartojam “Gal”. Naujam sapne atsidūrę Stabiliai darom košmarą. Kitaip gyvent ir nemokam - Tik renkam ir parduodam tarą.
_________________ Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule, Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...
|
Ket Vas 24, 2005 6:43 pm |
|
|
juoda_plunksna
Naujakurys(ė)
Užsiregistravo: Sek Lap 21, 2004 9:31 pm Pranešimai: 33 Miestas: Raseiniai
|
Nesitikėk mano sielos
Tu - tarsi šešėlis slidus Ant skersgatvio sienos. Dantis iššiepes ateini Mano vis dar spindinčios sielos.
Tu pasirodai ir dingsti Kada tik panorejęs. Kiekvieną kartą kai tu šalia, Jaučiuos lyg išprotejęs.
Kai žiūri klastingom akim, Bloga nuojauta siaučia - Žinau, jog jau kirsi ten, Kur labiausiai man skauda.
Tu taip nori plasnoti Mano dar galingais sparnais. Bet niekad jais nepakilsi Ir pats tai puikiai žinai.
Tu juk per daug juodas, Kad jie neštu tave, Nes aš dar kovoju Už žmones ir už save.
Taip, tu velniškai stiprus Ir man be galo sunku. Tačiau niekas neatims Mano vienintelių sparnų.
Ir spardyk mane kiek nori, Man visvien nebaisu - Kol Dievo šviesa su manim, Aš netapsiu tavo vergu!
_________________ Ir aš žinau, kad dar begales kartų aš kilsiu su saule, Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš...
|
Ket Vas 24, 2005 6:50 pm |
|
|
RRR
Savas (-a)
Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm Pranešimai: 221 Miestas: Vilnius
|
Kaip mintys, tuščios, skaudančios iš smilkinio, Kaip juodas sniegas, mirštantis prie plento, Kaip žingsniai užmarštin nuskambantys per smiltis, Atodūsiais sugrįžta, tai kas kažkada man buvo šventa...
Ir tolsta gulbėmis per gruodžio dangų, Per speigą, žydintį aštriom gėlėm, Per ledo judesy sustingusią putotą bangą Ir virsta vėl nostalgija alsuojančiom eilėm...
|
Šeš Kov 12, 2005 1:21 am |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Aš kartais tylinčioj gūdžioj nakty, Pametus taką išsigandusi blaškausi, Šaltam beribiam žvaigdžių spindesy, Aš vedlio ieškau ir prašausi, Kad suspindėtų ta mana, Žvaigždė auksinė, nušviečianti taką, Kad rytmečio žaros pažadinta šviesa, Padėtų man išgirst, ką bočiai šneka, Kad vestų tarsi jūros švyturys , Kursai laivus paklydusius namo gražina, Kad laisvę man giedotų vyturys, Ir pienės, galvas tiesdamos, man dovanotų savo saldų vyną...
|
Sek Kov 27, 2005 11:52 pm |
|
|
BaltojiS
|
Prie Dvasių Kalno grįšiu aš, Kai karštis vasaros prisirps, Sparnai į laisvę vėlei neš, Ledai krūtinėje ištirps.
Įkvėpsiu tyro oro vėl, Gilyn į sielą įsileisiu, Nebus svarbu daugiau kodėl, Tvirtai žinau,čia vėl ateisiu.
Pasveikinsiu laukus,miškus, Ant kranto ežero prisėsiu, Pakelsiu miegančius takus, Jų atmintį ranka paliesiu.
Laužas vėl naktyje liepsnos, Fleitos garsai plauks į žvaigždes, Dvasia dunksos prie šilumos, Ir paslapčių atskleis skraistes.
|
Tre Bal 13, 2005 9:33 pm |
|
|
GintarineAkis
Neapsisprendęs (-usi)
Užsiregistravo: Šeš Gru 11, 2004 11:36 pm Pranešimai: 25 Miestas: Vilnius
|
Pavasario šviesiais keliais Atbėga Saulė mūsų žemėn. Paukščiai skambiais balsais Jos džiaugiasi sulaukę.
Lai grįžusi šviesa sušildo Ne tik ledinę žemę Bet ir visų širdis Skaisčios Saulužės pasiilgusias.
_________________ Tebūnie šviesa
|
Sek Bal 24, 2005 8:10 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Pojūtis Žaliai
Melsvai žaliam rūke, Tau gėlę jis ieškojo. Baltu ragu sapne Vienaragiu sieloj apsistojo.
Žaliam pavasario miške Fėjos fleitom grojo, Kai atsibudo jis rūke, Nuo rasoto žalio skonio.
Rūgštoka meilės ašara gaili, Ištryško vienaragiui, Pamatęs, kad užmynė jis nakty Neužmirštuolės akį.
Žaliai rūgštoka ašara tava Prikėlė vėl gyventi. Nutolo Baltaragis vėl rūke, Palikęs meilėje sruventi.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Pir Bal 25, 2005 11:56 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Ar pameni tą nakt Kai juodbėriai žirgai Padangėm nušuoliavo Kad sutiktų naujo ryto pradžią, Ir saulės šildantys Auksiniai spinduliai Pasaulį vėl spalvom Keistai vilnijančiom išrašė
Ar pameni tą ryt Kada lakštingala lengvai Nutūpusi ant rožių krūmo Jį rausvai nudažė ir krintančios rasos Mažyčiai krištolo lašai Lyg laišką skaidrų ant žolės Taip palengva surašė
Ar pameni tą dien kai jūron išplaukė Laivai auksiniai kad surastų naują žemę Ir bangos vėl į krantą Plovė kūnus nelauktai Tarytum gintarą, Kurį vaikai rieškučiom semia
Ar pameni tą vakarą Kai saulei sėdant vakaruos Norėjos saujomis pasemt Ir nešt į naktį šviesą Ir tyliai žvakė Plazdanti manuos delnuos Ramybę vėl aplinkui ėmė skleist Ir nešt pasauliui tiesą...
|
Pen Bal 29, 2005 10:50 am |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Nepamenu aš nieko. Laivai paskendę jūroj vėl priminė laikus, Kai saulė švietė mudviem, Ir glostė lyg vaikus. Ant kranto aš sustingau Žvarbus Šiaurys Pakluso mano balsui Įslinko širdin jis. Tadien prie jūros Meldžiausi jūros dievui, Baltos pūgos vaikams. Ir runos išrėžtos ant smėlio Padėjo burti man. Bet niekas nežinojo Kur tadien aš buvau, Smėlynuos dievų ieškojau Tik rytą sugrįžau. Ir atradau save jau mirus, Po vandeniu laive. Sakų ašaroj sustingęs Paslėptas gintare.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Šeš Bal 30, 2005 8:25 pm |
|
|
Geistė
Besimokantis (-i)
Užsiregistravo: Pen Kov 18, 2005 9:58 pm Pranešimai: 118 Miestas: Vilnius
|
x x x Žolėj radau žiogelio pėdą Ir lyg iš sapno pabudau. Man pasidarė net truputį gėda,- Kiek daug per užmaršumą praradau!.. Nepakeliu akių į dangų, Po debesų pusnynus nebraidau Ir obelų žiedynų kvapą Užuost kas rytą užmiršau. Tokia tamsa širdy... Vėjuota Ir darganota kiekviena diena. Atrodo, daug ką atiduotum, Kad obelys pražystų akyse... DIEVO MEILĖ Paparčio žiedo liepsnele tvisku Dangaus delnuos, lakštingalos sapne. Žvaigžde krentu į ievų pusnį... Tirpstu kaip snaigė karštame delne. Aš- Dievo Meilė begalinė. Saldus nektaras saulės bučinių. Šventų mišių saldusis vynas. Ir Ostija, iškilus virš miškų. x x x Iš kur ateina vienuma, Tokia liūdna, tačiau- sava?.. Iš kur ateina liūdesys, Pramerkiantis tamsoj akis? Gal iš gelmių, kurias slepiu? O gal iš sielos šulinių? Norėčiau būti atvira, Šilta- kaip saulėta diena. Bijau: pasmerks ir nesupras. Pauostys gėlę ir išmes. Ir pasiliks širdy šalna, Bjauri, vėjuota dargana... x x x Glostau gėles ir medžius... Žvilgsniu palydžiu paukštį... Vardu pašaukiu vėją... Ir šoku basa ant aštrių akmenų... Nesužeis jie mano kojų... Nenuplikys skausmas širdies... Danguje ir many- giedra giedra!.. Neprišauks vėjas audros... Ji... miega!.. Ji - laukia. Ji- tyli...
_________________ "Laimę patirsi tada, kai pamirši, kad kiti darė tau pikta, ir pamirši, kad pats darei kitiems gera."Sai Baba
|
Sek Geg 01, 2005 6:19 pm |
|
|
Electra
Mokytojas
Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am Pranešimai: 390 Miestas: Vilnius
|
Suklupo juodbėriai žirgai, Kurie turėjo nešti naują dieną, Tačiau gūdžioj tamsioj nakty Mačiau aš skaisčią mėnesieną
Lakštingala nutilo nelauktai, Nes sielą jai durklu kiaurai subadė Ir laiškas rašomas rasos man atvirai Krauju pasruvo ir raudonai nusidažė
Paskendo jūroj tie balti laivai Kurie turėjo tolimų erdvių ieškoti O kūnai vėl į krantą plakėsi ramiai Primindami, ką turime žinoti
Pasėjo jūra gintaro laukus, Kuriuos dar išbraidysiu, kol surasiu Kol vėl išvysiu žaidžiančius purslus, Kelionę ilgą aš manau iškęsiu
Kol vieną dieną pagaliau, Iškelsiu rastą gintarą į šviesą, Jei tik manoji žvakė neužges, Suprasiu pagaliau aš tiesą
|
Pir Geg 02, 2005 12:11 pm |
|
|
BURTONIS
Svetainės adminas
Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm Pranešimai: 869 Miestas: Vilnius
|
Kur balto gintaro sakai Palietę krantą Eglei vis kartojo, "Kur tavo Žilvine vaikai?" Išduoti motinos raudojo
Krauju pasruvęs jūroje Žaltys Kraujo puta dar bandė pabučiuoti. Bet palietė tik basakoję jis Viltim per ją vaikus myluoti.
Bet Kronas vėl vaikus prarijęs Šešėlių rojun vedė juos. Ir tamsą garbinti negyvus Vaikus privertęs, užmiršo juos.
Šviesa užgeso, nugrimzdo gintarai, Kraujo putą sugėrė smiltys. Tamson paniro laiko kraugeriai, Išdžiuvo baltai putotos viltys.
_________________ Kaip danguje, taip ir žemėje
|
Ant Geg 03, 2005 12:13 am |
|
|
Dabar prisijungę |
Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių |
|
Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite prikabinti failų šiame forume
|
|
|